Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-07-30 nr. 3295

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SONATA PALIULYTĖ.
Suglamžytas
37
• Kitas numeris išeis
rugsėjo 3 d.
5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
 ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Dvasios diduomenės klaustukai
1

POKALBIAI 
• EUGENIJUS ALIŠANKA atsako į KORNELIJAUS PLATELIO klausimus.
Dialogai ir monologai
3
• MARI POISSON kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
„Tik jau nepraraskime tikėjimo stebuklais ir pasakom“
5

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Literatūriniai pasimatymai prie pašto
2
• NAUJOS KNYGOS4
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Vidinės moters paieška
1
• MATAS MAKAUSKAS.
D. Lynchas – nepaliestas neapibrėžtumas
7

TEATRAS 
• RAIMONDAS POLIS.
Lietuvos kultūros diplomatai – VGTU studentai

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Sena ir nauja tapyboje
1

MUZIKA 
• AUDRONĖ ŽIŪRAITYTĖ.
Dar kartą apie Chopiną – Lenkijoje ir Lietuvoje
• RITA NOMICAITĖ.
Pradėtas „Atodangų“ ciklas
5

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Z. Rozwadowskio ir T. Popielio diorama „Žalgirio mūšis“

KULTŪRA 
• DALIA STRIOGAITĖ.
Petronėlės Orintaitės atminimui
1
• Atsisveikinome su D. Adomaičiu
• Šv. Jeronimo premija – C. Helliui

POEZIJA 
• TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ.
2

PROZA 
• VIRGILIJUS VERŠULIS.
Kontrolierius
3

VERTIMAI 
• CARLOS LOPEZ DEGREGORI, TOMAS LIESKE3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Stebuklas
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Kitoks gyvenimas
2

IN MEMORIAM 
• Skausmingos mintys apie prof. Algį Uždavinį8

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Bokšto akmuo2

DE PROFUNDIS
Nesistenkite savo mene vengti primityvizmo, klišių, štampų, stereotipų, plagijavimo, –
išeikvosite daug laiko bei jėgų ir nieko nelaimėsite.
 
• PRANAS ŠEMETAITĖS.
Trys laiškai iš Palangos
1
• BARBĖ BARBAITĖ.
Atmintinė norintiems daryti meną
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS.
Apie poetus ir kritikus
6

Šatėnų prieglobstis 
• Devynioliktoji, dvidešimtoji ir dvidešimt pirmoji savaitė655
• Dvidešimt antroji savaitė181

AKTUALIJOS

Dvasios diduomenės klaustukai

ASTRIDA PETRAITYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
M. Krügeris...
Astridos Petraitytės nuotrauka

Pabaiga. Pradžia 30 numeryje


Filosofinė-moralinė gaida

Diduomenė gražiai pagerbė Thomo Manno festivalį. Atidarymo ceremonijoje sveikinimo žodį tarė Prezidentas Valdas Adamkus (ilgametis festivalio globėjas), Neringos meras Vigantas Giedraitis, Vokietijos kultūros atašė Jeanas Pierre’as Froehly, o prieš baigiamąjį koncertą –­ Vokietijos ambasadorius Hansas Peteris Annenas; aktyvi renginių dalyvė buvo Goethe’s instituto vadovė J. Keller.

Prezidentas V. Adamkus dalyvavo ir Žodžio programoje. Jo pranešimas buvo vienas iš dviejų, pristatant įvardytų būtent festivalio tema – „Dvasios diduomenė?“. Taigi angažuotasi kalbėti „aukšta gaida“. Buvo malonu darkart patirti Prezidentą pirmiausia akcentuojant moralinę žmogaus poziciją, vidinę laisvę ir atsakomybę bei prisiminti, jog jo veikimas užsienio politikoje buvo grįstas būtent laisvės, humanizmo, atjautos principais, nebūtinai sutampančiais su realpolitikos teikiama nauda (šį pasisakymą spausdinome 30 numeryje).

Rašytojo Michaelio Krügerio pranešimas man, tiesą sakant, atrodė paženklintas autoriaus kankinyste, bent tokį – būtinybės atlikti valdišką priedermę – įspaudą regėjau susirūpinusiame veide... Kažkada smagiai skaičiusi jo romaną „Turino komedija“, vyliausi būtent asmeninių rašytojiškų atsivėrimų, įžvalgų, patirčių, bet (kaip kužda mano empatiniai receptoriai) rašytojas jautėsi įpareigotas daryti pranešimą, ir ne bet kokį – apie dvasios diduomenę... Tad jis priminė mums T. Manno egzilyje išėjusio rinkinio prasmę – dvasia prieš fašizmą, keldamas klausimą: ar dvasios (kultūros) užteks dabartinei krizei, toli gražu ne vien ekonominei, įveikti? Bet pagyvėjo pranešėjas tik moderatorei R. Leiserowitz ėmus rutulioti interneto tematiką (sureaguojant į pranešime nuskambėjusią mintį apie šių tinklų kuriamą „komunizmą“: visi lygūs), ironizuodamas –­ argi tai apie dvasios diduomenę?..

iliustracija
...ir jo klausytojai: Goethe‘s instituto vadovė J. Keller, Vokietijos
ambasadorius H. P. Annenas, prof. Irena Veisaitė, nuolatinė festivalio viešnia iš Vokietijos bei Vokietijos kultūros atašė J. P. Froehly

Astridos Petraitytės nuotrauka


Empirinė-egzistencinė gaida

Nudžiugau prieš Jerzy’o Illgo pranešimą gautame vertimo tekste išvydusi kiek „nužemintą“ festivalio tematikos variantą: „Dvasingumo horizontai. „Znak“ leidyklos ir bendruomenės vaidmuo formuojant lenkų inteligentiją“. Išties už visas sofistikas vertingesniu regėjosi liudijimas veikla, tiesiog – gyvenimu. Renginio moderatorius Antanas Gailius teisę pristatyti pranešėją perleido Lenkijos instituto Vilniuje vadovei Małgorzatai Kasner, ir ši akcentavo būtent rašytojo, publicisto J. Illgo vadovaujamos leidyklos Krokuvoje reikšmę Lenkijos –­ dar „liaudies respublikos“ –­ dvasiniame gyvenime. Anot jos, „Znak“ yra toji kultūrinė erdvė, kuri formavo daugumos inteligentų mąstyseną, tapo nepriklausomybės simboliu. J. Illgas, pateikdamas 1956 m. įsteigto mėnraščio „Znak“ ir 1959 m. – leidyklos „Znak“ veiklos „empiriką“, išties liudijo rezistencinę vadovų poziciją (nors ir vengiant konfrontacijos) komunistinio diktato ir cenzūros apsuptyje. Leidyklos įkūrėjo ir pirmojo vadovo Jaceko Woźniakowskio „karas su socialistine biurokratija“ buvo iliustruotas jo užsispyrimu dėl Cz. Miłoszo publikavimo: kasmet įrašomas į leidybos planus, kasmet iš jų išbraukiamas, nepaisant to, kitąmet vėl įtraukiamas, ir staiga šis „socialistinės Lenkijos priešas“ tampa Nobelio premijos laureatu... Kultūros politiką diktuojantiems pareigūnams nelieka nieko kito, kaip maldauti leidyklos kuo greičiau išleisti jų jau parengtą autorių, pažadant papildomas popieriaus kvotas... Beveik po 30 tremties metų, 1980-aisiais, pasirodė Cz. Miłoszo rinkinys „Kur saulė pateka ir kur nusileidžia“ milžinišku – 30 tūkstančių egzemp­liorių – tiražu. Beje, pranešėjas pažymėjo ir leidyklos turėtą puikią „rinkodaros situaciją“ – leisdama drąsios minties autorius (L. Kołakowskio „Jeigu Dievo nėra“, J. Brodskio „82 eilėraščiai ir poemos“, kunigo J. Tischnerio „Solidarumo etika“ ir daugelį kitų), ji pritraukė gausų intelektualių skaitytojų būrį. J. Illgas, atėjęs į leidyklą 9-ojo dešimtmečio pradžioje, pažymėjo, kad situacijos fenomenalumas –­ nepriklausoma, bet legali veikla – stebinęs ir juos pačius. Po 1989-ųjų lūžio leidykla, regis, labiau nei daugelis kultūrinių institucijų, buvo prisitaikiusi prie laisvos rinkos sąlygų – tarkim, leistos Normano Davieso knygos tapo superhitais. Na, bet juk ne apie komercinę sėkmę, o apie gebėjimą puoselėti savąją – ir kitų – dvasią ši kalba...

iliustracija
Apie leidyklą „Znak“ kalba (iš kairės): Lenkijos instituto direktorė M. Kasner, vertėja Kristina Sprindžiūnaitė,
pranešėjas J. Illgas, moderatorius
A. Gailius

Astridos Petraitytės nuotrauka

Tokią dvasios empiriką liudijo ir Ingės Jens iš Tiubingeno pasakojimas. Thomo Manno kai kurios korespondencijos ir dienoraščių leidėjai, kelių knygų (parašytų kartu su vyru Walteriu) apie Mannų šeimą autorei skirtas renginys vyko kaip tradicinis „Thomo Manno bičiulių susitikimas“, kai prisimenamas būtent vasarnamio, kurio terasoje susirenkama, šeimininkas... I. Jens iš savo naujausios knygos „Nebaigti prisiminimai“ perskaitė susitikimų su rašytojo žmona Katia ir sūnumi Golo epizodus. Paskui labai knietėjo paklausti tai, ko ir paklausiau: ar jai susidaręs įspūdis, jog Katia Mann užkasė savo talentus –­ mat kartais Thomas Mannas piešiamas nelyg vampyras... Pranešėjos reakcija buvo greita ir kone aštri: ji nepripažįstanti tokios nuomonės, kuri grindžiama vieninteliu Katios Mann pasisakymu, kad ji niekad negalėjusi daryti tai, ko norinti... Argi to neleptelinti kiekviena ištekėjusi moteris?! Bet Katia Mann, ši talentinga, protinga moteris, gyvenusi visavertį gyvenimą. Prisimintas ir itin turtingas – materialia ir dvasine prasme – gyvenimas jos tėvų Pringsheimų namuose: muzikavimas būtent koncertams skirtose salėse, žymių menininkų apsilankymai... Gal pusiau juokais moderatorė R. Leiserowitz Pringsheimus įvardijo kaip tikrą dvasios diduomenės pavyzdį. Būtų smagu ir šiandien turtų diduomenę tapatinti su dvasingumu...


Diduomenė versus prastuomenė

iliustracija
S. Inčirauskaitės-
Kriaunevičienės „Toršeras“

Astridos Petraitytės
nuotrauka

Vis laukiau, kada svarstymuose apie šiandienos dvasios diduomenę nuskambės J. Ortegos y Gasseto vardas, bus nelinksmai prisiminta jo diagnozė: „masių sukilimas“, o viltingai ir įsipareigojančiai –­­ jo priesakas elitui imtis atsakomybės už bendruomenės dvasinį būvį... Ir ne tik. Maniau esant tikėtina, kad šio laikotarpio „vaizdelis“ Lietuvoje provokuos ortegišką diagnozę rutulioti toliau, preparuojant masių sukilimo – vidutinybių su visiems primetamu jos skoniu, elgesio normomis įsigalėjimo –­ „moderniąją“ raišką: „vadybinių technologijų“, besiremiančių būtent masių psichologija, suklestėjimu, dienos didvyrių ir žvaigždžių pagal masių kriterijus kūrimu, jų telkinio iškilimu ant masių emocinės bangos ir... Ir įsitvirtinimo (bent kuriam laikui) reitingų, statusų, postų aukštybėse, puikiai suvaidinant diduomenės, ir ne bet kokios, – dvasios vaidmenį...

To neišgirdau, bet juk visada esi gavęs daugiau, kai gauni ne tai, ko lauki. Netikėtą rakursą šio festivalio kontekste visiems pasiūlė parodos „Ekstraordinari rutina“ autorė Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė. Ne tiek pati paroda oponavo „diduomeniškoms“ pretenzijoms, nors jos eksponatai – kasdienybės daiktai jau laiko ir toli gražu ne elitarinės darbuotės paženk­linti (pavyzdžiui, parūdijęs kastuvas) –­ autorės įgeidžiu pasiuvinėti... Opozicines nuostatas elitariškumui išsakė pati menininkė parodos V. ir K. Mizgirių dailės galerijoje atidarymo metu. S. Inčirauskaitė-Kriaunevičienė pasisakė esanti kategoriškai prieš skirstymą į diduomenę ir prastuomenę, tuo labiau –­ dvasios srityje, kur kas labiau už paprastai sureikšminamus „ekstraordinarius“ įvykius – tarkim, vestuves ar keliones į egzotiškas šalis – ji vertinanti kasdienybę. „Oriai nugyventi kasdienybę yra didžiausias dvasingumas“ –­ nepaisant viso konteksto diduomeniškumo ir savų pretenzijų, šis sakinys man įsirėžė kaip giliausia egzistencinė ištarmė...

 

Skaitytojų vertinimai


61974. pl2010-08-08 20:20
Ką tik pažiūrėjau "Legendas" apie A.Žebriūną. Štai, įvertinkite, koks dvasios didikas. Šimtą dvidešimt kartų didesnis už kai kuriuos labai išgirtus mūsų kinščikus

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
0:26:26 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba