Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-11-30 nr. 3167

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
KŪNO MAZGOJIMAS
80
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1

AKTUALIJOS 
• Jūratė Baranova.
SAVIDESTRUKCIJOS MOTYVAI ŠIUOLAIKINIAME LIETUVIŲ MENE
13
• KAIRĖN (DEŠINĖN)
• ATVIRAS LAIŠKAS DĖL GUGGENHEIMO MUZIEJAUS FILIALO VILNIUJE63

KNYGOS 
• „DOSTOJEVSKIS DUKTERS AKIMIS“1
• „BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA“1
• „KURGI, MIRTIE, TAVASIS GELUONIS?!“6
• „RAŠTAI: FILOSOFIJOS DARBAI“
• Aleksandra Fomina.
VAIDINIMAS TUŠTUMOJE, ARBA „KAS ČIA KALBA?“
1
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
„IR KALBASI JIE APIE VISOKIUS DALYKUS...“
1
• (PA)SKAITINIAI

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
TAPYBA KAIP MILŽINIŠKA, RYŠKIASPALVĖ, GĄSDINANTI PIEVA
• Armina Jonušaitė.
PAGARBIAI APIE MOTERIS

TEATRAS 
• Gabrielė Labanauskaitė.
BALTARUSIJOJE – VISKAS GRAŽU
3
• TEATRAS SU VAIKAIS BENDRAUS ŽEMAITIŠKAI

MUZIKA 
• Judita Žukienė.
IŠ DIENORAŠČIO PUSLAPIŲ ATSIVERIANTIS PORTRETAS
1

PAVELDAS 
• PRIMIRŠTAS RENESANSO ARCHITEKTŪROS ŠEDEVRAS1
• Skaistis Mikulionis.
MINSKE – M. DOBUŽINSKIO PIEŠINIŲ PARODA
1

POEZIJA 
• RŪTA BURBAITĖ9
• ASH ASH20

PROZA 
• Algis Kuklys.
SVEČIŲ NAMAI

VERTIMAI 
• PALAUK, PALAUK! – NEGALIU, NEGALIU!2

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
 Tomas Krilavičius, Irmantas Švedas.
TEKSTILINIS PAREIŠKIMAS
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Geda Girdvainytė.
BŪTIES AKIMIRKA: NUO IŠŠŪKIO IKI TYLIOS IŠMINTIES
2
• Akvilina Cicėnaitė.
JOGA IR CIGARETĖS
2

KRONIKA 
• ŠAMANAI
• ATVIRAS LAIŠKAS DĖL RASŲ KAPINIŲ PAVALDUMO IR IŠSAUGOJIMO4

SKELBIMAI 
• LIETUVOS BANKAS SKELBIA
• LIETUVOS LITERATŪROS VERTĖJŲ SĄJUNGOS PREMIJA VERTĖJO PROFESIJOS BIČIULIAMS
• KONKURSAS KAZIO BŪGOS PAMINKLUI SUKURTI3
• MIELIEJI! POETĖS IR POETAI!

DE PROFUNDIS 
• SOS SKELBIMAS1
• APIE POEZIJOS REIKŠMĘ IR PERSPEKTYVAS
• IŠ NUTIKIMŲ VĖLIŲ IR VELNIŲ1

PARK@S 
• PETRAS RAKŠTIKAS: SUSINEŠU TEKSTĄ PO SAKINĮ3
• Gintautas Mažeikis.
ŠVENTA IR PROTINGA KVAILYSTĖ
3
• Vigmantas Butkus.
MONOLOGAS JOSIFUI BRODSKIUI VIENU DEMOKRATIJOS KLAUSIMU
1
• Auridas Gajauskas.
SOCIALINIS HEROIZMAS IR POLITINIS FETIŠIZMAS GRUZIJOS LAIKU
1
• Mindaugas Bajarūnas.
FOTOGRAFIJA – KAIP BŪDAS PAŽINTI KITĄ IR SAVE (TARP ŽEMAITIJOS IR KURŽEMĖS)
2
• FILOSOFAI GELBĖJA LIETUVĄ43

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS

TEKSTILINIS PAREIŠKIMAS

Tomas Krilavičius, Irmantas Švedas

[skaityti komentarus]

iliustracija
I Čen Čen (Yi Chen Chen). „Kiškio lūpa“

Lapkričio 28 d. 17 val. JAUNAS POŽIŪRIS pažvelgė į „Textile 2007“ per Pareiškimo prizmę. Tikriausiai vyresniųjų kolegų požiūrį išreiškiantis www.bienale.lt labai lakoniškas: „Konkursinėje parodoje „Pareiškimas“ dalyvauja penkių šalių aukštųjų meno mokyklų studentai. Paroda organizuojama bendradarbiaujant su VDA Kauno dailės fakultetu. Laikas: lapkričio 28–gruodžio 5 d. Vieta: galerija „Balta“ (M.Valančiaus g. 21, Kaunas).“ Pažvelkime, kaip „Pareiškimas“ atrodo iš priešparodinės medžiagos.

Pareiškimą formuluoja Agnė Jonkutė, Domantė Šarakauskaitė ir komanda (Sandra Bražiūnaitė, Kristina Čyžiūtė ir Viktorija Chomaziuk). Mums, žinoma, įdomiausia, ką jos bando suformuluoti. Pareiškimas teigia, kad tai ne tik paroda, bet ir sociokultūrinis reiškinys, kuriame dalinamasi idėjomis, patirtimi ir žiniomis. Tai skirtingų kultūrų susitikimo vieta tarpkultūriniam ar netgi virškultūriniam dialogui, kuris atveria Lietuvą ir jos meną pasauliui per dalyvius iš Taivano, Latvijos, Estijos ir Norvegijos, o Lietuvai pasaulį ir meną per visų dalyvių darbus. Na, bet čia, aišku, tiesiog atsibodę ritualiniai užkeikimai, be kurių “iš aukščiau stovinčių instancijų” negausi nei kapeikos (na, gerai jau, lito)... O tai būtų labai labai prastai.

Pareiškimo reiškėjų grupė tikrai įvairi ir didelė. Geografiškai dalyviai atstovauja visą Euroaziją: Taivaną pietryčiuose, Norvegiją šiaurės vakaruose ir Estiją, Latviją, Lietuvą – pasaulio centre.

I Čen Čen (Yi Chen Chen) iš Taivano su „Kiškio lūpa“ pasineria į paveldimumo, kūno ir estetikos pasaulį, bandydama perkurti tai, ką gavo iš motinos – kiškio lūpą. Kūniškumas šiuo atveju generuoja ir kiek balardiškus erotiškumo elementus: randus, apsigimimus, paverčia dideliais ir visiems matomais. Galima prisiminti ir Gogolio „Nosį“. Kiškio lūpa be kūno – abstrahuotas randas, savarankiška kūno dalis ar apmąstymų, abejonių ir paslėptų kompleksų kondensatas?

Agnese Kirmuza (Latvija) žavingai lakoniška – tekstiliniai komiksai apie meilę, troškimą ir pergalę. Tiesmuka, žaisminga ir erotiška – kaip tik tai, ko norisi iš jaunų, energingų ir daugiau veiklių, o ne ilgai ir nuobodžiai mąstančių menininkų.

Kūniškumo ir seksualumo tradicijas viduramžių Estijoje nagrinėja Marta Kisand. Ją domina vienas šiais laikais egzotiškai atrodančių vedybinės nakties atributų – antklodė su skyle viduryje. Marta teigia, kad jos paskirtis buvo dvejopa: nekaltybės įrodymas ir apsauga nuo nemalonių pojūčių liečiant jaunikį. Įdomu, kodėl tik jaunajai tai buvo nemalonu. Pateikiama išsiuvinėta nekaltybės tikrinimo patalynė, kurios panaudojimas parodytas tik simboliškai, o rezultatas sako, kad viskas gerai.

Rudeniška nuotaika ir neslepiamu sentimentalumu dvelkia Pernille Meidell (Norvegija) romantiškos nosinės, po kuriomis slepiasi penkių moterų gyvenimai: (nelaimingos) meilės istorijos ar šiaip praradimai. Menininkė nekankina žiūrovų neperregimom abstrakcijom, o tiesiog leidžia skaityti/kurti senų daiktų (moterų?) pasakojimus.

Aušra Sedlevičiūtė (Lietuva) bando išsaugoti savo kultūrą ir tapatybę bet kokia kaina. Idėja galbūt ir nebloga, tik kaina šiuo atveju atrodo minimali, o ir saugoma vertybė tikriausiai nėra akivaizdžiai sena ar reprezentuojanti kultūrą. Tačiau iš pirmo žvilgsnio naivus mergaitiškas pasižaidimas liaudiškais ornamentas gali nuvesti broliškos Japonijos jakudzų kultūros link, kur tapatybė ir kūnas yra vienis, o prasižengus tapatybei prarandi ir ją, ir reprezentuojančią kūno dalį. Tapatybės ieškotojų parodinėse erdvėse daugėja geometrine progresija. Į ką galima būtų nebekreipti dėmesio, jei tokių piliečių, tik kur kas nuoširdesnių ir grėsmingesnių, nedaugėtų ir miestų gatvėse. Atsiribojus nuo darbo aprašymo, galima pastebėti, kaip kūniškajai tapatybei subtiliai/drastiškai primetama kultūrinė...

Artos Skujos iš Latvijos interjerinis žaidimas leidžia tiesiog gėrėtis ir pasijusti truputį vaiku, žaidžiančiu kaladėlėmis. Toks darbas lengvai rastų savo vietą dizainerio kurtoje erdvėje.

Rachel E. Huglen (Norvegija) šiek tiek primena Jono Gasiūno mokinių darbus. Nepretenzingi jos siuviniai bando įsiterpti į seniai varomą vakarų/rytų santykių vagą. Aprašymas žada šiek tiek daugiau, negu matome gal ir ne visai išbaigtuose (specialiai?) darbuose.

Po Liisos Soolep (Estija) kamufliažu slepiasi eilinis pseudosocialinis pseudoantikapitalistinis persisotinusio vakariečio paviršiumi slystantis žvilgsnis.

Tu Ssu Čun (Tu Ssu Chun) tyrinėja inspiracijas ir idėjas, atsirandančias tiek stebint kitų menininkų darbus, tiek iš kasdienybės išnyrančius objektus. Lygiavertis poveikio šaltinis yra verbaliniai kūrinio vaizdai ir kitas triukšmas. Įdomu, kiek žiūrovai gaus inspiracijų iš šio projekto.

Jovita Šarpnickaitė išsitraukia iš palėpės optinį meną ir prilipdo jam papildomus prasmės sluoksnius. Tai ne tik optinė apgaulė, bet ir skirtingais metodais atliktos detalės, klausiančios, kas menama ir kas tikra, kas klaidinga ir kas teisinga. Jai pačiai tai dar ir vaikystės prisiminimai apie egzotiškus ir ne visiems lengvai pamatomus stereovaizdus.

Mirjam Raen Thomassen iš Norvegijos audžia visai kitokią tekstilę. Kartais ji iškyla kaip vaizduotės kuriami gipsinių sagų ir antpirščių landšaftai. O kartais iš tinko dulkių nuaustos staltiesės kartoja biblines tiesas: iš dulkės gimęs, dulke ir pavirsi. Nestandartinis požiūris maloniai stebina ir leidžia tikėtis, kad tekstilės pabaiga atidedama. Dar labiau tas viltis sustiprina Renata Vinckevičiūtė su savo septyniais švelniais švitrinio popieriaus rankšluosčiais. Būtų įdomu išbandyti (ant ko nors kito). ,,Nors darbe sunkoka įžvelgti kasdienybės būsenas ir emocijas, kurias sakosi tirianti autorė, tačiau jis patraukia savo vizualumu ir nelauktu medžiagos panaudojimu. Tiek Mirjam, tiek Renata ieško (rimtai ar su šypsena?) naujosios tekstilės.

Lauryna Uka Vileniškytė turi daug idėjų ir minčių, jos net šiek tiek pinasi ir kuria sunkiai įvertinamą audeklą. Ji bando supriešinti tradicines technologijas, atstovaujančias senosioms „tikrosioms“ vertybėms, ir medijų reprodukuojamas naująsias rožines svajas. Tiesa, darbas geriau atrodytų be suvelto palydimojo teksto.

Valerijos Grigorjevos (Latvija) gobelenas grąžina į tradicinės technikos ir tradicinės visuomenės laikus, kai viskas buvo „teisinga ir gražu“, saulė švietė skaisčiau, dainos skambėjo linksmiau ir šviesi ateitis buvo čia pat.

Paroda eklektiška ir darbų pobūdžiu, ir kokybe, ir atrodo kaip didžiosios bienalės projekcija į mažą erdvę. Sunkoka įžvelgti deklaruojamą koncepciją.

Iš sąlyginai nedidelio darbų kiekio ir renginio/teksto specifikos (didesnio renginio dalis/rašoma remiantis prieš­parodine medžiaga) sunku konkretizuoti jaunosios tekstilės tendencijas, tačiau apibendrinimai įmanomi. Nesunkiai pastebimas darbų globalumas, t.y. iš kūrinio dažniausiai neįmanoma nustatyti autoriaus tautybės ar mokyklos. Tačiau autoriai juda keliomis kryptimis. Vieni siekia kokybės, ir meninėje, ir amato plotmėje, daro tai, kas jiems rūpi, nepriklausomai nuo konjunktūros, ir tai daro judėdami savąja kryptimi. Dalis autorių bando įsilieti į tai, kas galbūt nėra jiems išties artima, bet populiaru ir priimtina, pvz., įvairios socialinės refleksijos, globalizacijos kritika ir panašiai. O dalis kūrėjų tiesiog tęsia amato tradicijas. Bet toks pasiskirstymas tik pasako, kad žmonės nesikeičia.

Tačiau ir mums norėtųsi daugiau – norėtųsi (tekstilinės) revoliucijos arba bent jau Pareiškimo – garsaus ir tvirto, tegul iš švelnių medžiagų. Kur visi jaunųjų menininkų požymiai: neužglostyti tiesmuki bohemiško gyvenimo atributai (alkoholis, seksas (ne N-14 vaikiška erotika) ir narkotikai), socialinių reiškinių analizės, tikrai sujudinančios sis­temą, arba bent jau Vienos akcionistų verti poelgiai, o ne senukų reminiscencijos ir arklio užpakalio bučiavimas per nosinaitę. Dar galima suprasti norvegų menininkus, kuriems visa tai praeitis, arba taivaniečius, kurie visai ir kitur, ir kitaip, bet kur pabaltijiečių šešiasdešimtieji – praėjo neatėję, ar tiesiog visiems ir salone gerai?

Skaitant darbų aprašymus labai pritrūko raštingumo apraiškų. Žinoma, žiūrint TV ir rašinėjant SMS sunku išmokti reikšti mintis. Niekas nesitiki, kad vizualizuojantys mintis mokės jas užrašyti kaip kalbos meistrai. Kartais skaitant ne tik jaunųjų menininkų, bet ir (jaunųjų) meno kritikų tekstus, atrodo, kad jiems pateiktas privalomų žodžių sąrašas, kuriuos kiekvieną galima naudoti kaip čatlanų-pacakų ku. Norėtųsi, kad jie aiškiau reikštų savo mintis, paprašytų rašančių kolegų pagalbos ir apsiribotų žodžiais, kuriuos supranta be žodyno.

Galėtų kilti klaidingas įspūdis, kad rašytojai/recenzentai nusiteikę labai skeptiškai. Taip toli gražu nėra. Viduje jie džiaugiasi, kad ir Kaune kartais kažkas vyksta, ir tai galbūt netgi per geras renginys gubernijos miestui N, atsižvelgiant į vos dvėsuojantį parodinį gyvenimą.

Deja, tekstas yra rašomas dar nemačius galutinės ekspozicijos. Taigi spręsti, kiek mes pataikėm ir kiek buvom teisūs (nors mes visada teisūs), teks tiems, kas ateis/nueis pažiūrėti.

 

Skaitytojų vertinimai


43055. vl.2007-12-04 16:27
ponai teksto (?) autoriai ar bendraautoriai, o gal transautoriai galėtų patikslinti kuris sakinys kuriam atėjo galvon. kita vertus tai nelabai ir svarbu: jokia mintis čia neapsigyveno. ir štai šitoj vietoj(nebūtinai vilniuje) tikrai pasigendama tekstinio pareiškimo.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
0:30:50 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba