Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-05-20 nr. 3332

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• LAURA ŠVEDAITĖ.
Būrimas iš kavos tirščių
19
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• RENGINIŲ PROGRAMA.
Tarptautinis poezijos festivalis
Poezijos pavasaris 2011
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Egzodo diplomatų kurtoji Lietuvos istorija
1

ESĖ 
• LAIMA PETRAUSKIENĖ.
Sėklos, gėlės, ąžuolai ir kiti stebuklai
16

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
„Poezijos pavasario“ kartų ritmu
6
• AIVARĄ VEIKNĮ kalbina TOMAS TAŠKAUSKAS.
„Literatūrinės Vilniaus slinktys“: padiktuota „iš aukščiau“
1
• MARIUS PLEČKAITIS.
Pigspottingas
• RIMA POCIŪTĖ.
Apie Rygą intelektualo lūpomis
2
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Lėlininkų kartų kaita: paraiškos ir patirtys (1)
1
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
Apie sparnus ir pusgaminius

KINAS 
 ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• Maži, bet...
• Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“ Miłoszo festivalyje Krokuvoje

DAILĖ 
• RIČARDĄ FILISTOVIČIŲ kalbina NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Ričardas Filistovičius: „Svarbiausia – būti švariam“
2

e.SKELBIMAS 
• meno spėjimas [---] spėjimo menas2

KULTŪRA 
• EGLĖ GRUŠTAITĖ.
Menas ir filosofija – pakeleiviai?
13
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Suvis grįžusi į savo Perloją
1
• Iškilmės

POEZIJA 
• GIEDRĖ MASEDONSKAITĖ6
• PAULIUS NORVILA3

PROZA 
• VILIUS BUTRIMAS.
Karilionas ir spalvoti skėtukai
5

VERTIMAI 
• PIERRE CHODERLOS DE LACLOS.
Pavojingi ryšiai
3
• MARIS SALĖJIS
• VALTERIS NOLLENDORFAS.
Markas Polas
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Spalvos
32

DE PROFUNDIS
„Poetai – vienasparnių rūšis (tuo skiriasi nuo lėktuvų
ir laumžirgių)“
Laima Kreivytė
 
• JONAS ŽEMKALNIS.
Kelionėje
4
• DONATAS NEVERAUSKAS.
Pavasariniai
1
• JUOZAS NEKROŠIUS.
Ak!
1
• JONAS JAKŠTAS.
Kaip būtų patrauklu...
22
• RASA PEKARSKAITĖ.
Kaip skandinosi du išgalvoti durniai
2

KINAS

Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje iki birželio 1 d. veiks apžvalginė paroda, skirta Lietuvos kino šimtmečiui.

ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Remigijus Sabulis (Steponas Darius) ir
Eimuntas Nekrošius (Stasys Girėnas)
filme „Skrydis per Atlantą“
(rež. R. Vabalas, 1983)

Tęsinys. Pradžia 19 numeryje


Šeštajame dešimtmetyje Sąjunginiame kinematografijos institute režisūrą ir operatoriaus meną studijavo nemažai talentingų lietuvių. 1959 m. Vytautas Žalakevičius sukūrė filmą „Adomas nori būti žmogumi“, kuris buvo apdovanotas Pabaltijo kino festivalyje, o novelių filmas „Gyvieji didvyriai“ 1959 m. pelnė Didįjį gintarą Pabaltijo ir Baltarusijos festivalyje ir Pagrindinį prizą Tarptautiniame Karlovy Varų forume, vėliau jaunieji LKS kūrėjai – Jonas Gricius, Arūnas Žebriūnas, V. Žalakevičius ir Algimantas Mockus – apdovanoti Valstybine premija. Tokia pagyrimų gausa įpareigojo kurti. Kūrybinis lyderis ir autoritetas buvo V. Ža­lakevičius, rašęs scenarijus savo ir kolegų filmams. 1963 m. jis sukūrė „Vienos dienos kroniką“, vieną įdomiausių filmų, gvildenančių moralines problemas. Filme vaidino Bronius Babkauskas, Algimantas Masiulis, Donatas Banionis, Regimantas Adomaitis – juos įprasta vadinti pagrindiniais V. Žalakevičiaus filmų aktoriais, šio režisieriaus išugdytais kino gyvenimui. Deja, „Vienos dienos kronika“ privertė suklusti partijos funkcionierius, jis buvo ilgam padėtas ant lentynos. 1964 m. pasirodo Arūno Žebriūno juosta apie paauglių draugystę ir išdavystę „Paskutinė atostogų diena“, kurioje Vikos vaidmenį talentingai suvaidino Lina Braknytė. Tarptautiniame Lokarno festivalyje filmas pelnė „Sidabrines bures“. Deja, režisierius apdovanojimo negavo, nes į festivalį Šveicarijoje važiavo funkcionieriai, o ne jis. Beje, sovietmečiu buvo įprasta, kad mūsų kūrėjų apdovanojimus išsiveždavo į Maskvą, nes respublikų autoriams užsienio festivaliai buvo nepasiekiami. 1965 m. V. Žalakevičius parašė scenarijų „Teroras“ ir sukūrė filmą „Niekas nenorėjo mirti“. Pirmą kartą Pabaltijo kine prabilta apie pokario kovas Lietuvoje – tema tuo metu buvo draudžiama. Šiandien šį filmą galima analizuoti įvairiai; žinoma, kad autorius temą nagrinėjo pagal nubrėžtus ideologinius principus, bet kartu parodė, kad lietuvių tauta ne taip jau džiugiai sutiko „tarybinius išvaduotojus“. Meninę filmo sėkmę lėmė aktoriai: D. Banionis, Eugenija Šulgaitė, B. Babkauskas, R. Adomaitis, A. Masiulis, Vija Artmanė, Bruno Oja, intrigavo ir įtemptas siužetas. Tai buvo etapinis filmas, pripažintas ne viename festivalyje.

Kitais metais sudėtingo pokario gyvenimo temą nagrinėjo Raimondo Vabalo filmas „Laiptai į dangų“ ir 1968 m. V. Žalakevičiaus dokumentininkams Algirdui Dausai ir Almantui Grikevičiui patikėtas filmas „Jausmai“. Šio filmo veiksmas plėtojamas pajūryje. Pirmą kartą parodyti inteligentiški partizanų kovų dalyviai, valtimi jie išplaukia į nežinią. Tautos tragedija parodoma per dvynių brolių likimus. Vaidina R. Adomaitis, Juozas Budraitis, B. Babkauskas, A. Masiulis. Greta jų atsiskleidžia spalvingi moterų charakteriai, suvaidinti Reginos Paliukaitytės ir Eugenijos Bajorytės. Mūsų dienomis „Jausmus“ kino kritikai išrinko geriausiu visų laikų lietuvių filmu. Sunku patikėti, kaip visus šiuos filmus tuomet buvo leista rodyti, nebent Maskvoje nesuvokta lietuvių tautos nuomonė apie okupantus. O gal lemtinga buvo šių filmų dramaturgija, įtampa, intriga ir aukštas meninis lygis? O gal Goskino salėje mūsiškiai tekstą kiek pakoreguodavo? Tiesa, Maskvoje nutarta „Jausmų“ Sąjungos žiūrovui netiražuoti. Panaši lemtis ištiko R. Vabalo filmą „Birželis, vasaros pradžia“ (1969). Filmo problema – ar galima dėl vienadienių gamybinių rodiklių aukoti istorinę praeitį ir paveldą. Kalbama apie mažo miestelio, trukdančio plėstis lentpjūvei, likimą. Vaidino Elvyra Žebertavičiūtė, Vytautas Tomkus, Audris Chadaravičius, J. Budraitis, Danutė Juronytė. Filmas į Sąjungos ekranus nebuvo išleistas...

Tuo metu Algirdas Dausa pastatė filmą „Tas prakeiktas nuolankumas“ pagal Juozo Tumo-Vaižganto „Dėdes ir dėdienes“. Tai buvo pirmas mūsų kino prisilietimas prie Vaižganto kūrybos. Pagrindinius vaidmenis atliko J. Budraitis, Danutė Krištopaitytė, Balys Bratkauskas. Rapolo Geišės vaidmuo buvo bene ryškiausias B. Bratkausko kūryboje. Po dvidešimties metų V. Žalakevičius parašė scenarijų pagal šio rašytojo romaną „Nebylys“, kurio realizuoti meistrui nepavyko.

1971 m. buvęs kino operatorius Algirdas Araminas režisuoja antrąjį savo filmą „Maža išpažintis“ pagal Vytauto Bubnio romaną „Arberonas“. Šiandien filmas labiausiai prisimenamas todėl, kad jame gitara groja ir dainuoja jaunutis Vytautas Kernagis (Benas).

1972 m. LKS bandoma kurti pirmąjį istorinį mūsų filmą „Herkus Mantas“ apie prūsų tautos kovas su kryžiuočiais. Scenarijų rašė Saulius Šaltenis, istorija kurta pagal Juozo Grušo pjesę. Filmas buvo patikėtas Almantui Grikevičiui, bet, deja, jo nufilmuota medžiaga LKS Meno taryboje sukritikuota – vienų netenkino režisieriaus stilistika, kitus erzino personažų išvaizda. Patenkintų nebuvo, tad nuspręsta medžiagą atmesti, o režisierių pakeisti. „Herkų Mantą“ perfilmavo ir baigė Marijonas Giedrys. Pagrindiniai personažai (vaidino Antanas Šurna ir Eugenija Pleškytė) buvo romantiški, visus jaudino jų meilės istorija. Tik Lietuvoje buvo gyva prūsų tautos tragedija, o Sąjungos žiūrovui reikėjo širdį draskančios tragiškos, bet gražios meilės ir mirties istorijos. Filmas priminė, kad baltai visada priešinosi bet kokiems okupantams ir savo gyvybės negailėjo, gindami laisvę ir Tėvynę.

Sukūręs kelis žavius filmus apie vaikus, Arūnas Žebriūnas nutaria sulaužyti savo tradiciją. Pastatomas pirmasis lietuvių kino miuziklas pagal Sigito Gedos tekstus ir Viačeslavo Ganelino muziką –­ Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ ekranizacija „Velnio nuotaka“ (1974). Filmas sužavėjo puikia muzika, talentą rodančiu tekstu, nuostabiais personažais ir jų aktoriais. Vaiva Mainelytė (Jurga) ir Regimantas Adomaitis (Girdvainis), Gediminas Girdvainis (Pinčiukas) ir Regina Varnaitė (Uršulė), Bronius Babkauskas (Raupys) ir Juozas Meškauskas (Piršlys), Vasilijus Simčičius (Baltaragis) sukūrė džiugų šurmulį ir neišsipildžiusių svajonių skausmą. Po kelerių metų „Seklio Kalio nuotykiais“ grįžęs prie vaikiško siužeto, A. Žebriūnas jau kitaip nei pirmuosiuose filmuose traktavo mažuosius herojus; filmuose atsirado daugiau lengvumo, humoro, žaismės.

Almanto Grikevičiaus „Sodybų tuštėjimo metas“ (1976) pagal Jono Avyžiaus romaną – naujas režisieriaus mėginimas prisiliesti prie tautai lemtingų įvykių. 1980 m. jis sukūrė etapinį kūrinį pagal V. Žalakevičiaus scenarijų „Faktas“. Kurti filmą apie realų įvykį sudėtinga, nes bet kokia rekonstrukcija gali pakvipti chrestomatine iliustracija. Bet V. Žalakevičiaus sumanyta kūrinio konstrukcija nebuvo standartinis įvykių atkartojimas. Trapi linija tarp kaltės ir nekaltumo, tarp istorinės objektyvios tiesos ir subjektyvaus jos pateikimo neleidžia vienareikšmiškai traktuoti daugelio momentų, nors pagrindinių įvykių prasmė, be abejonės, yra tragiška. Apdovanotas Kanuose už epizodinį Jelenos Solovej vaidmenį, filmas „Faktas“ įrašytas į išskirtinių mūsų filmų sąrašą.

Režisierius Gytis Lukšas analizuoja paprastų kaimo žmonių kasdienybę, amžinųjų vertybių ieškodamas iš pirmo žvilgsnio nereikšminguose santykių aspektuose. Tokie jo filmai „Vasara baigiasi rudenį“ (1981), „Mano vaikystės ruduo“ (1977), „Virto ąžuolai“ (1976). G. Lukšas rėmėsi lietuvių literatūra – Juozu Apučiu, Juozu Baltušiu, Romualdu Granausku, Vidmante Jasukaityte, Tomu Kondrotu, Sauliumi Šalteniu. Kartais režisierius kurdavo remdamasis ir užsienio autoriais (1982 m. pagal J. Galsworthy’o pjesę „Džoja“ sukurtas filmas „Anglų valsas“).

1977 m. pagal S. Šaltenio scenarijų A. Žebriūnas sukūrė lyrišką ir šmaikštų filmą „Riešutų duona“. Režisierius jau anksčiau įrodė mokąs žaisti filmavimo aikštelėje. Šį kartą susitiko du vienodos pasaulėvokos kūrėjai, papildę vienas kitą. Rezultatas puikus, o jaunieji aktoriai Algirdas Latėnas, Elvyra Piškinaitė, ir jau patyrę Leonidas Obolenskis, Antanas Šurna, Regina Arbačiauskaitė, Saulius Sipaitis, Doloresa Kazragytė tarsi „maudosi“ autorių sukurtoje erdvėje.

Vienintelį vaidybinį filmą režisavo dokumentinio filmo magas Henrikas Šablevičius. 1979 m. jis sukūrė juostą „Mažos mūsų nuodėmės“ pagal Raimondo Kašausko romaną. Po šio bandymo nesėkmingai pradėjęs dar vieną vaidybinį filmą ir jo nebaigęs, H. Šablevičius grįžo į dokumentiką ir vaidybinio kino kurti nebebandė.

Aštuntojo dešimtmečio viduryje LKS pradėjo dirbti Algimantas Puipa, dar mokykloje sukūręs ne vieną filmuką. 1979 m. V. Žalakevičius jam patiki savo scenarijų „Velnio sėkla“ pagal Petro Cvirkos kūrybą. Eugenija Pleškytė ir Kostas Smoriginas sukūrė įsimenamus ir dramatiškus savo personažų likimus. Sugebėjimą dirbti su aktoriais A. Puipa parodė filme „Moteris ir keturi jos vyrai“ pagal Holgerio Drachmano novelę „Romanas kopose“. Veiksmas rutuliojamas pajūryje – kopos ir jūra tapo mėgstama šio režisieriaus filmų vieta, kurioje persipina sudėtingi personažų likimai. Naujai atsiskleidė Jūratės Onaitytės talentas, visus sužavėjo ir anksčiau nevaidinęs jaunutis Saulius Balandis. Panašus kūrybinis nušvitimas lydėjo ir A. Puipos filmą „Amžinoji šviesa“ (1987) pagal Rimanto Šavelio scenarijų. Filme vaidino aktorių trio – Virginija Kelmelytė, Vidas Petkevičius ir K. Smoriginas.

Reikia paminėti ir Raimondo Vabalo filmą „Skrydis per Atlantą“ (1983) apie Steponą Darių ir Stasį Girėną. Ilgą kovą dėl teisės ekrane nagrinėti tautos didvyrių likimą laimėjo atkakliausieji: R. Vabalas – vaidybiniam filmui, R. Verba – dokumentiniam „Lituanikos sparnai“. Nepaisant dramaturgijos pertekliaus ir vietomis sunkiau suvokiamo teksto (kalbėta tarmiškai), pamatyti „Skrydžio per Atlantą“ žiūrovai į kino sales tiesiog plūdo.


B. d.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:39:58 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba