Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-05-20 nr. 3332

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• LAURA ŠVEDAITĖ.
Būrimas iš kavos tirščių
19
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• RENGINIŲ PROGRAMA.
Tarptautinis poezijos festivalis
Poezijos pavasaris 2011
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Egzodo diplomatų kurtoji Lietuvos istorija
1

ESĖ 
• LAIMA PETRAUSKIENĖ.
Sėklos, gėlės, ąžuolai ir kiti stebuklai
16

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
„Poezijos pavasario“ kartų ritmu
6
• AIVARĄ VEIKNĮ kalbina TOMAS TAŠKAUSKAS.
„Literatūrinės Vilniaus slinktys“: padiktuota „iš aukščiau“
1
• MARIUS PLEČKAITIS.
Pigspottingas
• RIMA POCIŪTĖ.
Apie Rygą intelektualo lūpomis
2
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Lėlininkų kartų kaita: paraiškos ir patirtys (1)
1
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
Apie sparnus ir pusgaminius

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
 Maži, bet...
• Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“ Miłoszo festivalyje Krokuvoje

DAILĖ 
• RIČARDĄ FILISTOVIČIŲ kalbina NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Ričardas Filistovičius: „Svarbiausia – būti švariam“
2

e.SKELBIMAS 
• meno spėjimas [---] spėjimo menas2

KULTŪRA 
• EGLĖ GRUŠTAITĖ.
Menas ir filosofija – pakeleiviai?
13
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Suvis grįžusi į savo Perloją
1
• Iškilmės

POEZIJA 
• GIEDRĖ MASEDONSKAITĖ6
• PAULIUS NORVILA3

PROZA 
• VILIUS BUTRIMAS.
Karilionas ir spalvoti skėtukai
5

VERTIMAI 
• PIERRE CHODERLOS DE LACLOS.
Pavojingi ryšiai
3
• MARIS SALĖJIS
• VALTERIS NOLLENDORFAS.
Markas Polas
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Spalvos
32

DE PROFUNDIS
„Poetai – vienasparnių rūšis (tuo skiriasi nuo lėktuvų
ir laumžirgių)“
Laima Kreivytė
 
• JONAS ŽEMKALNIS.
Kelionėje
4
• DONATAS NEVERAUSKAS.
Pavasariniai
1
• JUOZAS NEKROŠIUS.
Ak!
1
• JONAS JAKŠTAS.
Kaip būtų patrauklu...
22
• RASA PEKARSKAITĖ.
Kaip skandinosi du išgalvoti durniai
2

MUZIKA

Maži, bet...

Pokalbis apie nišinę kultūros žiniasklaidą:
Beata Baublinskienė, Vaidas Jauniškis, Linas Paulauskis

[skaityti komentarus]

Pabaiga. Pradžia 19 numeryje


Beata Baublinskienė. Pasamprotaukime truputį bendriau. Imkime dienraštį –­ tai bendrojo pobūdžio leidinys (dienos aktualijos, stengiamasi aprėpti įvairias sritis). Specifiškesnės informacijos, įdomios tam tikros srities skaitytojui, gana sunkiai ten rasi. Argumentuojama, kad tai nebus įdomu masiniam vartotojui. Gal tai viena iš priežasčių, kodėl steigiami nišiniai leidiniai ir portalai? Kita vertus, gal tai įrodo, kad skaitytojų, kuriems įdomi vienos konkrečios srities informacija, nėra tiek ir mažai? Vadinasi, „mažieji“ leidiniai vis dėlto pasiteisina?

Linas Paulauskis. Bet ar vien tik paklausa formuoja pasiūlą, ar negali būti atvirkščiai? Kitaip tariant, jei dienraščiai įsileistų daugiau profesionalesnės kultūrinės informacijos, atsirastų ir ja besidominčiųjų, ją skaitančiųjų.

Vaidas Jauniškis. Bet jūs, Beata, teisingai teigėte – galbūt psichologiškai ar kaip nors kitaip pagrįstas nepasitenkinimas, kad dienraščiuose profesionalios kultūrinės informacijos beveik nėra (tiesiog leidinyje jie turi mažai ploto kultūrai, tad ji menkai ir analizuojama, už tai mokami menki honorarai ir panašiai), tampa viena iš priežasčių atsirasti portalams, kurie jau išsamiau domisi kultūra ir menu. Bet tai nereiškia, kad, tarkime, jei dienraščiai labiau domėtųsi kultūra, tų portalų nebūtų. Be abejo, būtų. Tai, kad dienraščiai taikosi prie hipotetinio masinio skaitytojo, yra labai didelė mūsų dienraščių problema. Kaip savos srities profesionalas, besidomintis ir kitais menais, randu įdomiausių recenzijų, kultūrinių įvykių aprašų britų finansiniame dienraštyje „The Financial Times“, o pas mus – ne. Nekalbu apie „The Guardian“ ar „The Times“. Vadinasi, įmanoma tą informaciją pateikti įdomiai, suintriguoti masinį skaitytoją (nors iš tikrųjų nežinau, kas tai yra), ir kartu tai daryti profesionaliai.

B. B. Manau, nišinių leidinių privalumas – kad žmogus, besidomintis konkrečia sritimi (muzika, teatru, opera), gali rasti įdomesnės informacijos, profesionalesnių įžvalgų, daugiau istorinių ir konteksto dalykų, negu jų rastų kad ir kultūros savaitraštyje, turinčiame aprėpti visus kultūros įvykius. Tai, žinoma, taip pat yra gerai.

V. J. Nelaikyčiau to aiškia teigiamybe. Interneto svetainės reaguoja, be abejo, greičiau, bet kultūros savaitraščiai tai galėtų atsverti Lino minėtu intelektualiu darbu ir tam tikrais vardais, asmenybėmis, kurios galėtų savo įžvalgas išsakyti. Ir interneto dienraščiai tai gali daryti ir daro, pavyzdžiui, Bernardinai.lt buvo pakvietę Vandą Zaborskaitę, ji čia publikuodavo savo rašinius, nors rašydavo ir į „Lietuvos žinių“ dienraštį. Tai ir yra tos intelektualios pajėgos, kurios gali būti labai stiprios. Manyčiau, iš dalies tai priklauso nuo honoraro, bet taip pat ir nuo tam tikros leidinio redakcijos pozicijos. Nedrąsiai papriekaištaučiau mūsų kultūros savaitraščiams, kad apleido didžiuosius visų mūsų sričių kritikus, eseistus ar tuos žmones, kurie pasidalytų svaresnėmis savo įžvalgomis. Portaluose dažnai pasirodo skubios informacijos, greitos refleksijos – per dieną parašydamas recenziją apie spektaklį, vis dėlto nespėji taip gilintis, kaip galėtum rašydamas, pavyzdžiui, į „Kultūros barus“, kur turi beveik mėnesį. Tad čia svarbu yra, viena vertus, turinio kokybė, kita vertus, greitumas bei reakcija.

B. B. Na, „Bravissimo“, žinoma, ne „Kultūros barai“, bet štai naujausiame numeryje „priglobėme“ Edmundo Gedgaudo „Laišką toli nuklydusiam vilniečiui“ –­­ šio kritiko paties sugalvotą ir jau senokai praktikuojamą žanrą. Taip pat spausdiname, manau, kokiam nors rimtam kultūros žurnalui tinkantį Rasos Vasinauskaitės ir Živilės Ramoškaitės dialogą apie naująjį Eimunto Nekrošiaus „Otelą“ bei vokiečių operos kritiko V tarptautiniam operos kritikų seminarui rengtą pranešimą apie šiuolaikinio teatro apraiškas Lietuvos ir Vokietijos operos scenose (tokios publikacijos per dieną išties neparašomos).

Bet daugeliui labai rūpi šališkumas. Jei popierinį ar interneto leidinį steigia interesų vienijama bendruomenė (pavyzdžiui, kūrybinė sąjunga) ar kokia institucija, kiek informacija, susijusi su steigėju, jo veiklos vertinimu, gali būti objektyvi? Kita vertus, galima samprotauti, kad tokiame leidinyje publikuojamų autorių, rašančių ir į kultūros savaitraščius, vertybiniai kriterijai turbūt nesiskirs pagal tai, kokiame leidinyje jo tekstas pasirodo?

V. J. Tuomet pasakykite konkrečią jūsų žurnalo recenziją, kuri visiškai sukritikavo jūsų leidėjo – Operos ir baleto teatro – spektaklį. Ar buvo tokių?

B. B. Būta įvairių. Sakoma, „iš dainos žodžių neišmesi“, tad iš autoriaus teksto, į kurį įdėtas triūsas, prasmių taip pat neištrinsi.

Kita vertus, muzikiniai spektakliai kultūrinėje žiniasklaidoje recenzuojami, pripažinkime, gana vangiai. Ne taip jau retai naujas operos ar baleto spektaklis sulaukia vos vieno profesionalaus kritiko atsiliepimo –­ daugiau mažiau išsamios, argumentuotos analizės viename iš mūsų kultūros savaitraščių. Žurnale pateikiama recenzija tampa antrąja nuomone, kurios vis dėlto juk niekas niekam neperša kaip vienintelės tikrosios tiesos. Recenzija – tai profesionalaus vertintojo nuomonė. Tad vienas pasisako savaitraštyje, kitas – teatro žurnale, trečias – dar kokiame nors leidinyje. Taip pat pastebiu, kad mūsų kritikai (kurie vis dar rašo, ačiū jiems) pastaruoju metu mieliau imasi samprotauti apie spektaklio estetiką, koncepciją ir panašiai, užuot „tradiciškai“ narstę dainininkų darbus spektaklyje. Tai jų pasirinkimas. Bet dainininkai, besitikintys tam tikro kritinio jų darbų vertinimo, ir –­ esu įsitikinusi – melomanai, „prisiekę“ operos mėgėjai (o juos, drauge su baleto mėgėjais, ir laikau pagrindiniais žurnalo skaitytojais) tokiu atveju lieka it musę kandę. Tad bandome užpildyti „smulkesniojo lygmens“ vertinimo stoką. Puikiausias tokios refleksijos pavyzdys man atrodo Jono Bruverio recenzija apie Kauno muzikinio teatro spektaklius mūsų žurnale. Čia Bruveris „senamadiškai“ labai daug dėmesio skyrė kiekvieno (!) solisto dainavimui ir, man atrodo, tobulai atskleidė vieno privalumus, kito trūkumus – korektiškai, bet labai taikliai, argumentuotai. Bet kritika dažnai tapatinama su „sudirbinėjimu“, įžeidžiamai pateikiama nuomone. Tokio stiliaus straipsnių „Bravissimo“ puslapiuose – ar aptariant savo, ar kitų teatrų pastatymus –­ manau, tikrai niekada nebus.

V. J. Kadangi „Menų faktūra“ yra Menų spaustuvės interneto svetainė, niekada nerecenzuoju jos prodiusuojamų spektaklių, užsakau kitiems kritikams. Užsakai ir ką gauni, tą dedi, bet mano „cenzūra“ yra tik kalbos ir stiliaus redagavimas.

L. P. Prisimenant „Lietuvos muzikos link“, kurio tikslas buvo, be abejo, teigiamai pateikti naująją Lietuvos muziką – vis dėlto jeigu atsitikdavo taip, kad užsakyti autoriai nepagailėdavo kritikos, nurodydavo, ko trūksta, tokių dalykų necenzūruodavome.

V. J. Žinoma, norint ir geresnį finansavimą gaunant, galima pagalvoti apie dvi recenzijas viename leidinyje („Menų faktūroje“), tai visada yra smagu. Bet ir priklauso nuo tavo galimybių.

B. B. Ar leidinys įkurtas tam tikros institucijos (teatro, draugijos ir panašiai), ar bendraminčių bendruomenės, net ir pateikiant informaciją – atranka neišvengiama. Bent jau dėl apimties apribojimų. O atranka remiasi tam tikrais kriterijais. Tad leidinys vienaip ar kitaip atspindi jį įsteigusios bendruomenės vertybes ir skonį.

L. P. Žinoma. Bet tai yra tiesiog vieno ar kito leidinio veidas.

V. J. Taip, tai politika, kurią pats nusistatei, ideologija. Tai yra tos bendruomenės atspindys – nebūtinai tiesioginis, bet jos reakcija, juk esame gyvi žmonės. Tik šiuo atveju mes – interneto portalai – už popierinius leidinius esame pranašesni, nes internetas pakenčia ir „suvalgo“ dar daugiau negu popierius.

B. B. Bet užtat rankraščiai nedega...


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:39:59 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba