Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-11-28 nr. 2978

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Antanas A. Jonynas.
MERSBURGAS
21
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Kęstutis Pulokas.
DIEVAS KONSTITUCIJOJE?
• ĮKALINTAS UŽ TIESĄ
• Janina Riškutė.
PAULO COELHO MAGIJA
37
• LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJAI12

PROZA 
• Ramūnas Kasparavičius.
RAMAUS MIESTELIO PITORESKOS

POEZIJA 
• PAULIUS NORMANTAS7

LITERATŪRA 
• Vytautas Bikulčius.
NETIKĖTI MANEVRAI PREMIJŲ MŪŠIO LAUKE

KNYGOS 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
NUO VANDENS IKI VANDENS
• TRYS APYSAKOS
• MOTERIS SU LAUKO GĖLĖMIS
• POEZIJA5
• NAUJOS KNYGOS20

KALBININKO SKILTIS 
 Vitas Labutis.
TARP LIETUVOS KRAŠTŲ TURI BŪTI SŪDUVA, O NE SUVALKIJA
28

DAILĖ 
• Aistė Virbickaitė.
JAUNAS MENAS ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRE
11
• Matas Dūda.
GENOVAITĖS ŠALKAUSKAITĖS VAIZDINIAI
• Jurgita Ludavičienė.
DVI TEKSTILĖS PUSĖS
9
• Jurgita Ludavičienė.
ĮVAIRŪS ORG PAVIDALAI

TEATRAS 
• Indrė Daunytė.
IDEOLOGIJA IR MAKIAŽAS VENECIJOJE
7
• Vlada Kalpokaitė.
MILT, MENAS, MEILĖ IR MIRTIS…
7

KINAS 
• GRUODIS "SKALVIJOJE" – KINO PAVELDO MĖNUO

MUZIKA 
• Nomeda Černiauskaitė.
KAUNO NAUJOSIOS MUZIKOS FESTIVALIS "IŠ ARTI"
2
• Jurgita Abromavičiūtė.
SPALVOS, GARSAI IR SĄVEIKOS
12

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vytautas Michelkevičius, VU SA fotoklubas.
JAUNOS LIETUVOS FOTOGRAFIJOS ŠOU "POP REALITY"
6
• DONATAS PETROŠIUS20

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
GARSAI IR SPALVOS: HIPGNOSIS
10

KRONIKA 
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKĄ2
• MAŽOSIOS LIETUVOS KULTŪROS PUOSELĖTOJA1
• DIALOGAS TARP PASAULIŲ
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
1

SKELBIMAI 
• PRENUMERATA

DE PROFUNDIS 
• 13 PAPŲ – II4
• Wisława Szymborska.
NUOGIRDOS
9
• Liudvikas Jakimavičius.
KARTAIS BŪNA
18
• KLAUSIMAI "LITERATŪROS IR MENO" SKAITYTOJAMS9

KALBININKO SKILTIS

TARP LIETUVOS KRAŠTŲ TURI BŪTI SŪDUVA, O NE SUVALKIJA

Vitas Labutis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Sūduva

Sujudo subruzdo etninės kultūros puoselėtojai, gaivintojai, globėjai. Ir politikai vienas po kito dairosi į šią naujų perspektyvų atveriančią sritį, galinčią kilstelėti kieno nors reitingus ar šiaip populiarumą nuošalesniuose Lietuvos kampeliuose. Vėjas, žinoma, pirmiausia papūtė iš Europos Sąjungos, žadančios remti atskirų regionų etninę kultūrą.

Ne taip svarbu, kokie motyvai lemią tą naują etninės kultūros sambrūzdį, kad tik jis neliktų "popierinis", kad kuo mažiau būtų paradiškumo ir stumdymosi, kas kam ką nurodinės, kad kuo daugiau matytume, girdėtume ir jaustume konkretaus darbo. Etninės kultūros globa ir plėtra galėtų teikti vilčių, kad bandoma gelbėti mūsų kaimą nuo visokeriopo kultūrinio ir moralinio smukimo.

Žengti kai kurie daug žadantys žingsniai: sukurta ir veikia Etninės kultūros globos taryba, patvirtinta solidi "Etninės kultūros plėtros programa", sudarinėjami etninių Lietuvos regionų žemėlapiai (labiau tiktų regionus vadinti lietuvišku žodžiu kraštai). Jeigu į numatomus darbus bus gražiai įtraukiami jau senokai veikiantys įvairių kraštų sambūriai (draugijos ir pan.), jeigu nebus palikti nuošaly atskirų entuziastų palaikomi etnografiniai ansambliai, chorai, kapelos ir kt., tai galėsime pasidžiaugti, jog mūsų valdžios žmonės ima suvokti, kad Lietuvą sudaro ne tik Vilnius, Kaunas ir kiti didieji miestai.

Dėl minėtos programos šiuo tarpu sunku iškęsti nepasakius bent vienos pastabos: joje nedovanotinai mažai kalbama, kad svarbia etninės kultūros dalimi reikia laikyti ir tarmes. Apie jas užsiminta vienu žodžiu tik nurodant numatomus rezultatus. O konkrečių priemonių plane – apie jų globą nieko. Ar galima rūpintis tautosaka, ją rinkti, aprašinėti senuosius papročius, atsitvėrus nuo konkrečių tarmių šnektų?..

Pagrįstai programoje ir Etninės kultūros globos tarybos informaciniame leidinyje "Etninė kultūra 2002" priekaištaujama žiniasklaidai, per mažai rašančiai ir kalbančiai apie etninės kultūros reikalus. Iš tiesų, kurie Lietuvos laikraščiai ar žurnalai paskelbė išsamią informaciją apie minėtąją programą, Etninės kultūros globos tarybos veiklą? Ir patiems etninės kultūros globėjams vertėtų energingiau skverbtis i visuomenę. Štai minėto leidinio "Etninė kultūra 2002" nepavyko rasti nė viename Vilniaus centre esančiame knygyne, nors leidinio tiražas – 1 000 egzempliorių. O gal ta programa ir minėtas leidinys – kokia valstybinė paslaptis?

Turbūt nemaža aistrų ir ginčų sukels Lietuvos etninių kraštų (regionų) ribų nustatymas ir centrų parinkimas. Kuo greičiau reikia nemažu tiražu išleisti informaciją ir duoti visuomenei pasvarstyti, kas čia jau projektuojama, kas numatyta. Manytume, kad nei Vilniui, nei Kaunui netiktų pretenduoti į etninių kraštų (regionų) centrus. Didieji miestai turi savitų kultūrinio paveldo objektų, bet jų ryšys su dabar juos supančiais ar prie jų prieinančiais etniniais kraštais, jų kultūra sunkiai įžvelgiamas.

Pagrindinis mūsų rašinio tikslas – įrodyti, jog o f i c i a 1 u s pietvakarių Lietuvos krašto (regiono) pavadinimas turi būti ne Suvalkija, o Sūduva.

Suvalkijos vardo šaknys ne taip giliai – jos siekia tik XIX a. vidurį. Po paskutinio Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo (1795 m.) Rusija pasiglemžė visą Lietuvą, tik teritorija, esanti kairiojoje Nemuno pusėje, atiteko vokiečių valdomai Prūsijai. Nors tas kraštas drauge su didele Lenkijos dalimi priklausė Prūsijai tik keliolika metų, tačiau tai nemažai paveikė gyventojų ekonominį ir kultūrinį gyvenimą – oficialiai čia anksčiau buvo panaikinta baudžiava, įvestas Napoleono kodeksas ir kita. Po Napoleono pralaimėjimų atgriebę iš Prūsijos kairiąją Nemuno pusę ir kitus plotus, caro valdininkai čia sulipdė didelę Augustavo guberniją. Po kelių dešimčių metų gubernijos centras perkeltas į Suvalkus, ir beveik 50 metų (nuo 1867 m. iki 1915 m.) plytėjo didžiulė caro Rusijos Suvalkų gubernija. Caro valdininkams visai nerūpėjo, nei kokios tautybės, nei kokių etninių kraštų ar tarmių gyventojai atsidūrę toje gubernijoje. Joje buvo nubrėžtos penkių apskričių teritorijos: Kalvarijos, Marijampolės ir Naumiesčio (rusų vadinto Vladislavovu, dabar Kudirkos Naumiestis), kuriose gyveno, galima sakyti, vieni lietuviai; Seinų, apėmusių vakarinę dabartinės Alytaus apskrities dalį, irgi gyvenamų daugiausia lietuvių, bet jau su lenkų priemaišomis; dviejų tuomet jau sulenkėjusių apskričių – Augustavo ir pačių Suvalkų. Iš to meto Suvalkų gubernijos žemėlapio matyti, kad čia buvo atsidūrusi visa dabartinė Lietuvos Užnemunė iki pakaunės. Tik pats Kaunas buvęs kitos gubernijos – Kauno – centras.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, tarpukario metais Suvalkų gubernijos vardas dar ilgai kirbėjo žmonių atmintyje. Kaimynai, ypač žemaičiai, šio krašto žmones dažniausiai su pašaipa tebevadino suvalkiečiais. Esą suvalkiečiai – tai tie patys žemaičiai, tik permesti į kitą Nemuno pusę. Ir patys to krašto gyventojai šnekamojoj kalboj nevengę save vadinti suvalkiečiais, o savo kraštą – Suvalkija. Šmėkštelėdavęs Suvalkijos vardas ir viename kitame leidinėlyje. Tačiau nepavyko rasti šio vardo jokiame tų metų žemėlapyje ar rimtų istorikų darbuose (A. Šapokos, A. Janulaičio ir kt.). Kunigas Jonas Totoraitis, parašęs išsamią "Sūduvos Suvalkijos istoriją" (Kaunas, 1938), pratarmėje lyg ir teisinosi, kad toks dvigubas pavadinimas atsiradęs todėl, jog tekę aptarti ir Sūduvos, ir Suvalkų gubernijos laikus.

Oficialiai įteisinti Suvalkijos vardą greičiausiai trukdė tarpukario Lietuvos daugumos kalbininkų neigiamas jo vertinimas. Kazimieras Būga, nemaža rašęs apie Sūduvą ir sūduvius (jo vadintus sūdais), niekur šio krašto nevadino Suvalkija. Jono Jablonskio, kilusio iš to krašto, tiesiogiai Suvalkijos vardo, regis, neminėta, nors, galbūt iš savo oponentų pasigavęs, yra vadinęs save suvalkiečiu ir savo tarmę – suvalkiečių tarme. Aiškiausiai šio žodžio netaisyklingą darybą yra pasmerkęs Antanas Salys: iš miestų vardų kraštų pavadinimai su priesaga -ija nedaromi, tad nepateisinami esą ir pavadinimai Suvalkija ir Vilnija. Tokios pat tvirtos nuomonės dėl šių pavadinimų laikėsi ir Juozas Balčikonis. Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad Pranas Skardžius Suvalkiją laikęs nelabai smerktinu pavadinimu, nes jis esąs trumpesnis nei Suvalkų kraštas. Tai silpnas argumentas – juk buvo kalbama apie Klaipėdos kraštą, dabar tenka minėti Karaliaučiaus kraštą, Seinų kraštą, bet niekas neišsigalvoja kokios nors Klaipėdijos, Karaliaučijos, Seinijos. Iš ankstesniųjų kalbininkų tik vienas Petras Jonikas nevengė ir Suvalkijos vardo, nors dažniausiai šį kraštą vadino Užnemune, Sūduva, Suvalkų kraštu.

Okupuotoje Lietuvoje oficialaus Suvalkijos vardo taip pat nenorėta įteisinti. Abiejose tų metų enciklopedijose krašto pavadinimas Suvalkija nukreipiamas į Užnemunę. Dar nurodoma, kad Lenkijoje buvusi Suvalkų gubernijos dalis vadinama Suwalczyzna, kuri lietuviškai verčiama irgi Suvalkija. Taigi yra dvi Suvalkijos – viena Lenkijoje, kita Lietuvoje. Ir šiai mūsų Suvalkijai greičiausiai atsirasti padėjusi lenkiškoji Suwalczyzna.

JAV išeivių lietuvių išleistoje enciklopedijoje, kuri ir vadinama tiesiog "Lietuvių enciklopedija", 29-ajame tome kraštas, kuriam daug kas įsikandęs tą nelemtą Suvalkijos vardą, aprašytas straipsniuose "Sūduva", "Sūduviai".

Argi šiandien negalime savo kairiosios Nemuno pusės krašto vadinti nesiedami su šių dienų Lenkijos Suvalkų miestu, nors jo apylinkėse kadaise gyventa daug mūsų protėvių? Ir vien todėl, kad caro valdininkų užgaida čia buvusi Suvalkų gubernijos dalelė? Negi šis kraštas neturi geresnių vardų?

Savų vardų šiam kraštui pakanka; gal jų žinoma net per daug. Kaip Suvalkijos pakaitai yra jau paminėta ir Užnemunė, ir Sūduva. Iš istorijos dar žinomi ir Jotvingiai su Jotva ir Dainava.

Gražus pavadinimas Užnemunė. Kadaise ir Petras Tarasenka, ir Pranas Kulikauskas parašę knygas apie Užnemunės piliakalnius. O jų čia buvo apie 150 – tai rodo, kad ilgus amžius žmonių čia gyventa gana tirštai. Tačiau Užnemunė – dirbtinis tik geografinis pavadinimas. Istoriškai tokiu vardu šis kraštas turbūt niekada nesivadinęs. Sunku būtų rasti ir visos Užnemunės krašto gyventojų, kuriuos tektų vadinti užnemuniškiais, bendrų bruožų.

Jotvingių vardas žinomas maždaug nuo X a. daugiausia iš rusų kronikų ir metraščių, nesvetimas buvęs ir lenkams. Bet kažin ar jotvingiai laikyti pagrindiniu šio krašto pavadinimu pačių lietuvių. Mūsų didieji kunigaikščiai Mindaugas, Gediminas, Kęstutis su Algirdu, Vytautas su Jogaila pirmiausia kalbėję apie Sūduvą. Tik šį vardą žinojo ir kryžiuočiai, iš jų ir Vakarų Europa.

Sūduvių vardą savo veikale "Geografija" apie 150 m. po Kristaus (data spėjama) pirmasis yra paminėjęs graikų mokslininkas Ptolomėjas (Ptolemajus, Ptolomėjus). Jo žemėlapyje, be daugybės kitų vardų, nurodyti ir galindai (manoma, kad tai prūsų gentis), ir sūdinai, kuriuos dauguma tyrinėtojų ir pripažįsta esant sūduvius. Taigi nuo pirmojo sūduvių paminėjimo galima švęsti 1850 metų.

Užkariavę Prūsiją, XIII a. kryžiuočiai sumušė vienos valstybės nesudariusius sūduvių kunigaikščius, labai nusiaubė visą kraštą. Dalis sūduvių pabėgo į kitapus Nemuno esančią Lietuvą, dalis buvo kryžiuočių išsivaryti į nelaisvę. Kryžiuočiai bemaž du šimtus metų skelbė, kad čia likęs visai negyvenamas kraštas, tikra dykra. Galima rasti nemaža argumentų, kad Sūduva niekada nelikusi visiškai negyvenama, kad visi jos gyventojai, jų palikuonys nebuvę visai išnykę iki vieno. Ne visus juos į kapus nuvarė kelis kartus siautusios baisios ligos (maras, cholera), badai. Kitaip būtų nesuprantama, kaip tame krašte galėję išlikti seniausi baltiški ar net indoeuropietiški mažų upelių ir ežerų vardai: Dovinė (seniau greičiausiai vadinta Dóva ar Dįva), Kirsna, Sasna, Seira, Sūduonia, Spernia, ežerai Amalvas, Gailėkas, Orijas, Veisiejis, Zapsys, Zelva ir kiti. Žinoma, nemaža naujų gyventojų čia atsikėlė nuo XV a. vidurio iki XVII amžiaus. Bet ar iš atsikėlėlių galėjo susiformuoti dvi tikrai senovinių liekanų išlaikiusios tarmės – pietvakarių aukštaičių, dar vadinamų ir kauniškiais, ir vakarinių dzūkų? Beje, Sūduvą Lietuvai kryžiuočiai galutinai pripažino tik 1422 m. Melno sutartyje.

Iš kur kilęs vardas Sūduva? K. Būga yra pateikęs du argumentuotus aiškinimus: 1) iš žodžio savi ir 2) iš upėvardžio Sūduonia. Dabar daugelis kalbininkų remia antrąjį aiškinimą.

Taigi turėtume kaip oficialų krašto (regiono) pavadinimą įteisinti istorinį šio krašto vardą Sūduvį ir jos gyventojus vadinti sūduviais. Šnekamojoj kalboj bent kurį laiką gali sau gyvuoti ir Suvalkija su savo suvalkiečiais. Dėl šitų žodžių nėra ko draskytis, nes suvalkiečių vardas jau kelios dešimtys metų patekęs į kai kuriuos mūsų žodynus, o visai neseniai (2002 m.) išleistas "Vietovardžių žodynas" išdrįso įdėti ir Suvalkiją. Prieš aštuonerius metus pasirodžiusiame "Vietovardžių kirčiavimo žodyne" (sudarė M. Razmukaitė ir V. Vitkauskas) Suvalkijos nė kvapo, bet rasime Sūduvą.

Ne taip lengva nustatyti Sūduvos ribas. Per šimtmečius šio krašto teritorija galėjusi gerokai keistis: greičiausiai buvęs Sūduvos lopšys, Sūduva tikrąja (siaurąja) prasme ir Sūduva plačiąja prasme, kai čia Sūduviais, čia Jotvingiais vadinta didesnis žemės plotas nei kairioji Nemuno pusė ir gal net didesnis negu visa carinės Rusijos Suvalkų gubernija. Viena aišku, kad bent šiek tiek sūduvių visą laiką gyventa dabartiniame kapsų ir didžiosios dalies zanavykų tarme kalbančių žmonių teritorijoje, apimančioje daugiau nei dabartinė Marijampolės apskritis. Vargu ar kada Sūduvos žemė buvo apėmusi ir patį Kauno miestą. Kauniečiai, regis, patys savęs nelaiko nė suvalkiečiais. Vakariniai dzūkai (Alytaus apskrities dalis) kairiojoje Nemuno pusėje greičiausiai buvęs jotvingiams (siaurąja prasme) artimesnis Dainavos kraštas, tad tikrąja Sūduva nelaikytini. Nors Suvalkų gubernija ir čia buvusi.

Šaip ar taip, Sūduvos, kaip ir kitų kraštų (regionų), teritorijos bei ribų, taip pat ir centrų klausimą dar reikia visapusiškai svarstyti. Ir tai ne vien valdininkų ar kurios nors vienos institucijos reikalas.

 

Skaitytojų vertinimai


5309. Jonas is Matlaukio :-) 2003-12-04 01:47
Malonu, kad autorius pasiule si klausima diskusijai. Pritariu jo raginimui buti atsargiems, kadangi yra pozymiu, kad "etninis sambruzdis" visu pirma yra kaikieno budas pasikelti reitingus ir gauti Europos pinigus. Neseni ivykiai tokius itarimus tik sustiprina: juk tiek kovota zemaiciu "autonomininku", tiek buta prezidentinio "rupescio" regionu reikalais…
Bet nemaziau reikia buti atsargiems ir tiems, kuriems nuosirdziai rupi gimto krasto busimas identitetas, tarmes, zmoniu gerbuvis ir pletra. Suduvos-Suvalkijos klausimas tai graziai iliustruoja.
Nesu nei kalbininkas, nei istorikas. Taciau jau vien autoriaus isvardintu faktu pakanka pripazinti, kad Suvalkijos vardas mano gimtam krastui daugeliu atzvilgiu yra netinkamas (esu kybartietis). Taciau ir Suduvos sutapatinimas su dabartine Suvalkija yra abejotinas. Taip yra todel, kad bandymai "etninio regiono" ribas sieti su tarmiu ribomis visada baigiasi paradoksais. Pavyzdziui, kalbininkai raseiniskius, veliuoniskius bei kauniskius priskiria tai paciai pietvakariu aukstaiciu tarmei, kaip ir vilkaviskiecius. Taciau etnografijos ir istorijos poziuriu butu visiskas nonsensas juos priskirti Suduvai. Ir netgi etnines Suvalkijos-Suduvos propaguotojai siu "permestu per Nemuna suvalku" atsisake.
Tad ir autorius daro isvada, kad butent tik dabartine musu Suvalkija geriausiai atitinka Suduvos testinumo ideja, ir suvalkieciai vadintini suduviais. Bet cia jis pats sau priestarauja. Butent, teigiama (ir visai pagristai), kad senuju suduviu Suduvoje greiciausiai isliko ir po karu su Vokieciu ordinu. Pateikiama islikusiu vietovardziu pavyzdziu. Ir ne specialistui akivaizdu, kad ju daugiausiai isliko butent vakariniu dzuku (Seinu, Veisieju, Lazdiju, Simno krasto) zemeje. Logiskas klausimas: tad kur daugiausiai isliko suduviu? Vakarineje Dzukijoje!
Bet, zinia, patys dzukai labiau linke i Kreves romantizma ir kelia Dainavos veliava (ka jiems siulo ir Autorius). Taciau, kur buvo toji Dainava? (kalbu apie Dainavos istorine zeme siauraja prasme. Mat placiaja prasme - Dainava yra Suduvos sinonimas! Siuos abu lygiavercius vardus fiksuoja istorijos saltiniai). Panasu, kad istorikai Dainava lokalizuoja dabartines Baltarusijos zemese… Jei ziuresime siandien, vareniskiai ir salcininkieciai gal ir turi ka nors bendro su gudais. Bet lazdijieciu keliai visais laikais vede pirmiausiai i Suvalkus, Marijampole. Ta pati Suvalkija-Suduva?
Dar vienas priestaravimas. Daug istoriku yra linke pritarti nuomonei, kad Vistycio, Kybartu ir K.Naumiescio kampas buves jau prusu genciu gyvenama zeme - Nadruva. Ir dar palyginus neseniai sis krastas buvo glaudziau susijes su Stalupenais, Gumbine, Isruciu negu su pvz. Marijampole. Tai beveik ta pati lietuvninku zeme, gal tik be vokiskos priespaudos. Donelaicio laikais (ir veliau), gyventojai gana laisvai migravo per siena, apie ka beje liudija ir identiskos mano krastieciu kybartiskiu bei "Kreis Gumbinnen" senbuviu pavardes. Tad kur cia "tikroji" Suduva?! Gal greiciau Mazoji Lietuva?
Neturiu atsakymo, kaip reiketu isspresti siuos paradoksus. Kadangi mano profesija yra moderniu technologiju kurimas, galiu tik patikinti, kad nesu is tu naivuoliu, kurie per knygu skaityma nemato lietuviskos realybes - verzimosi i naujuma, modernuma ir dangoraiziu statyba :). Neketinu prikelti is kapo senasias baltu gentis - lai tuo uzsiima literatai :). Bet pragyvenes nemazai laiko Europoje, dristu teigti, kad vienintelis kelias issaugoti kiekvieno Lietuvos kampelio savituma yra visu pirma ji pazinti ir pripazinti. O ne skubeti unifikuoti i etnines "dzukijas, suvalkijas, aukstaitijas". Netgi jeigu jas pervadinsime i suduvas, dainavas, tai vistiek panasiau i sovietiniu laiku vajus. Tad etnines globos reikalas visu pirma turi buti aktyvus kiekvieno etnografinio, tarminio "miniregiono" palaikymas. Nes butent sie mazieji Lietuvos regionai yra kazkada buvusios gausios baltiskos civilizacijos atspindziai, senuju genciu palikimas, kuri be jokios abejones nores rasti dar "gyva" ir musu vaikai bei anukai.
O ziurint is adminsitracines bei ekonomines puses, svarbu atkurti stiprius valscius. Jie daugeliu atveju sutampa su "mini-regionais", tokiais kaip Sakiai, Lazdijai, Kalvarija ir kt. Sie jau galetu buti apjungti i zemes (krastus). Ir nematau priezasciu, kodel viena is zemiu negaletu vadintis Suduva-Dainava: didelis ir klestintis regionas Lietuvos pietvakariuose, su garbingu suduviu-dainaviu-jotvingiu palikimu, su Alytaus-Marijampoles dipoliu :), modernia infrastruktura (salies vartai i vakarus!) ir dviem oficialiom kalbom - dzuku ir suvalkieciu!

5334. maxxi2003-12-04 14:29
Apie vietovardžių kilmę diskutuoti yra gražu ir prasminga. O štai sūdu pavadintas iškart į snukį rėžčiau.

5338. zh2003-12-04 17:08
>5309 be tarmiu yra ir lanku mielas gintarini Jonai gali isdzhiuti taip besigilindamas i peizzz

5363. ex :-) 2003-12-05 15:14
Dėl Suvalkijos termino atsiradimo ir įsitvirtinimo vertėtų patikrinti kiek įtakos tam turėjo tarpukario Lietuvos politika,kadangi pagal 1920m. Lietuvos - Rusijos taikos sutartį buvusi Suvalkų gubernija buvo priskirta Lietuvai. Netekus šios teritorijos kovose su Lenkija, teritorinių pretenzijų lietuva neatsisakė, tad Suvalkijos pavadinimas turėjo nuolat apie tai priminti. Kaip pavyzdį galima pateikti, kad ilgą laiką lietuvos pietvakariuose esanti vyskupija vadinama Seinų vyskupija, nors Seinai priklausė Lenkijai, o vyskupijos ribos neperžengė lenkų nubrėžtos sienos.

7090. auga :-) 2004-03-24 19:49
labvai geras. tik daugiau komentaru ir daugiau apie suvalkija. :)))))))))

7324. Kitas kybartietis :-) 2004-04-05 14:09
P. Jonai is Matlaukio, brukstelkit man laiskuti - labai jau panasios musu mintys. Yra ir kitų bendrų dalykų ;) Dabar apie straipsnį ir problemą. Straipsnyje sunku surasti minti, kuriai būtų galima prieštarauti. Daugiau tokių straipsnių, daugiau rašančių ir, gal būt, ledai pajudės... Norėčiau pritarti autoriui, kad kraštų sostinės neturėtų būti didžiuosiuose miestuose. Nors Sūduvos "sostinės" vieta lyg ir neginčytina, bet bendru atveju tokios "sostinės" galėtų būti ir ne apskričių centruose. Yra ir dar viena, gal net svarbesnė mintis. Etninių kraštų ribas reiktų nesusieti su administracinių ir ūkinių-ekonominių regionų ribomis, su ūkine-ekonomine veikla, su finansinių ir kitų išteklių skirstymu. Atvirkščiai - reikia kaip velnias kryžiaus bijoti panašių sąsajų. Nes ten, kur yra skirstomi pinigai, teritorijos ir valdžia - nelieka vietos etininams dalykams. Visuomet atsiras besiveržiančių prie lovio "skirstytojų", tolimų nuo kultūros, istorijos, paveldo... Jei toks funkcijų atskyrimas būtų buvęs nuo pat pradžių - kraštų ribos būtų nustatytos greičiau ir teisingiau, nes mažiau būtų progų savo trigrašius kaišioti nelabai raštingiems valdininkams.. Nes jokia apskrities valdžia nesutiks atiduoti "savų" žemių kitiems, ieškos įtakingų užtarėjų, spaus specialistus, ir ribos bus (jau yra?) nustatytos remiantis kitais kriterijais... Patys zinot - mokslas ir kultūra vienaip ar kitaip priverciami užleisti kelią bizniui ir pinigams... Apie ribas. Mano profesija yra inžinerinė, man trūksta istorinių žinių - faktų, metodologijos. Bet mane stebina profesionalai, lengva ranka brėžiantys etnines ribas, klasifikuojantys etnines grupes. Negi kokia nors Užnemunės ar Mažosios Lietuvos kalva, upelis galėjo būti būti pakankama kliūtimi, kad vienoje jų pusėje gyventų sūduviai, kitoje - nadruviai? Ir lengvabūdiškai tvirtinti, kad vienoje upelio pusėje gyveno prūsai, o kitoje - lietuviai? Juk šitas skirstymas yra paprasčiausias etikečių klijavimas, bandymas užtempti istorinę realybę ant dabartinės klasifikacijos kurpalio! Juk tik karai ir taikos, senųjų ir naujųjų valdovų įnoriai, didžiavalstybiškos nugalėtojų politikos nustatė tas ribas, priskyrė ten gyvenančias etnines grupes vienai ar kitai "didžiajai" tautai. Todėl ir negalėjo būti taip, kad anapus Lieponos gyveno nadruviai, o šiapus - sūduviai, ar lietuviai... Čia gyvenusius žmones su tam tikromis išlygomis dabar sėkmingai galima priskirti ir vieniems, ir kitiems. Kaip ir nadruvius - o kodėl jie ne lietuviai??? Vien tik todėl, kad taip tvirtinti buvo naudinga vokiečiams, o dabar būtų naudinga rusams? Aš bijau dar vieno dalyko - kad pernelyg stipriai akcentuojamas ir prievartinis, neteisingas kraštų ribų nustatymas (tai gali paveikti savų interesų turintys politikai) nepakeistų tikrųjų etninių ribų, kad nebūtų dar vieno "nutautinimo"... Kai pasiklausai per jėgą visai Lietuvai brukamų "skalbiamųjų miltelių", pradedi galvoti, kad net savąją šnektą išsaugoti jau per sunku... Ir paskutinis dalykas. Kuo greičiau, kaip sako p.Jonas (iš Matlaukio :), suteiksime visą valdžią valsčiams, tuo greičiau atgims Lietuva. Drąsiai galiu tvirtinti ir galiu pagrįsti tuos tvirtinimus faktais, kad tarpukario Lietuvos ekonomikai pirmieji 14 nepriklausomybės metų buvo sėkmingesni, nei šitie 14 atkurtos nepriklausomybės metų. Ypač - kraštams, nedideliems miestams ir miesteliams.

7343. studentas2004-04-06 01:44
pasiulykit kas nors kursiniuai tema kad butu susija su uznemune, kad sietusi su uznemunes luomines visuomenes sklaida, na cia gal sunkiau butu nes tik nuo paskutinio padalinimo, uznemunes istorija, siek tiek atsiribojo nuo didziosios Lietuvos istorijos ir galima aptikti ryskiu skirtumu, bet manm kaip ir bebutu gaila netiktu XVIII a. pab. XIX a., apie siuos laikotarpius jau parases darbu, ach.. taip pat galetu sietis su geopolitika, arba su kataliku baznycia (tokius dalykus turiu dabar), kaip ir minejeu geriau kad butu iki XVIII a. pab. ir kad istoriografija butu prieinama, nereiktu per dauk kuistis archyve.. zmones padekit, nesugalvoju!!!!!

13921. Daiva2005-02-06 17:18
Manau,kad kikvienas turi savo nuomone ir negalima jokiu budu jos smerkti. Bet as nesuprantu kodel jums nepatinke Lenkijos Suvalku krastas???? Is jusu straipsnio galima suprasti tai. As gimiau ir gyvenu Suvalku kraste,Seinu miestelyje. Esu lietuve.Visa laika maniau kad jusu "Suduva" yra vadinama Suvalkija del to kad parodyti ,kad jus neuzmirsot musu lietuviu kurie gyvena Lenkijoje.Juk pries tiek daug metu Lietuva pasirase sutarti su Lenkija del Suvalkijos krasto(1920m.spalio 7d.). O mes neziurint tu prabegusiu metu islikome lietuvais.Nors si zeme priklauso Lenkijai bet zmones kurie ten gyvena galvoja ir manau kad dar ilgai galvos kad ten buvo ir ju sirdise pasiliks Lietuva. tai gal nereikia suvalku krasto pavadinimo keisti vien del to kad musu suvalku krastas priklauso Lenkijai.

15531. SANDRA &AISTE :-( 2005-04-05 18:28
NORIU PASYTI APIE SI MIESTELI RASINELI ESU 4 KL .ESU MERGAITE MAN10 METU PRASAU ATSIUSTI DAUGIAIU APIE JI MEDZIAGOS.

26911. mikas profas :-( 2006-05-17 11:12
Sūduva - tai tik jotvingių gyventa žemė, su dab. "etnokultūrine" Suvalkija (tiek baltiškųjų vietovardžių studijos, tiek naujausių archeologinių tyrinėjimų išvados rodo, kad iki 15 a. dab. Suvalkija buvo lietuvių ir prūsų, o nuo 15-16 a. - vien lietuvių kraštas) ji neturi nieko bendro, nes visoje mums dabar priklausančioje Užnemunėje sūduviška/jotvingiška/ dainuviška laikytina tik dab. Lazdijų r. teritorija (tokia pat (istoriškai) sūduviška yra ir visa Lenkijos nuo 1920 m. valdoma Suvalščyzna"). Kitaip sakant, terminu "Sūduva" (arba "Dainava" - senieji lietuviai jotvingių šalį tik taip ir tevadino) derėtų vadinti dab. etnokultūrinę Dzūkiją (aišku, be kai kurių Etninės kultūros globos tarybos "ekspertų" jai bandomo prikergti Šalčininkų-Vilniaus-Švenčionių-Ignalinos "priedo"). Straipsnyje daugybė diletantiškų klaidų, netrūksta jame ir demagogiškų išvedžiojimų. Mano, kaip profesionalaus istoriko, nuomone, forma "Suvalkija", kad ir klaidinga gramatiškai, vis dėlto vartotina kaip jau labai įsigalėjusi liet. raštijoje.

27140. agne :-) 2006-05-23 15:36
Viskas Čia labai gerai tik kur rasti Suvalkiečių patarlių, mįslių ir valgių? :) Jei kas žinot bukit geri parašykit ...

40454. Reimondas :-) 2007-08-28 16:34
Na tikrai ir Sūduva, ir Suvalkija pavadinimai turi trūkumų. Bet abu skamba gražiai. Kai sakau, kad esu suvalkietis, visi mane supranta. Bet jeigu, sakyčiau, kad esu sūduvis, manęs nesuprastų. Man save vadinti sūduviu būtų nepriimtina ir dirbtina. Bet pritariu, kad šiam kraštui būtina neužmiršti Sūduvos pavadinimo ir jį išsaugoti. Pvz. patinka įdėja kurti sporto klubus Sūduva pavadinimu. Gaila, kad nėra klubų Šešupės pavadinimu. Man visai malonu Suvalkijos-Sūduvos kraštą būtų vadinti Šešupės kraštu.

40455. reimondas :-) 2007-08-28 16:40
O Lenkijos Suvalkiją galima vadinti Suvalčyzna, kad atskirti nuo Lietuvos Suvalkijos. Juk Suvalkijoj yra pvz. Kataučizna kaimas. dėl pavadinimo tai pvz.zanavykas irgi neskamba gražiai.

40460. reimondas2007-08-28 21:19
Galima sugalvoti pvz. ir Sudavija pavadinimą.

40480. Reimondas2007-08-29 21:31
Nelogiška vadinti skirtingus dalykus tuo pačiu pavadinimu... Sūduvių Sūduva ir lietuvių Sūduva ne tas pats. Taip pat Suvalkų gubernija nereiškia Suvalkija. Logiškai tiktų pavadinimas Neosūduva ar kažkas panašaus...koks nors naujadaras... Sudavija...Sūdava...ar t.t.

40481. ivs2007-08-30 04:54
ar cia su diakritais ar be? ta Sūduva?

40482. Reimondas2007-08-30 09:42
Tiktų Sudavija. Nereikėtų iškraipyti rašant angliškai. Beje, pvz. Z.Zinkevičius nesigėdi suvalkiečių tarmę pavadinti kauniškių (net ne marijampoliškių)!!! Motyvuoja, kad Kaunas didesnis miestas !!! Na tikrai vertas VU prof lygio argumentas!!! Marijjampolė mažesne - tai tikrai!!! Todėl ją reikia užmiršt !!! Gal išvis nebuvo jokios Suvalkijos, jokios Marijampolės gimnazijos. Gal tikrai visi suvalkiečiai XIX pab.-XX pradž. važiavo mokytis į Kauno gimanaziją? Motyvas aiškus, pats nesu suvalkietis, tai velniop visus tuos suvalkiečius. Jiems ir taip per daug garbės. Tai gal ir Lietuvos pavadinimą reiktų pakeisti, nes jis galbūt kilęs nuo per daug mažos upės. Gal lietuvius reikėtų vadinti pagal didžiausią miestą. Šis miestas juk dar ir pats garbingiausias. Tik čia gyvenantis suvalkietis, dzūkas, žemaitis ar aukštaitis gali didžiuotis, kad jis toks yra. Gal pakeiskim ir rusų pavadinimą rusų kalboje, vokieičių - vokiečių kalboje, lenkų - lenkų kalboje. Manau moksliškai tam surasti argumentus geros dienos darbas.

40483. Reimondas2007-08-30 09:59
Sutinku, kad pati Suvalkija turi daugiausia teisių skolintis Sūduvos pavadinimą. Bet neapvokime išmirusių sūduvių. Jiems priklauso pavadinimas Sūduva. Mes galime jį pasiskolinti tik futbolo, krepšinio ar kitoms komandoms, kad primintume, jog čia gyveno sūduviai. Čia ne tas atvejis, kai tuometis Kapsukas susigražino Marijampolės pavadinimą. Mes niekada nebuvo tie sūduviai, iš kurių krašto norime atimti pavadinimą. Suvalkijos ir suvalkiečių istorija yra tokia kokia yra ir nereikia klastoti istorijos norint parodyti, kad ji buvo dar ilgesnė.

40484. Reimondas2007-08-30 10:18
Beje, blogas įprotis keisti Suvalkijos istoriją iš Vilniaus. Deja...Suvalkiečiai palikę Suvalkiją, užauginę vaikus, anūkus kitur, dažnai pradeda kurti kažkokias utopines Suvalkijos istorijas...

50932. nZn :-) 2009-01-19 20:57
o tai kuri lietuvos dalis vadinama uznemune ???

59663. petriuks būtovininks :-( 2010-05-26 16:45
Sūduva (ne išgalvotoji Totoraičio, o tikroji, t. y. "archeologinė" Sūduva), kurios buvusioje teritorijoje dabar kalbama trimis kalbomis (lenkiškai, lietuviškai ir gudiškai), ir kurią nuo jos šiaurvakarinių kaimynų prūsų (įskaitant šios genties nadruvių kiltį, iki 14-*15 a. gyvenusią ne tik dab. RF Kaliningrado sr. rytuose, bet ir visoje dab. LR Vilkaviškio rajono teritorijoje bei Šakių r. pietvakariuose) Sūduvos duoklinio pavaldumo Kijevo Rusiai laikotarpiu, t. y. 10-12 a. (iš dalies ir vėliau) tarsi kokia “ankstyvųjų viduramžių geležinė uždanga” skyrė G. Zabielos ir kt. lietuvių archeologų 20 a. 10-ajame dešimtm. Lietuvos archeologiniame žemėlapyje gana tiksliai “demarkuota” TARPGENTINĖ (o kartu -- ir TARPVALSTYBINĖ) DYKRA, tėra dab. etnografinės Suvalkijos (kurią kone iki pat 20 a. pradžios VISI lietuviai suvokė daugiausia kaip /senųjų, t. y. Vidurio Lietuvos/ žemaičių krašto pietinę dalį) KAIMYNĖ ir todėl su ja netapatintina. Daugelis tyrinėtojų visai teisingai pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje populiariausias didžiosios, t. y. "nedzūkakalbės" mūsų Užnemunės dalies vardas (Suvalkija) su Suvalkų miesto vardu (ir juolab su Suvalkų miesto apylinkėmis) yra susijęs, tiksliau, buvo susijęs /iki 1920 m. rudens/ tik teritorinio-administracinio – bet jokiu būdu ne etnografinio-dialektologinio – pobūdžio ryšiais. Tačiau negi vien dėl šios iš esmės tik istorikams ir kalbininkams kažką reiškiančios aplinkybės visiems lietuviams jau seniai įprastą ir daugumos jų ausiai tokį mielą LIETUVOS TAUTINIO ATGIMIMO lopšio įvardijimą dabar vertėtų mesti (istorijos) šiukšlių krepšin? "Dainavos" vardas ISTORINIUOSE ŠALTINIUOSE figūruoja kaip neabejotina "Sūduvos" alternatyva (beje, daugelis istorikų ir kalbininkų nė neabejoja, kad visų tų dab. etnografinės Lietuvos pietryčiuose pabirusių Dainavų ir Dainavėlių kaimų vardai šioms 12?/13-14 a. iš lenkų, rusėnų ir vokiečių valdomų Sūduvos dalių emigravusių jotvingių įkurtoms gyvenvietėms buvo suteikti vietos gyventojų lietuvių, kurie tiek nelaimingąją jotvingių padermę, tiek senąją jos tėvynę, iš kurios į etninę Lietuvą kėlėsi jotvingių naujakuriai, anais laikais *vadino neaiškios etimologijos žodžiu *deinuva), o su dab. etnografine bei “dialektologine” Dzūkija istorinė Dainava susijusi tik tiek, kad 13-17(?) a. lingvistiškai sulietuvėjęs sūduvių-*deinuvių-jotvingių gentinės teritorijos šiaurinis pakraštys dabar sudaro nemažą etnografinės Dzūkijos dalį (Dzūkijos pietvakarių kampą). Tuo tarpu didžioji dab. Dzūkijos dalis, t. y. “Nemuno-Neries-Merkio trikampis”, iki 15 a. 2-ojo dešimtm. sudaręs Trakų kunigaikštystės (siaurąja prasme) teritoriją – tai, ko gero, ne kas kita, kaip mūsų istorikų beveik "nepastebima" /nes minima vos dviejuose 13-14 a. rašytiniuose šaltiniuose/ "Nerge" = *Neravos gentinė ar “subgentinė” žemė (=mano hipotezė). Taigi gal pagaliau palikime vadinamąją sūduvių-dainuvių-jotvingių problemą narplioti istorikams bei archeologams ir nebevalkiokime jotvingių krašto istorinių PAVADINIMŲ (Sūduva

59666. petriuks būtovininks2010-05-26 17:09
Taigi gal pagaliau palikime vadinamąją sūduvių-dainuvių-jotvingių problemą narplioti istorikams bei archeologams ir nebevalkiokime jotvingių krašto istorinių PAVADINIMŲ (Sūduva

61629. Silva :-) 2010-07-22 01:43
esu iš pačio suvalkijos centro. ir labai myliu savo kraštą :] Čia užaugau ir domiuosi suvalkiečių tarme. na daug kas nežino senųjų suvalkietiškų žodžių kaip du seniausieji pėrangos(užuolaidos), padlangos(grindys) ir jei pavartoju senąją suvalkijos tarme kalbėdama su draugais aukštaičiais jie manęs nesupranta. bet iš tiesų dabar stengiuosi kalbėti taip dėl ko kalbininkai nesikabinėtų. o šiaip kalbu savo suvalkietiška senaja tarme. ;]~

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
0:44:11 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba