Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-10-03 nr. 3206

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Aidas Marčėnas.
Erinijos
34
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Dainius Gintalas: „Visa poezija daugiau ar mažiau meluoja“
• Išrinkta SRTRF tarybos pirmininkė
• Jurga Mikutytė.
Tarptautinio PEN klubo kongresas Bogotoje

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Rudeniniai PDR almanacho pašiurenimai
• ALEKSANDRA FOMINA.
(pa)skaitiniai
1
• Naujos knygos

LITERATŪRA 
• PRANAS VISVYDAS.
Taip ir nedingtelėjo ieškomas žodis
• Liepa Gruodytė.
Niekada nežinai
1

TEATRAS 
• Indrė Stakvilė.
Ugnies medžioklė tarp teatro ir ekrano
3
• Ridas Viskauskas.
Studentai komercinėje scenoje?
2
• Svečiuose pas Klaipėdikių šeimyną
• Aktorės Vilijos Paleckaitės sukaktis
• Elfų teatre – 5 šeimyninio gyvenimo paveikslai2
• Scenoje – gruziniškai lietuviškas danų princas
• Klaipėdos dramos teatras viešės Vilniuje

MUZIKA 
• Janina Karalienė.
Konkurso laurai – Daliai Kuznecovaitei
• Audronė Ivanauskienė.
H. Zapfo baletas „Aukso veršis“ Kaune

PAVELDAS 
• RAMUTĖ RACHLEVIČIŪTĖ.
Tekstilės parodoje – „Lino sutartinės“
1

SKELBIMAI 
• Meninio vertimo konkursas „Noriu versti“

DAILĖ 
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Šarūno Saukos šventovės
4
• KRISTINA STANČIENĖ.
Dailininkų ir literatų dialogas
5

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Kultūros kodas

KINAS 
• Artėja G. Beinoriūtės filmo „Balkonas“ premjera4
• „Dokumentinio kino istorijos“ vakarai

POEZIJA 
• Nijolė Kepenienė.
Bedieviškas gamtos gašlumas
3

VERTIMAI 
• Matthew SWEENEY.
Eilės

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VITA MOZŪRAITĖ.
Intriguojantys Jo Strømgreno detektyvai apie gyvenimo absurdą

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Valdonė Budreckaitė.
Festivalis „Vilniaus veidai“: šiuolaikinio nekomercinio meno zona tarp vienuolyno sienų
• Dainuojamosios poezijos festivalyje „Tai – aš“ – netikėti susitikimai

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
 VALDONĖ BUDRECKAITĖ.
Kino scenarijaus kursuose talentas sutinka amatą
1

FOTOGRAFIJA 
• SKIRMANTAS VALIULIS, STANISLOVAS ŽVIRGŽDAS.
Archyvų metas

IN MEMORIAM 
• MARIJA VASILJEVAITĖ-ŠUKŠTIENĖ
1938–2008

DE PROFUNDIS 
• Sukryžiuoti poetai
• Dėmesio! Konkursas8
• Regina-Vėlyvoji Svaja.
Eilės
1
• RES LUDENTES / ŽAIDŽIaNTYS dAiKTAI2

PARK@S 
• Dalia Tamošauskaitė.
Baladė apie ilgapirštę
• Gintautas Mažeikis.
Miunhauzeno individuacijos modelis ir patafizika
• Apie grafikos meno puoselėjimą su plenero kuratoriumi Šiaulių universiteto Menų fakulteto Piešimo katedros profesoriumi Vaidotu Januliu kalbasi menotyrininkas Remigijus Venckus.
Vaidotas Janulis: Noriu puoselėti grafikos meną
• Jonas Ruškus.
Ieškant švietimo diskursų vienovės
• Sigitas Vaičiulionis.
V tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis (III)
2

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS

Kino scenarijaus kursuose talentas sutinka amatą

VALDONĖ BUDRECKAITĖ

[skaityti komentarus]

    Jau ketvirtą kartą scenaristas, kino filmo „Nereikalingi žmonės“ scenarijaus bendraautoris RAIMONDAS PAŠKEVIČIUS stos prieš jo profesija susidomėjusių jaunuolių grupę. Šį rudenį „Vaizdų kultūros studija“ ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga jaunimą vėl pakvietė į kino scenarijaus rašymo kursus. Anot R. Paškevičiaus, mokėti parašyti scenarijų – ne vien Dievo dovana. Yra ir amatas, kurio galima išmokti.


Kaip kilo kino scenarijaus kursų idėja?

„Vaizdų kultūros studijoje“ darbuojasi Goda Sosnovskienė ir Vilma Levickaitė. Taip sutapo, kad idėja kilo joms: jos ieškojo, kas galėtų vesti kursus, o aš buvau sukaupęs tam tikrą patirtį ir teorinių žinių, knietėjo tuo su kuo nors pasidalyti.

Kitas dalykas: manau, kad tų kursų poreikis atsirado ne tik iš „Vaizdų kultūros studijos“ ar mano pusės. Susidarė tam tikra bendra situacija. Kinas labai priartėjo prie buities: atpigo kameros, tapo įmanoma montuoti kompiuteriu, filmuoti telefonu. Po ranka kiekvieną akimirką yra priemonė kinui kurti. Kai kam pradėjo rūpėti daugiau nei nufilmuoti draugą, pažįstamą ar vietovę ekskursijos metu. Tie, kurie norėjo daugiau nei vienos dienos ar savaitgalio žaidimo, ėmė ieškoti žinių, patarimų. Jiems neužteko tik žiūrėti filmus. Matyt, yra ir amatas, jo pagrindai, kurių galima išmokti.

Į kursus kviečiamas jaunimas nuo 14 iki 24 metų. Gana plati amžiaus amplitudė.

Pradėdami kursus, galvojome apie moksleivius. Tačiau praktika parodė, kad prašosi ir vyresni: studentai, universitetą baigę žmonės. Mano galva, visai nesvarbu, ar tau keturiolika, ar trisdešimt ketveri: jeigu jauti, kad nežinai ir kad nori sužinoti, esminiai dalykai yra tie patys. Galbūt skiriasi intonacija. Suaugęs žmogus mintyse gali tą intonaciją pakeisti ir išgirsti tai, ko jam reikia. Juk daug kas priklauso ne nuo to, ką dėstytojas sako, o nuo to, ką studentas išgirsta.

Todėl amžiaus amplitudė vis didėjo. Nors mes ją nurodome, greičiau yra žemutinė amžiaus riba – keturiolika metų. Kurti animaciją ar filmuoti besiužečius filmukus gali ir anksčiau. Rašyti scenarijų – gilesnis, sudėtingesnis, nuobodesnis darbas.

Žiūriu į dvylikametį sūnų. Kuria animacinius filmus. Tokiame amžiuje siužetai dar nelabai rūpi. Iš esmės yra tik vienas: susitinka dviese ir mušasi. Keičiasi tik būdas, kaip koją pakelia. Manau, ir tokia kūryba naudinga. Bet tokio amžiaus žmogui aiškinti apie scenarijų ar apskritai istoriją dar būtų per anksti. Tegul žaidžia.

Kaip trumpai apibūdintumėte, ko mokomi norintieji tapti scenaristais?

Iš pradžių norėjosi perteikti kuo daugiau žinių. Kuo toliau, tuo ryškiau matau, kad žiniomis nereikia užversti. Jos varžo.

Mokiniams ir taip sunku papasakoti istoriją. Prašai: „Papasakok, kas tau nutiko šiandien? Papasakok. Kas nutiko vakar? Kas atsitiko per savaitę?“ Pamąsto ir sako: „Nieko neatsitiko. Nėra ką pasakot.“ Nors susitikę su draugais turbūt kalba be perstojo – pasakoja vienokias ar kitokias istorijas. Bet kai ima kritiškai mąstyti, kokią istoriją būtų galima papasakoti bent jau per pratybas, staiga paaiškėja, kad nėra ką.

Neužverčiu žiniomis, kad neišgąsdinčiau, jog neužtenka istoriją papasakoti –­ reikia papasakoti pagal tam tikras taisykles. Duodu pajusti, kad pasakotojas gyvena jose. Vieni kitiems pasakojame ir pasakojame istorijas: paskambinę telefonu, rašydami SMS žinutes. Stengiuosi parodyti kelią: jie turi instinktą, tereikia jį lavinti, atskleisti.

Vis dėlto kursų pristatyme nurodoma, kad pradedantys scenaristai bus supažindinami su „istorijų pasakojimo ypatumais nuo Aristotelio „Poetikos“ iki Holivudo klišių“.

Žinoma, per dešimt susitikimų po dvi valandas to neišdėstysi. Čia kaip plaukimas: neužtenka išklausyti trenerio instrukcijų, tenka lipti į vandenį ir judinti rankas, kojas. Žinok plaukimo teoriją labai gerai – kol neįlipsi į vandenį, nieko nebus.

Holivudas remiasi Aristoteliu. Viskas susiję. Dėstydamas pateikė šiek tiek ir to, ir to. Kai derini su praktika, audžiamas gana lankstus, gyvas audinys.

Kaip vyksta kursai?

Kiekvieną kartą skirtingai. Aišku, kiekvienai paskaitai turiu parinkęs tam tikrą temą: struktūra, charakteriai, tema, konfliktas... Imu po vieną arba kelis elementus iš kino dramaturgijos. Jeigu aptariame filmą, stengiamės analizuoti charakterius, struktūrą, konflikto pobūdį.

Mokiniai pasakoja istorijas. Jei turi, atneša savo filmų. Paskaita būna gyva, nes prisideda ir lankytojai.

Kokius filmus mokinių prašote pažiūrėti?

Man norisi, kad tai būtų filmai, kurių struktūra labai aiški, charakteriai ryškūs, todėl vieni pirmųjų būna animaciniai filmai – sakykime, „Šrekas“, „Ledynmetis“. Vyresnieji sutrinka, kad jiems, kaip vaikams, siūlau žiūrėti animaciją. Pakartosiu: animacijoje labai ryškūs charakteriai. Kai reikia apibūdinti žmogaus charakterį, tenka ilgai ieškoti žodžių – toks, anoks, kitoks. O Šrekas – žmogėdra. Viskas aišku. Žmogėdra, kuris neėda žmonių. Jau du apibūdinimai.

Struktūros prasme labai dėkingas filmas yra Andy’o ir Larry’o Warchowskių „Matrica“. Daugelyje filmų yra vieta, kur peržengiama riba, priimamas sprendimas ir nebelieka kelio atgal. „Matricoje“ ta vieta tiesiog parodoma. Pagrindiniam veikėjui sakoma: „Štai tabletė. Jeigu ją prarysi, grįžti nebegalėsi.“ Vėliau, norėdamas susikalbėti, tą elementą gali vadinti „tablete“ nevartodamas termino. Juolab kad lietuvių kalba jo ir neturi. Tarkime, angliškai tai vadinama „point of no return“ („taškas, iš kurio negrįžtama“).

Scenarijaus elementams pavadinti tenka kurti naujadarus. „Tabletė“ ar „piliulė“ lieka mūsų auditorijoje kaip tam tikras sutartinis ženklas. Žiūrint kokį nors filmą galima paklausti: „O kurioje vietoje čia veikėjas praryja piliulę?“

Kokius filmus žiūrėti siūlo pats jaunimas?

Tai nebūna reti, nematyti filmai. Dauguma atėjusiųjų į kursus dar nebūna matę labai daug filmų. Tie keli, kurie jų matę daug, paprastai būna ne tokie aktyvūs: sėdi atokiau, kamputyje, ir verčia mūsų pokalbį į jiems reikalingą lygį, „suka“ galvoje savo paskaitą. Jie supranta: kadangi auditorija labai įvairi (nuo 14 iki 24 m.), negali pasiūlyti labai specifinio, netikėto filmo.

Sakykime, pažiūrėjusi Davido Lyncho „Malholando kelią“ jauna auditorija sako, kad buvo įdomu, bet jie nesuprato. Šį filmą siūlau žiūrėti, kai kalbame apie pagrindinį veikėją: interpretuoti „Malholando kelią“ bandant atsakyti į klausimą „O kas yra pagrindinis veikėjas?“ Filme yra dvi moterys – blondinė ir juodaplaukė. Kai nustatome, kuris veikėjas pagrindinis, mums po truputį atsiskleidžia filmo istorija.

Grįžkime prie to, kokius filmus siūlo žiūrėti jaunimas. Tai būna Andrejaus Tarkovskio, Ingmaro Bergmano filmai ar?..

Ne, jie siūlo tai, ką matė per televizorių, kino teatruose. Tai nėra filmai iš kino klasikos. Daugumai tų, kurie ateina į kursus, kinas tik dabar atsiveria – jie pamato pirmą KITOKĮ filmą ir staiga susimąsto.

Kaip suprantu, manote, kad scenaristui būtinas specialus išsilavinimas?

Žinote, kaip yra. Visi suprantame, kad piešimo mokyklos nelankęs į Dailės akademiją neįstosi. Į chorinį dirigavimą –­­ jei nelankei muzikos mokyklos. Šokėju netapsi, jei nešokai nuo pat vaikystės. Tačiau nežinia kodėl visiems atrodo, kad rašyti – tik Dievo dovana, amato nėra. Kaip ir šokant, tapant, grojant, taip ir rašant, šalia talento, šalia Dievo dovanos yra ir amatas. O amato išmokti galima.

Filmas gali ir nepatikti, bet pažiūrėjęs pasakysi, kad „sukaltas“, gerai padarytas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad yra profesija. Yra aktoriaus profesija, yra režisieriaus, yra ir scenaristo. Visi jie turi įvaldyti amatą.

Jeigu scenaristo darbo išmoksi kaip amato, galbūt galvoje atsiras tam tikrų šablonų, pradėsi kurti perdėm „teisingus“ scenarijus.

O kaip tada dailė, muzika? Ar žinote bent vieną kompozitorių, kuris nebaigęs mokslų parašė operą? Ar yra bėda, kad jie rašo per daug taisyklingai? Čia prisideda ir tai, kiek esi kūrybingas, kiek duota Dievo. Bet amatą turi išmanyti.

Rudenį vyks scenarijaus plėtojimo seminaras konkurso „Dekalogas: dabar. Refleksijos jauname kine“ laimėtojams, kuriame jaunimas su Jumis plėtos savo scenarijus. Ar seminare dalyvaus žmonės iš Jūsų vedamų kursų?

Seminaras – tarptautinio projekto dalis. Šiais metais sukanka dvidešimt metų Krzysztofo Kieślowskio filmų serijai „Dekalogas“. Norima pažiūrėti, kaip dabartinis jaunimas supranta „Dekalogą“, kaip interpretuoja Dešimt Dievo įsakymų.

Buvo paskelbtas konkursas. Mes gavome apie šešiasdešimt scenarijų. Buvo atrinkta dešimt. Gal net pusės iš to dešimtuko autoriai lankė mano kursus, tad jie man bus pažįstami.

Tarp autorių yra žmonių ne iš Vilniaus. Seminarai vyks nuotoliniu būdu: rašysiu laiškus su klausimais ir pasiūlymais. Šiuo atveju dirbsiu scenarijaus plėtotojo darbą. Lietuvoje tokia profesija nėra žinoma. Scenarijaus plėtotojas –­ žmogus, kuris pats nesikiša į scenarijaus rašymą, bet skaito, kelia scenaristui klausimus. Yra didelis skirtumas tarp to, ką norėjai pasakyti, ir to, ką pasakei. Scenarijaus plėtotojas iš šalies stebi ir pasako, kaip jam atrodo, kas jam neaišku.

Parašytus scenarijus turime kilstelėti į aukštesnį lygį, kad galėtume pateikti „Kino atostogoms“, kur tie scenarijai bus realizuoti. „Kino atostogos“ – moksleivių dirbtuvės, kurios vyks jau penktą kartą. Jos vyksta per vasaros ir žiemos atostogas.

Susidarė tradicija, kad scenaristų kursams baigiantis parašome scenarijus. Geriausi keliauja į moksleivių kino dirbtuves, kur pagal juos sukuriami filmukai.

Dėkoju už atsakymus.

 

Skaitytojų vertinimai


51162. Asta :-) 2009-01-31 12:46
O jei man 27 metai....tai į kursus jau nebepriims?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
0:29:57 Nov 21, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba