Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-05-20 nr. 3332

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• LAURA ŠVEDAITĖ.
Būrimas iš kavos tirščių
19
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• RENGINIŲ PROGRAMA.
Tarptautinis poezijos festivalis
Poezijos pavasaris 2011
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
 ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Egzodo diplomatų kurtoji Lietuvos istorija
1

ESĖ 
• LAIMA PETRAUSKIENĖ.
Sėklos, gėlės, ąžuolai ir kiti stebuklai
16

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
„Poezijos pavasario“ kartų ritmu
6
• AIVARĄ VEIKNĮ kalbina TOMAS TAŠKAUSKAS.
„Literatūrinės Vilniaus slinktys“: padiktuota „iš aukščiau“
1
• MARIUS PLEČKAITIS.
Pigspottingas
• RIMA POCIŪTĖ.
Apie Rygą intelektualo lūpomis
2
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Lėlininkų kartų kaita: paraiškos ir patirtys (1)
1
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
Apie sparnus ir pusgaminius

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• Maži, bet...
• Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“ Miłoszo festivalyje Krokuvoje

DAILĖ 
• RIČARDĄ FILISTOVIČIŲ kalbina NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Ričardas Filistovičius: „Svarbiausia – būti švariam“
2

e.SKELBIMAS 
• meno spėjimas [---] spėjimo menas2

KULTŪRA 
• EGLĖ GRUŠTAITĖ.
Menas ir filosofija – pakeleiviai?
13
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Suvis grįžusi į savo Perloją
1
• Iškilmės

POEZIJA 
• GIEDRĖ MASEDONSKAITĖ6
• PAULIUS NORVILA3

PROZA 
• VILIUS BUTRIMAS.
Karilionas ir spalvoti skėtukai
5

VERTIMAI 
• PIERRE CHODERLOS DE LACLOS.
Pavojingi ryšiai
3
• MARIS SALĖJIS
• VALTERIS NOLLENDORFAS.
Markas Polas
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Spalvos
32

DE PROFUNDIS
„Poetai – vienasparnių rūšis (tuo skiriasi nuo lėktuvų
ir laumžirgių)“
Laima Kreivytė
 
• JONAS ŽEMKALNIS.
Kelionėje
4
• DONATAS NEVERAUSKAS.
Pavasariniai
1
• JUOZAS NEKROŠIUS.
Ak!
1
• JONAS JAKŠTAS.
Kaip būtų patrauklu...
22
• RASA PEKARSKAITĖ.
Kaip skandinosi du išgalvoti durniai
2

AKTUALIJOS

Egzodo diplomatų kurtoji Lietuvos istorija

ASTRIDA PETRAITYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
J. E. Stasio Lozoraičio diplomatinis pasas
Astridos Petraitytės nuotrauka

Gegužės 13-ąją Nacionaliniame muziejuje įvyko iškilminga ceremonija –­­ galima sakyti, visuomenės sąmonėn įvesdinti iš užsienių parkeliavusieji Stasio Lozoraičio vyresniojo ir Stasio Lozoraičio jaunesniojo, jo žmonos Danielos ir Igno Jurkūno-Šeiniaus archyvai (dokumentai, korespondencija, kai kurie asmeniniai daiktai)... Šalia surengtos šių istorinių relikvijų parodėlės pasirašyti ir svarbūs tarpinstituciniai dokumentai. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis parašu patvirtino, kad egzodo diplomatiją liudijančių dokumentų ir daiktų šeimininkais tampa Lietuvos centrinis valstybės archyvas (jam ceremonijoje atstovavo direktorius Dalius Žižys), Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (direktorius Renaldas Gudauskas) ir Nacionalinis muziejus (direktorė Birutė Kulnytė).

Stasys Lozoraitis vyresnysis, kaip žinia, buvo nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, išeivijoje veikusios diplomatinės tarnybos šefas iki pat mirties – 1983-iųjų. Tad jo veikla atspindi ilgą mūsų šalies istorijos etapą, jo reikšmingą aspektą – žinios apie Lietuvą skleidimą laisvajame (ko gero, gana abejingame) pasaulyje, pastangas, kad Lietuva ne tik liktų istorinėje atmintyje, bet ir išnirtų Europos žemėlapyje iš sovietijos perdažytos rausvos dėmės kaip nepriklausoma valstybė. Jo sūnus Stasys mums, tikėkimės, lieka Vilties prezidentu – tuo moraliniu standartu, pagal kurį turėtume matuoti visus savo jau demokratiškai renkamus atstovus...

Rašytojas Ignas Jurkūnas-Šeinius, dar prieškariu dirbęs Lietuvos diplomatu Švedijoje, būtent S. Lozoraičio 1954-aisiais buvo pakviestas tapti egzodo vyriausybės atstovu Skandinavijos šalyse.

Lietuvos respublikos diplomatijos pradininkų ir veikėjų archyvų sugrįžimui prireikė nemaža šiandienos diplomatų pastangų. Iniciatyvą parodė, kontaktus su privačiais paveldėtojais ir Švedijos bei Italijos vyriausybėmis mezgė būtent mūsų užsienio reikalų ministerija. Džiaugdamasis sėkme, A. Ažubalis pripažino, kad tik diplomatinės meistrystės dėka teisėti savininkai ryžosi Lietuvai perduoti jos istorijai reikšmingus dokumentus. Ir tai ne pirmoji egzodo diplomatų archyvų siunta –­ jau 2006-aisiais Kazys Lozoraitis perdavė dalį savo tėvo asmeninio archyvo.

Mes nepažįstame savo I respublikos istorijos – šią mintį išsakė Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, pažadėdama: salė, kurioje dabar (greta K. Varnelio žemėlapių, senų knygų kolekcijos) surengta ir eksponatų iš Lozoraičių bei Šeiniaus archyvų paroda, turėtų tapti prieškario, jo diplomatijos istorijos sale.

Ko gero, prieškario ekspozicijos ne tik padėtų mums pažinti tą laikmetį, Lietuvos istoriją kūrusias asmenybes, bet ir paskatintų istorikus suderinti ter­miniją –­ juk ne vienas mokslininkas šiandieninę mūsų valstybę vadina III (ne II) respublika.


 

Skaitytojų vertinimai


68305. pastaba2011-05-23 11:06
Tai tik nelietuviški "mokslininkai" gali šiandieninę mūsų valstybę vadinti III respublika, tokie gali vadinti ir IV.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
0:39:50 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba