Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-08-22 nr. 2964

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Pėteris Brūveris.
IŠ CIKLO "KELIONĖS PO KINIJĄ UŽRAŠAI, II"
3
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• Su estų poetu JAANU KAPLINSKIU kalbasi ULDIS TYRUONIS.
BUVO VĖJAS, KITOKIO ORO NEBUVO
1
• Dailės pedagogą, leidėją, grafiką ir vadovėlių autorių KAZĮ KĘSTUTĮ ŠIAULYTĮ kalbina RIČARDAS ŠILEIKA.
NEGALIME BŪTI TIK PRAEIVIAI, NEREAGUOJANTYS Į TAI, KĄ MATO
5

AKTUALIJOS 
• Valdas Banaitis.
PIRMOS KREGŽDĖS BELAUKIANT
4

POEZIJA 
• ALVYDAS VALENTA1

PROZA 
• Petras Venclovas.
DEPRESIJA VI

VERTĖJO PUSLAPIS 
• JULIE KANE2

KNYGOS 
• Visvaldas Butkus.
STUDIJA APIE TUSKULĖNUS
3
• VASARA, KAI MANE MYLĖJO FLEČERIS GRYLIS3
• ANTONIMŲ ŽODYNAS18
• ALIUMININĖ LAISVĖ3
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Dalia Striogaitė.
ALĖS RŪTOS PROZA - IŠ ILGESIO
• Apie Guillaume`ą Apollinaire`ą kalbasi Astrida Petraitytė, human. m. dr. Genovaitė DRUČKUTĖ ir prof. Antanas ANDRIJAUSKAS.
GUILLAUME APOLLINAIRE
• Pranas Visvydas.
NEPAKELIAMA MOTERIAI ANGELIŠKA NELAISVĖ
1

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Poetą, vertėją VLADĄ BALTUŠKEVIČIŲ kalbina EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
"RAŠAU, KAI NEGALIU NERAŠYTI"

DAILĖ 
 Jurgita Ludavičienė.
SKULPTORIŲ "BRIGADA" ŠIRVINTOSE
1
• Salomėja Jastrumskytė.
VORŲ DIENOS

MUZIKA 
• SIMFONINĖ LIETUVIŲ MUZIKA BERLYNE
• Edmundas Gedgaudas.
REPERTUARAS IR KOLEKCIJA
13

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
PIJAUS XI TIARA IŠ VATIKANO ŠV. PETRO BAZILIKOS VILNIUJE

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MANTAS ČIŽAS10

AKTYVIOS JUNGTYS 
• PARAZITAI IR TINGINIAI

VERTIMAI 
• Vadimas Chrappa.
BALTOJI ŽUVIS

KRONIKA 
• TARPTAUTINIS ŠIUOLAIKINĖS LITERATŪROS FORUMAS
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

IN MEMORIAM 
• ALGIMANTAS JUSIONIS1

SKELBIMAI 
• SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RĖMIMO FONDO TARYBA SKELBIA KONKURSĄ

DE PROFUNDIS 
• Nerijus Vėta.
POETAI IRGI KEIKIASI
1
• Darius Pocevičius.
LM RUBRIKAI "DEŠIMT PATARIMŲ PRADEDANTIEMS POETAMS"
• Juozas Gniužda.
REMINI SCENCIJOS
1

DAILĖ

SKULPTORIŲ "BRIGADA" ŠIRVINTOSE

Jurgita Ludavičienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kęstutis Musteikis. "Siela"

"Dabar svarbiausia, kaip skulptūra funkcionuoja konkrečiame sociokultūriniame kontekste, kaip atliepia nuolat kintančią bendruomenės dvasią ir skirtingus jos atstovų interesus", naujausiame "Dailės" numeryje rašo Laima Kreivytė. Linkstu sutikti su teiginiu ta prasme, kad skulptūra, skirta viešosioms erdvėms, visuomet yra socialus reiškinys. Jos negalima nepastebėti jau vien dėl masyvaus jos tūrio (jei tai - tradicinio Lietuvoje populiaraus skulptūrų sodo sudedamoji dalis) ar provokacinių užmačių (jei tai Gedimino Akstino bandymas patempti namą ar Gedimino Urbono veidrodiniai kubai ant Žaliojo tilto figūrų galvų). Ji skirta įvairaus dydžio, interesų ir sudėties bendruomenėms: nuo privataus motelio svečių iki tarptautinės publikos tam, kad su ja būtų bendraujama - apeinama aplink, užlipama, glostoma ranka arba vaikštoma tarp įvairių jos dalių. Neskirta ji tik tam, kad būtų griaunama - kuo niekaip nenori patikėti, pavyzdžiui, Telšių gyventojai. Mieste vyksta atkakli kova: VDA Telšių dailės ir dizaino fakulteto meninio akmens apdirbimo specialybės studentai stato diplominius ir kursinius darbus įvairiose miesto vietose, o gyventojai demonstruoja garsųjį žemaitišką užsispyrimą jas versdami.

Kad ir kaip ten būtų, skulptūra Lietuvoje mėgstama. Ir norėtųsi tikėtis, jog telšietiškų skulptūrų likimas neištiks tų, kurios ką tik išdygo Širvintose. Keturių lietuvių skulptorių "brigada", suburta Arvydo Ališankos, dvi savaites Širvintų savivaldybės kvietimu kūrė skulptūras, dabar išdidžiai stūksančias miestelyje. Gediminas Piekuras, Kazys Venclovas, Arvydas Ališanka ir Kęstutis Musteikis kartu įvairiuose simpoziumuose dirba nebe pirmą kartą, greta vienas kito dirbti moka ir mėgsta, o turėdami rimtą paspirtį iš akmens apdirbimo įmonės "Baltoji savingė" (ir geranoriškai nusiteikusio jos savininko Augenijaus Baravyko) galėjo per trumpą laiką sukurti keturias akmenines skulptūras.

Kęstučio Musteikio "Siela" - grakšti "ištemptų" formų moters figūra vis dėlto pakankamai tvirtai remiasi į žemę masyviomis žemdirbiškomis pėdomis; siela neabejotinai besvorė ir bekūnė, tačiau jos "įkūnijimas" (ir dar tokiu tvirtu, visai neefemerišku akmeniniu pavidalu) suponuoja prasmines priešpriešas. Efemeriškas objektas ir kietas akmuo susivienija teigdami amžinumo įvaizdį: siela yra nemirtinga, o akmuo asocijuojasi su priemone kam nors įamžinti. Taigi - paminklas sielai? Sielos paviršius suraižytas, formos aptakios, apibendrintos. Plastika primena Giacometti, kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Tačiau tai - ne anoreksiška Giacometti figūra, o lietuviška pakankamai tvirta moteris. Akmeninė (ir tikroji) siela amžina ir laiko smūgiai joje tepalieka tik menkas įrantas.

Kazio Venclovo "Paukščiukas" neturi metafizinių aspiracijų; skulptūra greičiau primena vaikišką žaisliuką - antytę su ratukais, kurią būdavo galima tempti už virvutės. Neišlaikiusi pusiausvyros, antytė nugriūdavo, t.y. įsiremdavo snapu į žemę, iškeldama aukštyn uodegą. Kaip tik tokia poza ir styro "Paukščiuko" uodega; galva jau tik nuspėjama, greičiausiai ji - žemėje. Iš vieno šono matosi du juodi "ratukai", pritvirtinti prie akmens luito tarsi prisiūtos sagos, iš kito - banguotas plokščias akmeninis "sparnas". Vaikiškas žaisliukas iš akmens atrodo žaismingai ir kartu monumentaliai, skirtingų spalvų akmenys - šviesiai rusva, juoda, raudona - paryškina skulptūros "nerimtumą". Tai tokios prasminio lengvumo ir realaus materijos sunkumo opozicijos priešais Širvintų kultūros centrą.

iliustracija
Arvydas Ališanka. "Saugi vieta"
Kazio Venclovo nuotraukos

Gedimino Piekuro "Korys" - priešingai masyviai K.Venclovo skulptūrai - ažūriškas, greičiau dvimatis. Skulptūra, kuri remiasi kitomis, nei įprasta, kategorijomis: ažūriškumu, grafiškumu ir paviršių žaismu. Akmeninis korys stovi metaliniame rėme; jo paviršių sudaro netaisyklingai išdėstytos kiauros šešiakampės akutės, įdubę matiniai ir iškilę poliruoti šešiakampiai. Dar yra poliruoti lygūs "koriukai", kuriuose gerai matosi visa akmens tekstūra ir jo besikeičiančios spalvos. Gamtos objektas virto pretekstu atskleisti neišvaizdžios akmens plokštės grožiui; pro korio akutes matosi medžių lapų žaluma. Matinis dulsvas akučių paviršius kontrastuoja su poliruoto akmens žvilgesiu; natūra eilinį kartą virto kultūra.

Arvydo Ališankos "Saugią vietą" sudaro granito luitas, sulankstytas tarsi popieriaus lapas taip, kad viduryje susidarytų keturkampė kiaurymė poliruotu paviršiumi. Toks keturkampis urvas slidžiomis poliruotomis sienelėmis, į kurį taip ir norisi įslysti. Beje, ten puikus aidas, o kad žiūrovai nepasidrovėtų išbandyti to patys, ant išorinės sienelės iškaltas pusiau gulomis susirangiusio žmogaus (be abejo - paties autoriaus) siluetas. Siluetas projektuojamas į kiaurymę, siekiant išprovokuoti žiūrovą pakartoti autoriaus rekomenduojamą pozą. A.Ališanka tęsia pamėgtą "kūno apsaugos" temą: žmogaus siluetas jau buvo apsaugomas mediniais "šarvais", ne kartą visu ūgiu iškaltas akmenyje, suformuotas iš medžio ir užpildytas stiklu. Kūno trapumas ir būtinybė jį saugoti, noras sukurti saugią vietą, drauge suformuojant opoziciją tarp mirtingo žmogaus kūno ir kur kas ilgaamžiškesnio akmens - temos, leitmotyvu lydinčios skulptoriaus kūrybą. Tačiau vėl norisi pasiremti Roberto Filliou haiku: "saugumas/yra pavojingas/saugokis". Begalinis siluetų tiražavimas gali būti pavojingas, kai nematai jo pabaigos. Ar kiekvieno simpoziumo išdava turi būtinai būti autoriaus siluetas? Aišku, šiais visuotinio fizinio ir metafizinio nesaugumo laikais gal ir malonu turėti tvirtą ir saugią formą, kuri užtikrintų nepažeistą egzistenciją. Arba, kaip Širvintose, "saugią vietą".

Išvada? Šiek tiek manieristinė K.Musteikio "Siela", plokštuminis G.Piekuro "Korys", masyvus K.Venclovo "Paukščiukas", asociatyvi A.Ališankos "Saugi vieta" suformavo naują tašką lietuvių skulptūros žemėlapyje. Širvintos.

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
0:27:23 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba