Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-07-30 nr. 3295

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SONATA PALIULYTĖ.
Suglamžytas
37
• Kitas numeris išeis
rugsėjo 3 d.
5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Dvasios diduomenės klaustukai
1

POKALBIAI 
• EUGENIJUS ALIŠANKA atsako į KORNELIJAUS PLATELIO klausimus.
Dialogai ir monologai
3
• MARI POISSON kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
„Tik jau nepraraskime tikėjimo stebuklais ir pasakom“
5

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Literatūriniai pasimatymai prie pašto
2
• NAUJOS KNYGOS4
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Vidinės moters paieška
1
• MATAS MAKAUSKAS.
D. Lynchas – nepaliestas neapibrėžtumas
7

TEATRAS 
• RAIMONDAS POLIS.
Lietuvos kultūros diplomatai – VGTU studentai

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Sena ir nauja tapyboje
1

MUZIKA 
 AUDRONĖ ŽIŪRAITYTĖ.
Dar kartą apie Chopiną – Lenkijoje ir Lietuvoje
• RITA NOMICAITĖ.
Pradėtas „Atodangų“ ciklas
5

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Z. Rozwadowskio ir T. Popielio diorama „Žalgirio mūšis“

KULTŪRA 
• DALIA STRIOGAITĖ.
Petronėlės Orintaitės atminimui
1
• Atsisveikinome su D. Adomaičiu
• Šv. Jeronimo premija – C. Helliui

POEZIJA 
• TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ.
2

PROZA 
• VIRGILIJUS VERŠULIS.
Kontrolierius
3

VERTIMAI 
• CARLOS LOPEZ DEGREGORI, TOMAS LIESKE3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Stebuklas
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Kitoks gyvenimas
2

IN MEMORIAM 
• Skausmingos mintys apie prof. Algį Uždavinį8

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Bokšto akmuo2

DE PROFUNDIS
Nesistenkite savo mene vengti primityvizmo, klišių, štampų, stereotipų, plagijavimo, –
išeikvosite daug laiko bei jėgų ir nieko nelaimėsite.
 
• PRANAS ŠEMETAITĖS.
Trys laiškai iš Palangos
1
• BARBĖ BARBAITĖ.
Atmintinė norintiems daryti meną
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS.
Apie poetus ir kritikus
6

Šatėnų prieglobstis 
• Devynioliktoji, dvidešimtoji ir dvidešimt pirmoji savaitė655
• Dvidešimt antroji savaitė181

MUZIKA

Dar kartą apie Chopiną – Lenkijoje ir Lietuvoje

AUDRONĖ ŽIŪRAITYTĖ

[skaityti komentarus]

Pabaiga. Pradžia 30 numeryje

Onutės Narbutaitės „Ru­dens ri­tur­ne­lė. Hom­ma­ge à Fry­de­ryk“ (1999) smui­kui, al­tui, violonče­lei ir for­te­pi­jo­nui ypatinga ir išskirtinė tuo, kad joje įprasminti ne vien intertekstiniai ryšiai, bet ir F. Chopino likimas. Kompozitorius savo muzikoje genialiai atkūrė ro­man­ti­nę kelionę iš ma­te­ria­laus pa­sau­lio į dva­si­nę sfe­rą, kuri atspindėta lietuvių kompozitorės opuse, atskleidžiančiame es­mi­nę trans­cen­den­ti­nę F. Chopino eg­zis­ten­ci­ją mu­zi­ko­je. O. Nar­bu­tai­tės kūri­nys dau­giap­la­nis, jame są­vei­kau­ja įvairios ekspresyvios, semantinės su F. Cho­pi­no mu­zi­ka su­si­ju­sios idio­mos, kuriančios hom­ma­ge F. Cho­pi­nui, drau­ge iš­lai­kant dis­tan­ci­ją su sve­ti­ma me­džia­ga, prabylant savitai. O. Nar­bu­tai­tės opu­sai, ku­riuo­se pa­nau­do­ti ki­tų teks­tų ele­men­tai ar frag­men­tai, skam­ba au­ten­tiš­kai, kaip ir tie, ku­riuo­se nė­ra sko­li­nių. Vi­sus kompozitorės kū­ri­nius sie­ja in­di­vi­du­a­lus po­žiū­ris į įvy­kius teks­te, ori­gi­na­lus, au­ten­tiš­kas jų for­ma­vi­mas, dės­ty­mas. Bū­ti au­ten­tiš­kai intertekstualumo sąlygomis O. Narbutaitei pa­vyks­ta ir dėl or­ga­niš­kos kū­ri­nio vi­su­mos (kaip jos ku­ria­mo pa­sau­lio), ir dėl įtaigios sa­vos bei sve­ti­mos me­džia­gos sąveikos.

O. Balakauskas ir O. Narbutaitė aktyviai transformuoja kultūrinę temą, jų kūriniams taikytina M. Tomaszewskio retroversinės muzikos sąvoka, kuri ir atsigręžusi atgal išlieka individuali, savita ir natūrali, be stilizacijos kabučių. Klausantis O. Narbutaitės muzikos, lieka labiau spontaniškos kūrybos įspūdis, o O. Balakausko – itin preciziškai apskaičiuotos. Spontaniškas O. Narbutaitės muzikos natūralumas turi nemenką kultūrinių, istorinių asociacijų svorį, kuris padidina galimybes atverti ir verbalizuoti ne vien sintaksinę, bet ir semantinę jos muzikos dimensiją. O. Balakausko kūrinyje akivaizdžios prielaidos atskleisti sintaksinę muzikos prigimtį.

Vidmantas Bartulis neslepia prieraišumo praeities muzikai, jis yra sukūręs seriją kūrinių, pavadintų „I like...“: „I like G. Puccini“ („Toska“, 2004), „I like H. Berlioz“ („La Lointaine“, 2003), „I like F. Chopin. Sonata in B minor“ (2000), „I like F. Schubert. Quintetto in C major op. 163, Adagio“ (1998), „I like A. Dvořák“ (1996), „I like J. S. Bach. Prelude in C major“ (1995), „I like Vivaldi. The Four Seasons“ (1993). Tai inkliuzyvinės muzikos (M. Tomaszewskis), sąmoningai naudojamo svetimo teksto (dažnai citatų pavidalu) naujame kūrinyje pavyzdžiai, kartais prarandant tapatybę, priartėjant, anot A. Versekėnaitės, prie „kopijos“ („I like G. Puccini“). Tačiau kūrinyje „I like F. Chopin. Sonata in B Minor“ (2000) atpažįstame autorių – V. Bartulį, kuris meistriškai formuoja kulminacijas, o jų atoslūgio metu atskleidžia savo romantinę, lyrinę prigimtį. V. Bartulio „I like F. Chopin“ pagrindas – energingų figūracijų prisodrintas F. Chopino sonatos h-moll Scherzo, o lyriškasis, bartuliškas identitetas išryškėja įžangoje ir ypač –­ kuriant tyliąją kulminaciją, kai įtampai atslūgus pasigirsta F. Chopino sonatos I d. reprizos baigiamosios temos citata. V. Bartulio kompozicijoje ji skamba kodoje, kuri (kaip dažnai nutinka V. Bartulio kūriniuose) tampa semantiniu opuso centru, taip akcentuojamas šiuolaikinių kompozitorių poreikis ryškiau atskleisti potencialias pirmtako temos galimybes. V. Bartulis, išlaikydamas aiškią svetimo teksto ir jo komentaro perskyrą, taip pat metatekstualų ryšį, sukuria šiuolaikinio turinio opusą, išryškinantį autentišką F. Chopino muzikos grožį. Tai lyg parafrazė F. Chopino sonatos temomis, įprasminanti dvigubą žaidimą, kurį įvardytume paprastai: „Aš esu Bartulis, ir man patinka Chopinas“.

F. Chopino muzikinio teksto interpretacija V. Bartulio opuse nėra tokia aktyvi, kaip O. Balakausko ir O. Narbutaitės veikaluose, ir net lygiavertis tekstinis dialogas čia nevyksta (F. Chopino tekstas vyrauja), vis dėlto kompozitorius ryškiais bartuliškais potėpiais, kūrinio visumos autentišku formaliuoju ir semantiniu turiniu sugeba išlikti savimi, praeitį transformuoti į dabartį. Paradoksaliu būdu lyrinėmis, nostalgiškomis F. Chopino muzikos idiomomis skirtingai kuriamas lietuviškasis O. Narbutaitės ir V. Bartulio identitetas, tuo tarpu O. Balakausko tapatybė kosmopolitiškesnė, europietiškai moderni.

F. Chopino muzika inspiruoja ne tik Lietuvos kompozitorius, bet ir atlikėjus. Pianistė Šviesė Čepliauskaitė savo sukurtame projekte „Muzikinių inspiracijų valanda CHOPIN LT“ formuoja originalią interpretacinę visumą, lietuvių kompozitorių – L. Povilaičio, V. Bartulio, T. Ma­kačino, Z. Bružaitės, J. Tamulionio –­ kūrinius atlieka greta juos įkvėpusių F. Chopino opusų.


* * *

Vilniuje, be koncertų ciklų, F. Chopino jubiliejus svariai ir iškilmingai buvo paminėtas birželio 4–6 d. XI lietuvių ir lenkų muzikologų konferencijoje „Fryderyko Chopino recepcija šiuolaikinėse lenkų ir lietuvių muzikos kultūrose“. Konferencijoje dalyvavo lenkų muzikologas, fundamentalių darbų apie F. Chopiną autorius – Mieczysławas Toma­szewskis (pranešimas „Fryderykas Chopinas ir tikėjimo klausimai“, paskaita „Apie Chopino dainas jo epochos kontekste“), kiti Krokuvos muzikos akademijos mokslininkai, nuolatiniai šių tradicinių konferencijų dalyviai – Krzysztofas Droba (pristatęs savo naują knygą „Chopininspira“, kurioje surinktos šiuolaikinių lenkų kompozitorių mintys apie F. Chopiną), Małgorzata Janicka-Słysz (pranešimas „Szymanowskis apie Chopiną“), Tereza Malecka („H. M. Góreckis ir lenkų muzikos tradicija“), jaunesnės kartos atstovas – Andrzejus Mądro (skaitęs pranešimą „Chopinas lenkų džiaze“). Lietuvos muzikologų šopenianai atstovavo fundamentalus Gražinos Daunoravičienės pranešimas („À la Chopin versus I like Chopin“), didelį susidomėjimą sukėlę Beatos Baublinskienės svarstymai tema „Šokame Chopiną: Johno Neumeierio Die Kameliendame“, nepriimtini „lenkų pusei“ pasirodė išsamūs ir įdomūs buvusio vilniečio Zechario Plavino (Jeruzalės muzikos ir šokio akademija) apmąstymai „Chopino veidai. Kompozitoriaus istorinė sociologija ir dialogas su jo (nykstančiomis) idėjomis“. Chopino muzikos interpretacijos klausimus gvildeno Eugenijus Ignatonis („Chopino interpretacija Lietuvoje“), subtiliai ir konstruktyviai praeities bei dabarties interpretacijos niuansus atskleidė Kasparas Uinskas („Šopeniškojo rubato unikalumas“). Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, įstvirtina tradicija publikuoti konferencijų medžiagą – tai suteiks galimybę giliau pastudijuoti pranešimus.

Per konferencijos atidarymą LMTA Juozo Karoso salėje, be LKS muzikologų sekcijos pirmininkės Rūtos Stanevičiūtės, pakėlusios milžinišką konferencijos organizavimo ir jos sėkmingo įgyvendinimo krūvį, kalbėjo Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Małgorzata Kasner, LMTA prorektorius Juozas Antanavičius, į konferenciją atvykęs Krokuvos muzikos akademijos rektorius Stanisławas Krawczyńskis, LKS pirmininkė Zita Bružaitė, lenkų ir lietuvių muzikologų bendravimo įkvėpėjas K. Droba. Atidarymo iškilmes turtino specialiai Zitos Bružaitės sukurta pjesė „Bangos“, paskambinta Š. Čepliauskaitės ir O. Narbutaitės „Rudens riturnelė. Hommage à Fryderyk“, kurią įsimintinai interpretavo Indrė Baikštytė (fortepijonas), Ingrida Rupaitė (smuikas), Tomas Petrikis (altas), Povilas Jacunskas (violončelė). Konferenciją lydėjo ir kiti koncertai. Muzikologams įdomią, retai atliekamą programą parinko R. Butvilos (Venesuela) ir Z. Plavino duetas –­ skambėjo K. V. Banaičio, J. Vitolio, R. Langgaardo kūriniai smuikui ir fortepijonui. Viešnios iš Lenkijos – Izabela Matuła (sopranas) ir Maria Rydzewska (fortepijonas) atliko Chopino, Szymanowskio, šiuolaikinio autoriaus J. Karnowicziaus dainas. Konferencijos rėmus praplėtė B. Baublinskienės moderuojamas, kūrybines paraleles iškėlęs Z. Bružaitės ir Lenkijos kompozitorių sąjungos pirmininko J. Karnowicziaus susitikimas „Dvigubas portretas“ bei 2009 m. geriausių lietuvių muzikologijos darbų konkurso laureatų apdovanojimo iškilmės. Onos Narbutienės premija už lietuvių muzikos tyrinėjimus knygoje „Juozas Gruodis epochų sankirtose. Straipsniai, atsiminimai, dokumentai“ paskirta Algirdui Ambrazui, Vytauto Landsbergio premija už muzikinio paveldo atodangas XVI–XX a. Lietuvos kompozitorių ir atlikėjų muzikos įrašų leidybos programose – muzikologei Rūtai Skudienei.

F. Chopino metai nesibaigė, bet jau dabar įsimintini ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
0:26:29 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba