Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-10-08 nr. 3301

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ANTANAS ŠIMKUS.
Ir nuėjo
36
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Sveikiname 2010-ųjų metų Jotvingių premijos laureatę VIKTORIJĄ DAUJOTYTĘ!1
• Interviu su ALDONA RUSECKAITE.
Tradicionalistė, mėgstanti iššūkius
2

ESĖ 
• JAROSLAVAS MELNIKAS.
Pasaulis be aukščiausių jausmų,
arba Lietuvos siela
50

KNYGOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Apie gerą poezijos knygą – kiek paabejojant
4
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Apie PDR almanachą. Asmeniškai.
2
• NAUJOS KNYGOS3
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Tikrovės tyrinėjimai dokumentiniame kine
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Poetiškasis dangaus gyventojas
1

TEATRAS 
• ANTONIO ATTISANI’S.
Šiandienos užrašai
2

DAILĖ 
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Žaidimas kubeliais
• RITA MIKUČIONYTĖ.
Peržiūrėtas „Sapnas“
• NIJOLĖ ŽILINSKIENĖ .
Marijos Švažienės kūrybos parodoje – erdvių viražai

MUZIKA 
• JŪRATĖ LANDSBERGYTĖ.
Sunkios lietuviškos tapatybės paieškos dabarties vargonų muzikoje

POEZIJA 
• VALDAS GEDGAUDAS.
7

PROZA 
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Veidrodžių salė
5
• HAROLDAS BAUBINAS.
Vilkelis
2
• JURGA GAL.
(Ne)susitikimai
6

POETINIO DRUSKININKŲ RUDENS SVEČIŲ POEZIJA 
• BOGOMIL GJUZEL
• TUĞRUL TANYOL
• CAI TIANSINIS5

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Provokacija
19

KULTŪRA 
 Vertimai JAV: ką skaito kiti1
• Kviečia „Viasat“ kino komedijų festivalis

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Ištversime

KRONIKA 
• Gerbiami Lietuvos dailininkų sąjungos nariai,3
• Konkursas „Noriu versti“ 2010

SKELBIMAI 
• Mieli skaitytojai
• Gerbiami autoriai

DE PROFUNDIS
Nieko Lietuvoj nebėr, liko tik PDR (Jurgis Kunčinas)
 
• VIDMANTAS ELMIŠKIS.
Pasivaikščiojimas, kurio nebuvo
• ŠILKVERPĖ.
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Lengvai temperuotas klavyras
3
• BARBĖ BARBAITĖ.
Makbetas

KULTŪRA

Vertimai JAV: ką skaito kiti

[skaityti komentarus]

JAV labai menkai verčiama užsienio literatūra.
Vietiniai rašytojai ir kalbininkai nuogąstauja dėl kultūrinės atskirties.


„Pasaulio literatūrą kuria vertėjai“, – kadaise yra pasakęs Nobelio premijos laureatas Jose Saramago. Jo citata jau daug metų negalioja JAV. Vos trys procentai ten išleidžiamų knygų yra vertimai iš kitų kalbų. Iš šio menko skaičiaus dar derėtų atmesti dalykines mokslo populiarinimo knygas. Galiausiai lieka maždaug 0,7 procentai belles lettres. Tai yra 340 svetimkalbių kūrinių, kurie kasmet atranda savo vietą amerikiečių knygų lentynose.

Anapus Atlanto vertimai paskutinį pakilimą išgyveno per šaltąjį karą. Tuo metu teikta pirmenybė tokių autorių kaip Aleksandras Solženicynas ir Milanas Kundera vertimams. Amerikiečių skaitytojai norėjo žvilgtelėti į gyvenimą, į politinius protestus už geležinės sienos. Atėjus perestroikai ir glasnost, keitėsi temos ir į vertimus imta žiūrėti abejingai.

Du aistringi šio proceso kritikai – ispanų kalbos vertėja Edith Grossman ir rašytojas Aleksandras Hemonas. Pripažintuose žurnaluose, tokiuose kaip Foreign Policy, E. Grossman kalba apie JAV egzistuojantį lingvistinį apartheidą. „JAV kultūrinė atskirtis yra katastrofiška“, –­ skundžiasi A. Hemonas. „Washington Post“ žurnalistai pateikia literatūrinės ksenofobijos diagnozę. Iš kito kraštutinumo pozicijos ramina apžvalgininkas Timas Parksas. Britų autorius vertimų stoką įvardija kaip naują internacionalizmo formą.

Vis dėlto kalbininkai ir kiti ekspertai vertimų trūkumą laiko rimto fenomeno požymiu: „Anglų kalba tapo invazijos rūšimi“, – kalbėjo Esthera Allen Kolumbijos universiteto Literatūros vertimų centre Niujorke. Kalba funkcionuoja ne kaip Lingua Franca, kaip teigia daugelis. „Užuot atgaivinusi kitų kalbų literatūrą, ji ją uždusina ir nurašo – tiek JAV, tiek ir visame pasaulyje“, –­ sako Allen. Žvelgiant į Vokietiją, vaizdas iškalbingas: 87 procentai iš 4155 paskutiniais metais išverstų grožinės literatūros knygų tenka vertimams iš anglų kalbos originalų.

Autoriai mato viso pasaulio tendencijas ir į gimtąją kalbą žiūri per atstumą. „Meninio rašymo studijų programos JAV ir Anglijoje statistika rodo, kad didėja kitų tautų rašytojų skaičius“, – sako Allen. Riky Stock, German Book Office vadovė Niujorke, pasakoja, kad JAV megabestselerių laikais vis mažiau išleidžiama romanų, mažiau šie aptarinėjami ir stengiamasi jų rasti.

Tokie kritikai, kaip Edith Grossman, žino menamų kaltininkų status quo. Tai komerciškai orientuotos leidyklos, „tie išbujoję tarptautiniai konglomeratai“ (E. Grossman). Šių knygų bastionų vadovai kiekvienu atveju siekia nuo dešimties iki dvylikos procentų pelno, kai pelnas apskritai svyruoja tarp trijų ir penkių procentų. Spaudžiami leidyklų redaktoriai. Jie priversti verbuoti kiek galima įžymesnius autorius, kurie atrodo potencialiai pelningai. Dėl finansų krizės masiškai atleidžiant darbuotojus atrodė, kad būtent grožinės literatūros leidyklų redaktoriai, savaime negalintys pasigirti jokiais dideliais pardavimų skaičiais, labiausiai rizikuoja netekti darbo“, – sako R. Stock. Todėl dabar didžiuma leidyklų redaktorių, pateikdami naują, niekam nežinomą autorių, nenori rizikuoti reputacija ar net darbu.

Net į užsienyje viltis pateisinusių autorių vertimus amerikiečių leidyklos žiūri santūriai. Atgrasančių pavyzdžių esama užtektinai, pvz., Jonathano Littello „Geranoriai“ (Les Bienveillantes. 2006 m. Goncourt‘ų premija – vert. past.). Harper Collins leidykla prancūzų bestselerio teises įsigijo už 1 milijoną dolerių. Be to, ji garsiai vertėjai Charlotte Mandell dosniai sumokėjo už 1000 puslapių knygos vertimą į anglų kalbą. Galiausiai iš tikėtinai pelningo bestselerio 150 000 išspausdintų egzempliorių pirmą pusmetį parduota vos 17 000. Tokia nesėkmė, kaip ši, yra nedažnas reiškinys, tačiau dėl to leidyklos, vengdamos rizikos, tapo atsargesnės.

Svetimkalbė literatūra JAV turi atlaikyti ir nemažai struktūrinių sunkumų. „Ji patiria sunkumų dėl to, kad redaktoriai ir rinkodaros skyriai apskritai jos negali skaityti originalo kalba, – teigia R. Stock. – Taip geri romanai lieka už borto.“ Be to, rankraščiai arba kūrinių ištraukos amerikiečių literatūros agentams ateina ne įprastais paketais, todėl jų peržiūra, atranka reikalauja didelių darbo ir laiko sąnaudų, brangiai atsieinančių drąsių sprendimų.

JAV užsienio literatūra susiduria ir su kita problema: kritikai, kurie spaudoje dėl krizės vis mažiau girdimi, paprastai teikia pirmenybę nacionaliniams autoriams. Apie kuriuos visi kalba ir kuriuos reikia aptarti savaime. „Taip pat aptariamos tokios svarbios premijos kaip Pulitzerio, vienintelė teikiama Amerikos piliečiams“, –­ sako E. Allen. Tokiu būdu kitų šalių rašytojai netenka tolesnio domesio, o tuo pačiu ir skaitytojų. Užsienio autoriai menkai išmano anglų kalbą – tad atkrinta ir susitikimų su skaitytojais, skaitymų galimybės.

Todėl nenuostabu: 80 procentų verstinės literatūros išleidžia mažos, nepriklausomos leidyklos, kurių tikslas –­ literatūriniai mainai. Šios fondų ir vyriausybės iniciatyvomis remiamos įstaigos propaguoja stiprų leidyklos kaip komercinės įmonės identitetą ir tokiu būdu sugeba pritraukti skaitytojus. Šis skaitytojų ratas vis dėlto nežymiai siaurėja.

www.zeit.de/kultur/ vertė
GYTIS NORVILAS

 

Skaitytojų vertinimai


63683. kazia2010-10-12 15:15
Dabar lauksim tokio pjūvio teksto apie mūsų leidybos politiką. Kas pirmas (savižudis)?..

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
0:38:58 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba