Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-07-30 nr. 3295

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SONATA PALIULYTĖ.
Suglamžytas
37
• Kitas numeris išeis
rugsėjo 3 d.
5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Dvasios diduomenės klaustukai
1

POKALBIAI 
• EUGENIJUS ALIŠANKA atsako į KORNELIJAUS PLATELIO klausimus.
Dialogai ir monologai
3
• MARI POISSON kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
„Tik jau nepraraskime tikėjimo stebuklais ir pasakom“
5

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Literatūriniai pasimatymai prie pašto
2
• NAUJOS KNYGOS4
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Vidinės moters paieška
1
• MATAS MAKAUSKAS.
D. Lynchas – nepaliestas neapibrėžtumas
7

TEATRAS 
• RAIMONDAS POLIS.
Lietuvos kultūros diplomatai – VGTU studentai

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Sena ir nauja tapyboje
1

MUZIKA 
• AUDRONĖ ŽIŪRAITYTĖ.
Dar kartą apie Chopiną – Lenkijoje ir Lietuvoje
• RITA NOMICAITĖ.
Pradėtas „Atodangų“ ciklas
5

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Z. Rozwadowskio ir T. Popielio diorama „Žalgirio mūšis“

KULTŪRA 
• DALIA STRIOGAITĖ.
Petronėlės Orintaitės atminimui
1
 Atsisveikinome su D. Adomaičiu
• Šv. Jeronimo premija – C. Helliui

POEZIJA 
• TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ.
2

PROZA 
• VIRGILIJUS VERŠULIS.
Kontrolierius
3

VERTIMAI 
• CARLOS LOPEZ DEGREGORI, TOMAS LIESKE3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Stebuklas
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Kitoks gyvenimas
2

IN MEMORIAM 
• Skausmingos mintys apie prof. Algį Uždavinį8

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Bokšto akmuo2

DE PROFUNDIS
Nesistenkite savo mene vengti primityvizmo, klišių, štampų, stereotipų, plagijavimo, –
išeikvosite daug laiko bei jėgų ir nieko nelaimėsite.
 
• PRANAS ŠEMETAITĖS.
Trys laiškai iš Palangos
1
• BARBĖ BARBAITĖ.
Atmintinė norintiems daryti meną
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS.
Apie poetus ir kritikus
6

Šatėnų prieglobstis 
• Devynioliktoji, dvidešimtoji ir dvidešimt pirmoji savaitė655
• Dvidešimt antroji savaitė181

KULTŪRA

Atsisveikinome su D. Adomaičiu

[skaityti komentarus]

Liepos 22 d. Čikagoje (JAV) mirė Domas Adomaitis – chemijos technologijos inžinierius, išradėjas, JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas, lietuvių kultūros, meno, spaudos ilgametis darbuotojas. Lygiai po savaitės D. Adomaičiui būtų sukakę 101-eri metai. D. Adomaitis palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.

D. Adomaitis gimė 1909 m. liepos 29 d. Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, Pašvintinio valsčiuje, Laitiešinių kaime. Pradėjęs mokslus slaptoje „daraktoriaus“ mokykloje, 1928 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, 1928–1936 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete ir įgijo chemijos technologijos inžinieriaus diplomą. 1937 m. baigė Karo mokyklą. Karui baigiantis, su žmona – operos soliste Sofija Pusdešryte (1912–1994) pasitraukė į Vokietiją, 1947 m. persikėlė į JAV. Iki 1974 m. dirbo chemijos pramonės tyrimų centruose, yra 17-os išradimų plastiko srityje autorius, sukūręs varį pakeičiantį kopolimerą, visame pasaulyje kasdien naudojamo plastikinio butelio spaudimą atlaikantį dugną ir kt. Dirbdamas tyrimų sferoje, D. Adomaitis atsiskleidė ir kaip kūrėjas: iš plastiko kūrė skulptūrinį plastiką, jį eksponavo parodose, du kartus laimėjo premijas JAV chemikų draugijos suvažiavimų rengiamose skulptūrų iš plastiko meno parodose.

Studijų metais D. Adomaitis buvo studentų korporacijos „Neo Lituania“ vicepirmininkas. Išeivijoje jis vienu svarbiausių darbų laikė beveik dešimtmetį trukusį Lietuvių genocido parodos rengimą kartu su dailininku Zenonu Kolba. Stalino ir Hitlerio vykdytą lietuvių tautos naikinimą atspindėjusią didžiulę ekspoziciją 1970 m. birželio 13 d. Čikagos centro „Sheridan“ viešbutyje atidarė Lietuvos generalinis konsulas P. Daužvardis ir būsimasis JAV prezidentas G.. R. Fordas. Vėliau paroda rodyta Klivlande ir Floridoje. „Kai rengėme parodą, mano dvi seserys ir brolis jau buvo Sibire. Vengdamas pakenkti jiems ir artimiesiems Lietuvoje, tuomet buvau „Andrius Valėnas“ ir rengėjų fotografijose manęs nėra“, – sakė D. Adomaitis, ir vėliau įvairiais slapyvardžiais rašęs išeivių spaudoje, ypač 1986–2006 m. Čikagoje ėjusiame savaitraštyje „Lietuvių balsas“; D. Adomaitis buvo vienas iš jo steigėjų ir bendradarbių, išspausdinęs per 200 straipsnių. Vis dėlto daugiausia pastangų ir laiko D. Adomaitis skyrė 1957 m. Čikagoje įsteigtai Čiurlionio galerijai, kuri telkė iš Lietuvos karui baigiantis pasitraukusius dailininkus ir kaupė geriausius jų kūrinius būsimai Nepriklausomai Lietuvai. Kai po penkerių veiklos metų dėl nesutarimų Čikagoje radosi dvi tuo pačiu vardu besivadinančios galerijos, vienai jų, nuo 1975 m. veikusiai lietuviško banko „Midland Savings“ patalpose, po Čiurlionio galerijos kūrėjo ir pirmininko Zenono Kolbos (1909–1972) mirties vadovavo D. Adomaitis, galerijos vairą laikęs daugiau kaip 30 metų. Jo vadovaujama galerija rengė parodas (paskutinės surengtos 1994 m.), leido katalogus, saugojo sukauptų kūrinių rinkinį, priglobė, saugojo ir eksponavo dailininkų P. Puzino, T. Petraičio, M. Šileikio kūrybos palikimą, 1977 m. pradėjo skirti premijas bendrų parodų dalyviams, o nuo 1980 m. ėmė teikti ir vardines dailininkų Miko J. Šileikio bei Teofilio Petraičio įsteigtas premijas. Vykdydamas galerijos steigėjų ir aukotojų valią, D. Adomaitis rūpinosi perduoti Lietuvai Čiurlionio galerijos rinkinius ir jai patikėtus dailininkų kūrybos palikimus, kurie buvo sugrąžinti 1999–2000 m. ir eksponuoti Vilniuje, Radvilų rūmuose, Lietuvos dailės muziejaus surengtoje paro­doje „Sugrįžusi išeivijos dailė“, atidarytoje švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį, vėliau perduoti M. K. Čiurlionio dailės muziejui, o Miko J. Šileikio (1893–1987) kūriniai – Zarasų krašto muziejuje atidarytai Miko J. Šileikio galerijai. Po šio dailininko mirties D. Adomaitis parengė ir išleido jo monografiją bei jo kūrinių reprodukcijų aplanką. Likusį galerijos premijų fondą D. Adomaitis perdavė naujai galerijos valdybai, kuri jį skyrė Lietuvoje ir išeivijoje rengiamų parodų dalyviams premijuoti: pagal Lietuvos dailės muziejaus ir Čiurlionio galerijos, Inc., sutartį 2005–2009 m. Vilniuje ir Lemonte, kur dabar veikia minėtoji galerija, surengtos penkios konkursinės Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio premijų dailės parodos, galerijos skirtomis premijomis apdovanoti jų laureatai, išleisti šių parodų katalogai.

Pernai D. Adomaitis nupirko ir Lietuvai jos vardo tūkstantmečio minėjimo proga padovanojo Adomo Varno (1879–1979) istorinę drobę „Mindaugo karūnavimas“, nutapytą 1951–1955 m., kuri dabar eksponuojama išeivijos dailės parodoje „Dovana Nepriklausomai Lietuvai“.

„Esu laimingas galėjęs nors taip – Genocido parodos rengimu, Čiurlionio galerijoje paveikslų kaupimu – prisidėjęs prie Lietuvos išsilaisvinimo ir jos kūrybinių galių išsaugojimo“, – rašė Domas Adomaitis knygoje „Laisvųjų ištvermės vaisius“ (2005), kurioje sudėjo savo straipsnius ir įžvalgas – „viso savo gyvenimo triūso lietuvybės baruose vaisius“.


JULIJA MUŠINSKIENĖ

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
0:26:16 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba