Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-10-08 nr. 3301

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ANTANAS ŠIMKUS.
Ir nuėjo
36
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Sveikiname 2010-ųjų metų Jotvingių premijos laureatę VIKTORIJĄ DAUJOTYTĘ!1
• Interviu su ALDONA RUSECKAITE.
Tradicionalistė, mėgstanti iššūkius
2

ESĖ 
• JAROSLAVAS MELNIKAS.
Pasaulis be aukščiausių jausmų,
arba Lietuvos siela
50

KNYGOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Apie gerą poezijos knygą – kiek paabejojant
4
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Apie PDR almanachą. Asmeniškai.
2
• NAUJOS KNYGOS3
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Tikrovės tyrinėjimai dokumentiniame kine
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Poetiškasis dangaus gyventojas
1

TEATRAS 
• ANTONIO ATTISANI’S.
Šiandienos užrašai
2

DAILĖ 
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Žaidimas kubeliais
• RITA MIKUČIONYTĖ.
Peržiūrėtas „Sapnas“
• NIJOLĖ ŽILINSKIENĖ .
Marijos Švažienės kūrybos parodoje – erdvių viražai

MUZIKA 
• JŪRATĖ LANDSBERGYTĖ.
Sunkios lietuviškos tapatybės paieškos dabarties vargonų muzikoje

POEZIJA 
• VALDAS GEDGAUDAS.
7

PROZA 
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Veidrodžių salė
5
• HAROLDAS BAUBINAS.
Vilkelis
2
• JURGA GAL.
(Ne)susitikimai
6

POETINIO DRUSKININKŲ RUDENS SVEČIŲ POEZIJA 
 BOGOMIL GJUZEL
• TUĞRUL TANYOL
• CAI TIANSINIS5

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Provokacija
19

KULTŪRA 
• Vertimai JAV: ką skaito kiti1
• Kviečia „Viasat“ kino komedijų festivalis

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Ištversime

KRONIKA 
• Gerbiami Lietuvos dailininkų sąjungos nariai,3
• Konkursas „Noriu versti“ 2010

SKELBIMAI 
• Mieli skaitytojai
• Gerbiami autoriai

DE PROFUNDIS
Nieko Lietuvoj nebėr, liko tik PDR (Jurgis Kunčinas)
 
• VIDMANTAS ELMIŠKIS.
Pasivaikščiojimas, kurio nebuvo
• ŠILKVERPĖ.
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Lengvai temperuotas klavyras
3
• BARBĖ BARBAITĖ.
Makbetas

POETINIO DRUSKININKŲ RUDENS SVEČIŲ POEZIJA

BOGOMIL GJUZEL

Makedonija

[skaityti komentarus]

iliustracija



Bogomilas Gjuzelis, poetas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, vertėjas, gimė 1939 m. Čačake, Serbijoje, 1963 m. baigė anglų kalbos studijas Skopjės universitete, akademinius metus praleido Edinburgo universitete, dalyvavo Ajovos tarptautinėje rašymo programoje.
Jis yra išleidęs 19 poezijos rinkinių, 4 esė ir apsakymų rinkinius, 2 – pjesių, išvertęs 12 Šekspyro pjesių, 4 – kitų žinomų autorių, T. S. Elioto, W. H. Audeno, Ch. Simico, E. Dickinson, S. Heaney rinktines ir Šiuolaikinės amerikiečių poezijos antologiją. 8 jo knygos išleistos kitomis kalbomis.
Jis yra vienas Nepriklausomų Makedonijos rašytojų asociacijos steigėjų ir pirmasis jos pirmininkas 1994 m., o nuo 1995-ųjų – jos žurnalo „Naše Pismo“, leidžiamo kas du mėnesius, vyriausiasis redaktorius. 1999–2003 m. – tarptautinio Strugos poezijos vakarų festivalio direktorius.




          Geno beieškant 


          Matyt, dar pradžioje jis man iškrito
          tarsi iš skylėtos kišenės moneta
          kaip viename Skopjės supermarkete čigoniukams,
          pričiuptiems su vogtais šokoladais,
          per kišenes užkištais net į aulinukus, 

          nes Senajame Doiranyje Kolio melas
          (arba veikiau nesustabdoma mitomaniška vaizduotė,
          iš kartos į kartą maitinama frustracijomis
          prie neseniai uždarytos Graikijos ir Jugoslavijos
          sienos)
          sušlemštė  „užsakytą ėriuką“ Kaldincų km., tenai
          priešais, 

          o kai perėjome naujai atidarytą pasienio punktą,
          graikiškame Doiranyje nebuvo keityklos
          nė atidaryto banko,
          ir negalėjau išsikeisti valiutos,
          bet kai vienam restorane skanavome karpį, savininkas,
          šiek tiek mokėjęs makedoniškai, man iškeitė
          100 markių...

          Čuguncų km., dabar tai – Megali Sterna,
          mano senelio – malūnininko, žinoma, nebuvo
          likę nė pėdsako,
          iš čia jis pabėgo 1903-iaisiais
          nuo graikų – Konstantinopolio šalininkų –
          tas šulinys buvo tuščias, vanduo išseko (gal šaltiny
          įrengė vamzdį?)
          po vienu jo laikų platanu paveikslavomės
          su besiganančiom avim 

          „Kišenės pilnos turkiškų lyrų“, sukikeno kaimiečiai,
          Kaukazo graikų  palikuonys, čia apgyvendinti
          1921-aisiais,
          o Jorgas nusivedė mus per kaimą iki pat to šulinio,
          paskui savo kavinėje vaišino kava,
          šiaip ne taip rezgėme pokalbį graikiškai... 

          Grįžtant, kai važiavome pro Kukušą, arba Kilkį,
          mus užklupo juodas lietaus debesis su lengva
          krušos karteče
          (bet ką  ji reiškia palyginti su sunkiąja artilerija, kuria
          graikai varė  mūsiškius per Antrąjį Balkanų karą!)
          tik su viena sruoga spindulių kaip Apvaizda šiaurėje, 

          o man visą  kelionę dešiniajam bate pėdą
          dilgčiojo mažas aštrus akmenukas,
          grįžęs namo, t. y. į Senąjį Doiranį,
          vos sulaukiau, kada galėsiu nusiauti ir išpurtyti
          tą įkyruolį,
          nusviesti jį tarp kitų pakrantės akmenų...

          Ryte, po serijos surežisuotų sapnų,
          nejučia persikeliant iš vieno į kitą,
          kaip vartantis nuo šono ant šono,
          man liko vienintelis klausimas:
          ką man siūlo tikrovė, kad vertėtų nubusti? 

          Pusryčius, tarė moteris, su kuria miegojau.
          Iš kur žinai? – pašokau. – Tai kad tu šneki pro miegus,
          o aš  tave saugau. – Nuo ko? – Nuo kitų moterų – 
          ir aš  įsiklausiau, kaip šeimos genai pasakoja
          apie tai, kas ką pirko, kiek mokėjo... 

          O kai atsikėliau ir apsirengiau, nors ir nenorom,
          mano kišenė išties buvo skylėta (kaip ir kojinė!)
          taigi, o ežeras vis dar tvyksojo ten,
          bet ar aš stovėjau ten kaip protėvis iš anos pusės,
          ar anūkas, kuris vėlei žvelgs pro žiūroną 

          nuo tos pačios vietos į mane ir į save
          akmenukas tarp aibės kranto akmenų
          nuo šitos ar priešingos sienos pusės
          vyriškas ar moteriškas užsegimas ant striukės,
          o tas ežeras tikriausiai išnyks... 



          Griaunant sieną


          Ar plyta prasminga,
          kai griauni?
          Taip.
          Kaip kliautis, pasipriešinimas,
          kad išlaikytų  ankstesnę prasmę
          sakinyje iš kitų plytų
          puslapyje iš sienos 

          Plaktukas it rašymo mašinėlė
          kiurdo popierių – sieną,
          ir raidės krinta iš kitos pusės
          visai neįskaitomos, iškreiptos
          net ir tada, kai tai – vienintelė raidė
          pirmoji abėcėlėje
          absoliutas A 

          Greičiausias būdas griauti –
          išdaužyti plytas A,
          be kurių neišsilaiko nė viena siena
          nė vienas statinys 

          paskui reikia nusigauti į dykumą
          ir iš tų plytų pastatyti piramidę,
          kuri garsiai ir raiškiai išstaugia „A“,
          nuo pamatų  iki pat dausų,
          idant išgirstų žvaigždės 

          nuvirstų visi statiniai
          išsidaužytų visos raidės
          ir prisidaugintų lig begalybės
          ir nė viena nebūtų panaši į kitą 

          Tik šitaip bus pertvarkytas kalbėjimas
          tik šitaip bus perstatytas pasaulis
          tik šitaip galbūt bus parašytas naujas eilėraštis 

          Dabar man lieka vien nuovargis raumenyse
          sausos dulkės gerklėj
          ir išdaužytos plytos 

          galvos tų,
          kurie daužė  į sieną,
          kurie dar verkšlena po plaktuku 
          ir mano paties galva –
          griaudamas sieną
          griuvau ir
          AŠ pats 

Vertė LAIMA MASYTĖ


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
0:38:59 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba