Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-08-22 nr. 2964

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Pėteris Brūveris.
IŠ CIKLO "KELIONĖS PO KINIJĄ UŽRAŠAI, II"
3
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• Su estų poetu JAANU KAPLINSKIU kalbasi ULDIS TYRUONIS.
BUVO VĖJAS, KITOKIO ORO NEBUVO
1
 Dailės pedagogą, leidėją, grafiką ir vadovėlių autorių KAZĮ KĘSTUTĮ ŠIAULYTĮ kalbina RIČARDAS ŠILEIKA.
NEGALIME BŪTI TIK PRAEIVIAI, NEREAGUOJANTYS Į TAI, KĄ MATO
5

AKTUALIJOS 
• Valdas Banaitis.
PIRMOS KREGŽDĖS BELAUKIANT
4

POEZIJA 
• ALVYDAS VALENTA1

PROZA 
• Petras Venclovas.
DEPRESIJA VI

VERTĖJO PUSLAPIS 
• JULIE KANE2

KNYGOS 
• Visvaldas Butkus.
STUDIJA APIE TUSKULĖNUS
3
• VASARA, KAI MANE MYLĖJO FLEČERIS GRYLIS3
• ANTONIMŲ ŽODYNAS18
• ALIUMININĖ LAISVĖ3
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Dalia Striogaitė.
ALĖS RŪTOS PROZA - IŠ ILGESIO
• Apie Guillaume`ą Apollinaire`ą kalbasi Astrida Petraitytė, human. m. dr. Genovaitė DRUČKUTĖ ir prof. Antanas ANDRIJAUSKAS.
GUILLAUME APOLLINAIRE
• Pranas Visvydas.
NEPAKELIAMA MOTERIAI ANGELIŠKA NELAISVĖ
1

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Poetą, vertėją VLADĄ BALTUŠKEVIČIŲ kalbina EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
"RAŠAU, KAI NEGALIU NERAŠYTI"

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
SKULPTORIŲ "BRIGADA" ŠIRVINTOSE
1
• Salomėja Jastrumskytė.
VORŲ DIENOS

MUZIKA 
• SIMFONINĖ LIETUVIŲ MUZIKA BERLYNE
• Edmundas Gedgaudas.
REPERTUARAS IR KOLEKCIJA
13

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
PIJAUS XI TIARA IŠ VATIKANO ŠV. PETRO BAZILIKOS VILNIUJE

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MANTAS ČIŽAS10

AKTYVIOS JUNGTYS 
• PARAZITAI IR TINGINIAI

VERTIMAI 
• Vadimas Chrappa.
BALTOJI ŽUVIS

KRONIKA 
• TARPTAUTINIS ŠIUOLAIKINĖS LITERATŪROS FORUMAS
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

IN MEMORIAM 
• ALGIMANTAS JUSIONIS1

SKELBIMAI 
• SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RĖMIMO FONDO TARYBA SKELBIA KONKURSĄ

DE PROFUNDIS 
• Nerijus Vėta.
POETAI IRGI KEIKIASI
1
• Darius Pocevičius.
LM RUBRIKAI "DEŠIMT PATARIMŲ PRADEDANTIEMS POETAMS"
• Juozas Gniužda.
REMINI SCENCIJOS
1

POKALBIAI

NEGALIME BŪTI TIK PRAEIVIAI, NEREAGUOJANTYS Į TAI, KĄ MATO

Dailės pedagogą, leidėją, grafiką ir vadovėlių autorių KAZĮ KĘSTUTĮ ŠIAULYTĮ kalbina RIČARDAS ŠILEIKA

[skaityti komentarus]

iliustracija
K.K.Šiaulytis. R.Šileikos portretas. 2003

Kaip prasidėjo Jūsų, kaip dailininko ir spaudos darbuotojo, kūrybinė veikla?

Savo kūrybos laiką skaičiuoju nuo 1968-ųjų, kai "Moksleivio" žurnale pasirodė mano piešinukas. Vėliau piešiau komiksus, žaidybines užduotis vaikams, spausdintus "Tarybinėje moteryje", piešinius "Geniui", iliustracijas "Švyturiui" ir daugybei kitų laikraščių bei žurnalų. Nuo 1978 m. dirbau dailininku "Šluotos" redakcijoje. Joje dirbo trys dailininkai - Andrius Cvirka, Arvydas Pakalnis ir aš. Mudu su Cvirka pakaitom maketavom: vieną numerį aš, kitą jis. "Šluotos" redakcija buvo karikatūristų susibūrimo centras. Žurnalui piešė apie šešiasdešimt dailininkų, maždaug tiek pat buvo rašančių, be to, dar etatiniai darbuotojai, kurie rašė satyras, feljetonus. Šis leidinys buvo labai populiarus, jo vidutinis tiražas - 120 tūkstančių. O išeidavo juk dukart per mėnesį. Manau, "Šluota" buvo reikšmingas humoro kultūros, netgi tam tikros atsvaros sovietinei propagandai reiškinys. Tai buvo aukštos humoro kultūros leidinys. Dabar jeigu yra juokiamasi, tai dažniausiai iš nesąmonių. Dalyvavau keliasdešimtyje karikatūrų parodų keliolikoje šalių. Žinoma, kiekvieną balandžio 1-ąją pateikdavau savo darbų Jono Varno rengiamoms karikatūrų ir piešinių parodoms. Aš renku medžiagą apie XX a. Lietuvos satyrinę grafiką, norėčiau ateityje šį reiškinį aptarti.

Bet kada suvokėte, kad neišvengiama leisti savo leidinį?

1992 m. nutariau dalyvauti šiame naujai besikuriančiame pasaulyje - pradėjau leisti žurnalą vaikams "Žaliasis laikraštis". Žurnalo idėja ir intriga - gamtos ir dailės dermė. Leidinio tiražas buvo su užmoju - 50 tūkstančių egzempliorių. Leidžiant žurnalą kilo idėja rengti tarptautinį moksleivių meninės kūrybos projektą "Gamtos pasaka".

Beje, manau, kad Lietuvos spaudos leidyboje esu pasiekęs rekordą. Ir niekas jau manęs, matyt, nepralenks. 1989 m. išleidau net tris mokymo ir žaidybos knygutes vaikams. Jos išėjo bendru milijono tiražu. Kiekviena po 300 tūkstančių egzempliorių, o pirmoji buvo pakartota dar 100 tūkstančių tiražu. Planuoju kreiptis į Navaitį, kad įrašytų į Lietuvos rekordų knygą.

Šis projektas išties paakina tūkstančius vaikų ir moksleivių atskleisti savo sugebėjimus.

Projektą "Gamtos pasaka" pradėjome 1993 m., o pirmąją parodą surengėme jau 1994 m. Įgyvendinant projektą ypač akcentuojama gamtos ir dailės jungtis. Mūsų skaičiavimais, šitame projekte vien iš Lietuvos dalyvauja apie 60 tūkstančių vaikų. Pavyzdžiui, šiemet vaikų kūrybos darbus atsiuntė 560 mokytojų. Kiekvienas mokytojas vaikams pateikia mūsų pasiūlytą temą, kurią jie realizuoja per dvi ir daugiau pamokų. Mokytojai iš šimto ar dviejų šimtų mokinių darbų atrenka įdomiausius ir siunčia mums. Kartą buvome sulaukę 15 tūkstančių darbų, suvokėm, kad tokio kiekio įvertinti esame nepajėgūs. Negana to, tarp tų 15 tūkstančių du tūkstančiai vien iš Graikijos. Teko kviestis į pagalbą graikų kalbos specialistą. Kasmet išleidžiame projekto katalogą 4-5 tūkstančių egzempliorių tiražu. Jame pristatomi projekto dalyviai, reprodukuojami moksleivių kūriniai, aptariami dailės mokymo pokyčiai, metodika, pateikiama įvairių pasiūlymų. Mokytojai gauna daug informacijos apie kitų kolegų vykdomus projektus. Taigi "Gamtos pasaka" tapo kultūriniu reiškiniu mokyklose.

Kodėl pasirinktas toks prioritetas - dailė ir gamta?

Matyt, literatai bus paskleidę idėją, kad dailė - tai tik savistaba, emocijos. Iš tiesų dailės kūriniai yra įkvėpti gyvenimo, erdvės, gamtos. Beje, ir pats meno kūrinys yra "daromas" būtent iš gamtinės medžiagos - akmens, molio, popieriaus, grafito, dažų ar dar ko nors. Galų gale užbaigtas meno kūrinys taip pat užima konkrečią erdvę gamtoje. Gamta yra ne tema, o visą kūrybą veikiantis ir patį žmogų formuojantis pasaulis. Gamta mus veikia, net jei gyvename Vilniuje ar Šiauliuose. Neatitrūkstame nuo upių, nuo ežerų, lekiame prie jų kas šeštadienį. Tik iš šalies stebinčiam žmogui visa kas yra atitraukta, nesusieta su gamta. Leonardo da Vinci teigė - gamtą būtina stebėti. Tą antrino Cezanne, Picasso, lietuvis Vizgirda. Manau, kiekvienas menininkas žino ir supranta, kad jo pirmoji spalvų ir formų mokytoja yra gamta. Tad kodėl mes vaikams turėtume surasti kitus pažinimo būdus? Visiems kartoju tokį pavyzdį: štai Cezanne tapo Sankt Viktorijos kalną. Jis žiūri į kalną, mąsto apie jį, mąsto apie šviesą, apie to kalno masę, apie akmenį, apie pustonius, apie dažus, apie savo ranką, apie nuotaiką. Visa tai yra gamta. Jis tapo paveikslą, o mes įpratę stebėti ne Sankt Viktorijos kalną, o Cezanne`o paveikslą. Meno pedagogika skatino stebėti meno kūrinius ir kurti, užmirštant pirminį impulsą - stebėti gamtą, ją interpretuoti, su ja diskutuoti. Vaikus bandėme mokyti nuo gyvenimo atsieto, sterilaus, vadovėliško, enciklopediško meno. Vadinasi, mokėm to, ko nėra.

Praėjusiais metais pasirodė Jūsų parašyti dailės vadovėliai 5 ir 6 klasei.

Vadovėliai yra kaip projekto "Gamtos pasaka" tęsinys. Buvo parengti du darbo sąsiuviniai projekto "Gamtos pasaka" dalyviams, 1996 m. - dailės darbo sąsiuvinis 5 klasei "Moku piešti". Vadovėliuose remiuosi moksleivių menine kūryba, mokytojų - projekto "Gamtos pasaka" dalyvių - patirtimi. Šiuo metu rašydamas vadovėlį 7 klasei domiuosi ir skandinavų, olandų, suomių moksleivių kūryba. Galiu pasakyti, kad ir Lietuvos vaikų kūryba plastinių formų įvairove, išradingumu kartais lenkia dailininkų profesionalų kūrybą.

iliustracija
K.K.Šiaulytis. Autoportretas. 2002

Netikėta, kad 6 klasės vadovėlyje rašote apie fotografiją. Iš tikro svarbu vaikui įdiegti pradmenis ir supratimą, kad jis su savo aparatėliu gali padaryti nuostabių dalykų.

Fotografija ilgai kovojo už meno statusą. XIX a. pabaigoje Fleury ir kiti ant atvirukų piešdavo paletes, suprask, mes irgi menininkai. Jie stengėsi kurti portretą, natiurmortą kaip dailininkai. Tik vėliau fotografai atrado save.

Dabar vaikai fotografuoja ir turi galimybę greit padaryti nuotraukas. Fotoaparatai nėra brangūs. Bet fotografuoti reikia mokytis - ką fotografuoti, kada, kaip. Jeigu žmogus nusipirko fotoaparatą ir fotojuostą, tai jau išleido gerą šimtą litų. Tad tegu jis dar už dvidešimt litų nusiperka knygą ir pasiskaito, kaip fotografuoti. Dailės pamokose piešiant, tapant kartu mokomasi ir fotografuoti. Fotografiją vaikai dabar plačiai naudoja ir padaro įdomių dalykų. Projektui "Gamtos pasaka"nuotraukų gauname vis daugiau. Bet čia yra viena bėda, nuotraukos pristatomos taip: dar netapusios vizualinių kūriniu, jos dedamos į voką ir siunčiamos. Manau, kad fotografija naudinga mokantis vizualiosios kultūros ir pastabumo. Moksleiviams tai yra palyginti greitas būdas įgyvendinti menines idėjas.

Esate ne tik dailininkas, bet ir pedagogas. Koks yra šiandienos dailės mokytojo vaidmuo?

Tarpukario Lietuvoje buvo dvi dailės pamokos per savaitę, dabar tik viena. Todėl siūlyčiau, kad vėl turėtų būti dvi pamokos, antroji pamoka galbūt skirta vizualiai kultūrai. Pasaulis kiekvieną dieną vizualėja. Žinoma, galim tvirtinti, jog esame kalbos ar poetų tauta. Prancūzai ir italai turi trijų tūkstančių metų vizualinės kultūros patirtį. Žmogus kiekvieną dieną su tuo susiduria ir regi - viduramžių katedrą, skulptūras, parkus, architektūrinę miesto struktūrą. Mūsų Vilnius teturi 400-500 metų tokios kultūros sluoksnį (Gedimino pilis yra šiek tiek senesnė). Būsime Europos Sąjungoje, tad susidursime su Italijos, Prancūzijos, Anglijos kultūros palikimu. Negalime būti tiktai praeiviai, kurie nereaguoja į tai, ką mato. Tad dailės mokytojo uždavinys - ne tik paaiškinti, kas yra Koliziejus ar katedra, bet ir išugdyti poreikį jausti plastinius menus, formas, spalvas, linijas, erdves. O tai įmanoma tik per raišką. Pasiskaičius teorijų maža naudos. Manau, laimingi yra tie vaikai, kurių mokykloje yra dailės kabinetai ir studijos, kur jie gali praktiškai kurti, reikštis keramikos, grafikos srityse, daryti objektus ar žemės meną. Svarbu, kad vaikas turėtų galimybę pats padaryti, suprasti tą procesą. Atsiranda kitas santykis su plastine kūryba.

Įdomus dalykas yra natūralus mokinių skatinimas kurti. Perverčiau "Gamtos pasakos" projekto katalogus ir mane sudomino, kad vaikai skulptūras daro iš sniego, ledo, šiaudų ar žemės. Kad mokinys skatinamas mąstyti, o ne spraudžiamas į iš anksto pedagogo ar mokymo programos sukonstruotus rėmus.

Iš tiesų mokinys neturėtų kurti "meno kūrinio". Akivaizdu kad, moksleivių kūryba turėtų būti kitokia nei dailininkų profesionalų. Vis dėlto tebėra manančių, kad mokinys privalo tapyti drobes, kalti skulptūras, projektuoti vitražus, bet juk mokyklos uždaviniai ne tie. Nei mokymosi procesas, nei amžius, nei vaikystė to nepageidauja, ir nereikia. Juk ir kokiam Gauguinui ar van Goghui dailė buvo savotiška žaismė, būdas dalyvauti gyvenime, o ne užsakomo kūrinio darymas. O vaikas tuo labiau neturėtų to daryti. Vaikas turi daryti tai, ką jis sugeba, kas jam įdomu. O pripažinimas, kad sniego skulptūra yra skulptūra, o ne tik senis besmegenis, nuo mūsų jau nepriklauso. Manau, kad ir vaiko dienoraštis, ir užrašėliai, ir laiškai, ir pabraižymai ant šaligatvio, ir sniego skulptūra yra jo kūrybos procesas. Jis tą moka, tą nori kurti ir tą sukūrė. Negalima reikalauti, kad jis kaltų ar gludintų iš marmuro. Šiuolaikinė pedagogika irgi sako: svarbiausia yra procesas.

Prašau tarti kelis žodžius apie Meno edukacijos centrą.

Meno edukacijos centras susiformavo natūraliai - iš "Žaliojo laikraščio", iš "Gamtos pasakos", iš mokytojų sambūrio. Jis yra kaip savaime egzistuojantis reiškinys, kuris ima ir išauga, o juk jo niekas nesodino. Ar jis yra prastesnis už pasodintą, sakykim, kokiame Draugystės parke? Ir apie šį mūsų centrą kai kas sako: čia netikras, ne ministerijos įsteigtas. Tačiau tai ir yra pats tikrumas. Juk niekas niekada neprašė leidimų įsteigti, sakykim, pirmųjų akademijų. Aš pedagogiką suvokiu kaip meninę raišką. Meno edukacijos centras vienija dailės mokytojus, kurie talkina rengiant projektą "Gamtos pasaka". Čia yra vaikų piešinių archyvas, čia gimsta idėjos, vyksta diskusijos, rengiami kiti projektai.

 

Skaitytojų vertinimai


7221. bartass15 :-( 2004-03-30 10:33
na tai nieko nėra apie kolizieju tai va duokit man ji nes reikia ruošti pamokas be susinervuosiu.

7287. SaiMza2004-04-02 09:13
sudas

12106. regi2004-12-02 19:00
cia pokalbiai? tikejausi ko kito..

13473. Gytis :-) 2005-01-25 12:25
Neblogas bet nejau nemanot kad apie konkursa gamtos pasaka turetumete skleisti sdaugiau informacijos. Kur man siusti darbus i siu metu konkursa, a

15232. laura :-( 2005-03-27 18:33
nesamone

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
0:27:24 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba