Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-08-22 nr. 2964

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Pėteris Brūveris.
IŠ CIKLO "KELIONĖS PO KINIJĄ UŽRAŠAI, II"
3
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• Su estų poetu JAANU KAPLINSKIU kalbasi ULDIS TYRUONIS.
BUVO VĖJAS, KITOKIO ORO NEBUVO
1
• Dailės pedagogą, leidėją, grafiką ir vadovėlių autorių KAZĮ KĘSTUTĮ ŠIAULYTĮ kalbina RIČARDAS ŠILEIKA.
NEGALIME BŪTI TIK PRAEIVIAI, NEREAGUOJANTYS Į TAI, KĄ MATO
5

AKTUALIJOS 
• Valdas Banaitis.
PIRMOS KREGŽDĖS BELAUKIANT
4

POEZIJA 
• ALVYDAS VALENTA1

PROZA 
• Petras Venclovas.
DEPRESIJA VI

VERTĖJO PUSLAPIS 
• JULIE KANE2

KNYGOS 
• Visvaldas Butkus.
STUDIJA APIE TUSKULĖNUS
3
• VASARA, KAI MANE MYLĖJO FLEČERIS GRYLIS3
• ANTONIMŲ ŽODYNAS18
• ALIUMININĖ LAISVĖ3
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Dalia Striogaitė.
ALĖS RŪTOS PROZA - IŠ ILGESIO
• Apie Guillaume`ą Apollinaire`ą kalbasi Astrida Petraitytė, human. m. dr. Genovaitė DRUČKUTĖ ir prof. Antanas ANDRIJAUSKAS.
GUILLAUME APOLLINAIRE
• Pranas Visvydas.
NEPAKELIAMA MOTERIAI ANGELIŠKA NELAISVĖ
1

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Poetą, vertėją VLADĄ BALTUŠKEVIČIŲ kalbina EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
"RAŠAU, KAI NEGALIU NERAŠYTI"

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
SKULPTORIŲ "BRIGADA" ŠIRVINTOSE
1
• Salomėja Jastrumskytė.
VORŲ DIENOS

MUZIKA 
• SIMFONINĖ LIETUVIŲ MUZIKA BERLYNE
 Edmundas Gedgaudas.
REPERTUARAS IR KOLEKCIJA
13

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
PIJAUS XI TIARA IŠ VATIKANO ŠV. PETRO BAZILIKOS VILNIUJE

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MANTAS ČIŽAS10

AKTYVIOS JUNGTYS 
• PARAZITAI IR TINGINIAI

VERTIMAI 
• Vadimas Chrappa.
BALTOJI ŽUVIS

KRONIKA 
• TARPTAUTINIS ŠIUOLAIKINĖS LITERATŪROS FORUMAS
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

IN MEMORIAM 
• ALGIMANTAS JUSIONIS1

SKELBIMAI 
• SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RĖMIMO FONDO TARYBA SKELBIA KONKURSĄ

DE PROFUNDIS 
• Nerijus Vėta.
POETAI IRGI KEIKIASI
1
• Darius Pocevičius.
LM RUBRIKAI "DEŠIMT PATARIMŲ PRADEDANTIEMS POETAMS"
• Juozas Gniužda.
REMINI SCENCIJOS
1

MUZIKA

REPERTUARAS IR KOLEKCIJA

Edmundas Gedgaudas

[skaityti komentarus]

Garsiosios Niujorko Džuljardo mokyklos doktorantas, pianistas Gabrielius Alekna mūsiškės Muzikos akademijos salėje rugpjūčio 12-ąją tęsė Kristupo vasaros festivalį. Jis suteikė pirmenybę ne Steinway, o Fazioli firmos fortepijonui - puikiam itališkam instrumentui, su kuriuo mūsų atlikėjai vis dar neapsipranta.

G.Aleknos interpretacijoms nebūdinga tai, ką priskiriame iš sąveikos su auditorija kylančiam spontaniškumui. Viskas čia iš anksto apgalvota ir itin jautriomis svarstyklėmis pasverta. Smulkiausios detalės pagal pianisto valią sudėliotos į vietas, iš kurių joms nevalia pakrutėti. Apie šitokių "vietų" pobūdį - šiek tiek vėliau.

Pradėsiu nuo neeilinės pianisto sėkmės, vertos išlikti mūsų atlikėjų meno metraščiuose. Tai - trys Aleksandro Skriabino etiudai, jo vėlyvas, retokai skambantis 65-asis opusas, sukurtas 1913-aisiais metais. Kaip žinome, šio kompozitoriaus gyvenimas nutrūko 1915-ųjų pradžioj, jam pradėjus vos 43-uosius. Patyręs europinę šlovę, mokinių kaip ir nepalikęs, vadinamas "vienišu genijum". Taip kalba negirdėję lenko Karolio Szymanowskio ir mūsiškio vienišiaus, Amerikoje bemaž pusę gyvenimo nugyvenusio tikro europiečio Vytauto Bacevičiaus kūrinių.

A.Skriabinas, jo teosofinės pažiūros (būtų idealus mūsų nepamirštamojo Liudo Truikio pašnekovas) bei įvykdyti ir neįvykdyti siekiai tapo kulto objektu. Kompozitoriaus butas Maskvos senojo Arbato rajone - šventovė, o kūrinių interpretacijos siejamos su mistinėmis prasmėmis.

Egzaltuotas dvasios polėkis čia kaip reta kur įsiteisina. Bet genialūs muzikos kūriniai ilgainiui prašyte prašo atnaujinti jų suvokimą. Prieš trejetą dešimtmečių Igoris Žukovas šaltoku esteto žvilgsniu kiek neįprastai įvertino ir kitaip surikiavo meninius A.Skriabino opusų privalumus. Vienus klausytojus tai žavėjo, kitus piktino, girdi, stiprus virtuozas imasi ne jam skirtos muzikos.

Panašus (jei ne dar kategoriškiau išreikštas) ir G.Aleknos požiūris. Jo, beje, neatsiesi nuo kito akivaizdaus fakto: mūsų pianisto meninė įtaiga didėja ten, kur telkiasi techniniai sunkumai, ir tik deramai juos įvaldžius (tą daryti G.Aleknai, regis, ypač smagu) prabyla kūrinių architektonika. Tarsi įelektrintų pirštų jautrumas (A.Skriabino labai vertintas), tobula precizija, skambesių ažūrai bei jų perspektyvos…

Ekspresionizmas tiesia ranką impresionizmui. Priartėja trapios ir drauge monumentalios struktūros, naujai ryškinančios tai muzikai būdingą erdvės matmenį, visatos įvaizdį. Protas skverbiasi ten, kur pirmenybę įprato turėti intuicija, patirdamas pasigėrėtiną sėkmę. Vien dėl jos vertėjo šį rečitalį išgirsti.

Po to - metafizinių prasmių nesiekianti Ferenco Liszto Dvyliktoji vengrų rapsodija. Vėl intensyviai darbuojasi pianisto suabsoliutintas aštrusis intelektas, puikiai konstruojamos stambiosios garsų masės, skleidžiasi platus precizinės technikos spektras. Puiku!

Rapsodija rečitalį užbaigė. Bisų nebuvo, nors A.Skriabino ir F.Liszto muzikos įsiūbuota publika atkakliai jų prašė. Kad būtent tie kūriniai auditoriją šitaip išjudino, rodo juos esant iš tikrojo G.Aleknos repertuaro. O dabar - mažiau smagi mintis apie kitokių tą vakarą girdėtų kūrinių "vietas". Čia pirmiausia turiu omeny Johanno Sebastiano Bacho Angliškąją siuitą A-dur, kur be tobulai perteikto nuogo teksto neišgirdau nieko, ką galėčiau susieti su interpretacine pianisto intencija. Jos link gan miglotai kreipė Ludwigo van Beethoveno Sonata Nr. 2, A-dur. Griežtai klasicistinė pianisto nuostata akivaizdi ir motyvuota, bet gerokai susiaurinta. Įsakmus puritonizmas stingdė lėtąją sonatos dalį (largo appassionato), menkino finalo eleganciją. Jo mažiau teko to paties autoriaus Sonatai Nr. 13, Es-dur, bet ar bendrauti su šiuo jau Franzo Schuberto ekspresijos link kreipiančiu kūriniu yra iš tiesų nuoširdi pianisto reikmė? Gal apsirinku, gal ji savaip tokia, bet ir šitokiu atveju toji muzika bent kol kas tepabūna asmeninėj, uždaroj pianisto kolekcijoj. Toliau nuo pasigėrėjimą keliančio jo repertuaro. Tamsių ir šaltų spintų lentynose? Ar tai ne Ingmaro Bergmano verta tema?

 

Skaitytojų vertinimai


3576. Leokadija2003-08-29 13:01
Labai smagus tekstas, nors niekaip nesugebeciau pasakyti, kas yra kritiko minimas "nuogas tekstas"? Ar toks apskritai gali buti? O jei jau kaip nors gali, tai gal tik virtualiu pavidalu, jokiu budu neskambantis?

3577. Technokratas bando atsakyti :-) 2003-08-29 14:10
Jeigu grojamas natas įsivaizduosime kaip skaitomą tekstą, tada "nuogas tekstas" būtų mechaniškai sugrotos natos, neįdedant kažko, ką kritikas vadina "interpretacija". Pats "nuogiausias" variantas: įrašai natas į MIDI failą, kurį sugroja kompiuteris.

3586. J.2003-08-29 20:02
Papildymas technokratui: ir MIDI failą kas nors "aprengė" savo sumanytu drabužėliu!

3587. Klausimas2003-08-29 21:31
Kur buna muzika, kai ji neskamba? Tarp koncertu, nakti? Kokia ji buna tuomet yra, kai jos niekas negroja. Tik nesakykite, kad MIDI faile. Apie ka kalbame? Koks rysys tarp jos ir musu zodziu? Vienintelis priimtinas atsakymas butu: savo zodziais mes taip pat grojame.

3589. Bagira - Klausimui :-) 2003-08-29 22:48
Reikėjo pasirašyti: Klausimas su vieninteliu priimtinu atsakymu :) O jei rimtai, tai muzika turbūt visada skamba - jei ne čia, kur aš stoviu, sėdžiu ar guliu, tai kažkur už sienos, mašinoje, kitame miesto gale ar palapinėje prie ežerėlio. Graikai (ir ne tik) kadaise tikėjo, kad skamba visas kosmos`as - santykiai tarp planetų suderinti taip kaip instrumento stygos. Ir visa tai grindžiama tiksliais skaičiais. Skambančiais skaičiais. Gal tada ir klausimą reiktų formuluoti: Kokia muzika skamba tada kai AŠ jos negirdžiu? Jeigu tai tikrai svarbu :)

3590. Apie skambejima2003-08-29 23:17
Labai geras Bagiros pastebejimas: muzika priklauso mano paties girdejimo, kuris ir ribotas ir subjektyvus. Tuomet kalba, rasymai (Gedgaudo ir komentatoriu) suprantami ir labai idomus. O del skaiciu: tai ju CIA nera. Mes esame gana materialus: girdime tik garsus, o kai pakylame iki skaiciu- garsai isnyksta. Tas Pitagoriskas kosmoso- skaiciu- virs-esaties skambejimas turetu buti labai grazus. Matyt muzikantai ir stengiasi ji pagroti, bent nugirsti, o nugirdimas - besimainantis.

3591. Pifagoras2003-08-29 23:50
Nei skaičiai, nei garsai niekuomet neišnyksta, jų nepražudo nei MIDI failai, nei grubi kritika. Tačiau "nuogas tekstas" - tai jau tikrai sparnuota literatūrinė abstrakcija; joks, net blogiausias atlikėjas negali groti "nuogo teksto" vien todėl, kad vien dėl savo nevykėliškumo tą tekstą kaip nors išpreparuoja ir tekstas tampa "aprėdytas".

3592. Bagira2003-08-30 00:01
Pifagorai, su Jumis turbūt ir pats p.Gedgaudas nesiginčytų :) Rašydamas "nuogas tekstas", jis, rodos, kaip tik ir teigia, kad atlikėjo interpretacija buvo tokia blanki, jog per ją, vaizdžiai tariant, persišviečia niekaip neįprasmintos, "plikos natos". Štai Jums ir dar viena literatūrinė abstrakcija :)

3593. :(2003-08-30 05:07
?

3595. Beveik sutinku2003-08-30 16:20
Buvau tame koncerte ir visiskai sutinku, kad Bacho interpretacija tikrai neissiskyre idomiais sprendimais. Bet tuo paciu traktuociau p. Gedgaudo aprasyta "nuoga teksta" ne visai kaip "interpretacijos blankuma", kaip kad gali skaitant teksta pasirodyti. Man regis, tame Bacho atlikime galejo uzkliuti issikirtine precizika ir atlikejo siekis ypatingai sukauptai ir tiksliai, galima sakyti, pernelyg "klasicistiskai" sugroti kompozitoriaus uzrasyta teksta. Pastaruoju metu Bachas dazniausiai atliekamas kitaip, o jei dar netycia "perdozuoji" kokio Gouldo, tikrai naturalu tiketis kazko ryskesnio... Bet va del Beethoveno tikrai pasigincyciau:) Mano galva, abi sonatos nuskambejo puikiai.

3598. Viktorija Daujotyte2003-08-30 20:28
viskas yra tekstas. Tekstas yra visur, kur yra prasme (rysys)

3599. Ruonė2003-08-30 21:17
Tai nejau bandoma pasakyt, kad visur yra ir prasme, ir rysys? :)

3601. Realistas2003-08-30 22:38
Ruone, kukū - aš ruonis iš Baltijos, mūsų nedaug.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
0:27:30 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba