Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-07-30 nr. 3295

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SONATA PALIULYTĖ.
Suglamžytas
37
• Kitas numeris išeis
rugsėjo 3 d.
5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Dvasios diduomenės klaustukai
1

POKALBIAI 
• EUGENIJUS ALIŠANKA atsako į KORNELIJAUS PLATELIO klausimus.
Dialogai ir monologai
3
• MARI POISSON kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
„Tik jau nepraraskime tikėjimo stebuklais ir pasakom“
5

KNYGOS 
 PRANAS VISVYDAS.
Literatūriniai pasimatymai prie pašto
2
• NAUJOS KNYGOS4
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Vidinės moters paieška
1
• MATAS MAKAUSKAS.
D. Lynchas – nepaliestas neapibrėžtumas
7

TEATRAS 
• RAIMONDAS POLIS.
Lietuvos kultūros diplomatai – VGTU studentai

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Sena ir nauja tapyboje
1

MUZIKA 
• AUDRONĖ ŽIŪRAITYTĖ.
Dar kartą apie Chopiną – Lenkijoje ir Lietuvoje
• RITA NOMICAITĖ.
Pradėtas „Atodangų“ ciklas
5

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Z. Rozwadowskio ir T. Popielio diorama „Žalgirio mūšis“

KULTŪRA 
• DALIA STRIOGAITĖ.
Petronėlės Orintaitės atminimui
1
• Atsisveikinome su D. Adomaičiu
• Šv. Jeronimo premija – C. Helliui

POEZIJA 
• TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ.
2

PROZA 
• VIRGILIJUS VERŠULIS.
Kontrolierius
3

VERTIMAI 
• CARLOS LOPEZ DEGREGORI, TOMAS LIESKE3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Stebuklas
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Kitoks gyvenimas
2

IN MEMORIAM 
• Skausmingos mintys apie prof. Algį Uždavinį8

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Bokšto akmuo2

DE PROFUNDIS
Nesistenkite savo mene vengti primityvizmo, klišių, štampų, stereotipų, plagijavimo, –
išeikvosite daug laiko bei jėgų ir nieko nelaimėsite.
 
• PRANAS ŠEMETAITĖS.
Trys laiškai iš Palangos
1
• BARBĖ BARBAITĖ.
Atmintinė norintiems daryti meną
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS.
Apie poetus ir kritikus
6

Šatėnų prieglobstis 
• Devynioliktoji, dvidešimtoji ir dvidešimt pirmoji savaitė655
• Dvidešimt antroji savaitė181

KNYGOS

Literatūriniai pasimatymai prie pašto

PRANAS VISVYDAS

[skaityti komentarus]

Patackas G. IŠSKYRUS PASIMATYMĄ PRIE PAŠTO.
– Kaunas: Nemunas, 2009.

Atsimenu žymaus amerikiečių poeto Franko Bidarto pasakymą: „Jaučiuosi prakeiktas, nedarydamas to, ką turiu padaryti.“ Tas pats ir man. Jau pernai buvau pasišovęs parašyti ką nors įžvalgiai doro apie mėgstamiausią Lietuvos poetą Gintarą Patacką. Dargi iš mano vaikystės miesto Kauno. Net keliskart perskaičiau jo paskutinį rinkinį „Išskyrus Pasimatymą Prie Pašto“, iliustruotą juodu burbulu ant viršelio. Bloknoto lapiūkščiuose pripyškinau aibę pastabų, kad jų sutvirtintas kurį vakarą suręsčiau dėmesio vertą rašinį. Ir ką? Pakišo koją parapinė žurnalistika apie Los Andželo lietuvių teatro „Just millind’ around“ („bindzinėjimas“) renginius. Juk reikia įvertinti tuos itin darbščius scenos žmones. Jie irgi laukia dėmesio. Iš tiesų literatūriniam darbui susitelkti labiausiai trukdė įgimta atidėliojimo yda.

Be to, užsigeidžiau vėl atidžiai pavartyti visus turimus G. Patacko rinkinius –­­ nuo pat PK raidėmis paženklinto „Atleisk už audrą“ (1976) iki 2009-ųjų data pažymėtų „Širdžių mūšio“ ir „Išskyrus Pasimatymą Prie Pašto“. Tarp jų –­ ar ne dešimt poezijos knygų. Ir ne kokie nors kuklūs verlibriukai ar dvasingi tvinksniai apie Lietuvos gamtą, praeitį, bet emocingi poetinės technikos, vaizdingų netikėtumų kupini puslapiai. Jo išgyvenimai. Su laikotarpiu susijusios mintys, daug kur linkstančios į satyrą. Literatūrinėje spaudoje kritikai bematant įžvelgė novatorišką jo vertę. Po „Amuletų“ pasirodymo Kęstutis Rastenis 1989 m. „Literatūroje ir mene“ rašė: „G. Patackas yra visokio primityvizmo, kurio mūsų gyvenime per akis, priešas. Kalbinės jo struktūros tiesiog priešinasi vienareikšmiškam jų traktavimui, patogiam jų sudėliojimui.“ Pridursiu: nepakenčia bet kokio dogmatizmo. Tai jis pademonstravo satyriniame apsakyme „Homo Armaggedonicus“, išspausdintame išeivijos kultūriniame žurnale „Metmenys“ 1991 metais.

Ir iki šiol G. Patackas tvirtai laiko subversinės poezijos vėliavą, kurioje įrašyta: „Nevengiu nenudailintos tikrovės (vulgarumo).“ Eilėraščių turinys perdėm urbanistinis. Sakyčiau, G. Apollinaire’as, Kauno – „mažojo Paryžiaus“ –­ kavinių ruonis, sukėlęs kelis skandalus. Neseniai pasakęs: „Man eilėraščių rašymas yra seksualinis aktas“. 1994 m. jo žmona Tautvyda Marcinkevičiūtė „Respublikos“ žurnalistei turėjo išdėstyti, kaip ji sugebanti atlaikyti G. Patacko uraganą. „Abu sutarėme, kad kiekvienas medžioja skirtinguose plotuose ir, peržengęs svetimos teritorijos ribas, gali sulaukti šūvio.“ Tokių pasišaudymų būta, bet viskas baigėsi metaforine, racionalumo nestokojančia taika.

Jo antrąjį rinkinį „Išvarymas iš rojaus“ (1981) buvo iš manęs pasiskolinęs Bernardas Brazdžionis. Laikė kelis mėnesius. Matyt, B. Brazdžionį buvo suintrigavusi dramatiško kūrinio „Pontijus Pilotas Nr...“ problematika ir G. P. mąstymo skvarbumas. Vėliau, žinodamas mano žavėjimąsi šiuo poetu, padovanojo G. Patacko ploną rinkinėlį „Kurtizanija“ su moters nuogomis krūtimis nuotrauka ant viršelio. Viduje radau sulankstytą iškarpą iš „Lietuvos ryto“ (1994) – interviu su G. Patacku antrašte „...po nelaisvės mėnesio, praleisto psichiatrinėje ligoninėje“. Pasirodo, gydėsi ten nuo alkoholizmo, tuomet įveldavusio jį į sankirčius su įkyriais žmonėmis. B. Brazdžionis daug jo atsivėrimų pabraukė – taip jis darydavo su visais skaitomais tekstais. Stebėjausi visa šia išpažintimi. Mano pagarba poetui nė kiek nesumažėjo. Tuomet save jis pavadino intelektualiu chuliganu. Pravartu pasakyti, kad gabių tautų literatūrose panašios bravūros poetų buvo ir bus. Žmonijos evoliucijai toks kitoniškumas reikalingas. Drąsūs, emocionalūs, originalūs, ir, ačiū jų prigimčiai, tikri žodžio menininkai.

Taigi, kaip minėjau, ėmiau vartyti ankstesnius G. Patacko rinkinius. Esu lėtas skaitytojas. Neretai lipte prilimpu prie kokio nors eilėraščio ar posmo. Kelias dienas neatsitraukiau nuo rinkinio „Kapitono Homero vaikai“, išleisto 1989 m. ir deramai iliustruoto Mikalojaus Vilučio.

Čia G. Patackas nenugalimas. Lanksti forma, itin įdomus turinys. Kaip eruditas, jis sugeba atskleisti būsenų esmę, žmogaus psychē. Kai kuriuos „Metraščių“ epizodus skaitau kaip įžvalgias poe­tines esė – kad ir „Prostitutę“, „Kalbantįjį“, „Duobkasį“, „Gulbių tapytoją“...

Patraukli medžiaga literatūrinei disertacijai. Priminė man, žinoma, dvasingesniu stiliumi R. M. Rilke’s sukurtą ciklą apie įvairių žmonių profesijas jo ankstyvuosiuose raštuose.


* * *

Skaitant G. Patacko 2009 m. išleistą „Išskyrus Pasimatymą Prie Pašto“, nieko imti už tikrą pinigą nereikia. Tai tik žaismas figūromis, žodžiais ir nuotaikomis, žodžių samplaikomis, mįslingais sugretinimais. G. Patackas yra juokdarys. Sakyčiau, rimtos poezijos pajacas. Jam, kaip ir ankstesnėje savo poezijoje, vis dar svarbu kuo nors nustebinti skaitytoją. Ne išsakyti kokią nors žmoniją nuskaidrinančią tiesą, bet sukelti šypsnį. Ne griausmingą juoką, bet palankią grimasą. Jis gi pats yra grimasų poetas. Skaitykite, žmonės, bet neimkite į galvą. Komiksų lygio trivialumą priimkite kaip mano būdo dalį. Būtent: „Trejetu krūtys / Tarp dviejų užpakalio pagalvėlių / Ir katės letenėle minkštai / Tapšnojanti per snukutį...“ („Vėlinės“, p. 112). Yra čia trumpučių eilėraščių su sarkastiškais pajuokavimais. Netrūksta ir moterų šaržavimo. Eilėraštis „O kaip skuba raudonas paltas“ – su rusų poetei būdingos formos pabaiga: „Šiame kukliame marinistiniame peizaže / Marina –­ josios pin kodas / Bučkis Cvetajevos.“

Daug vyksmo jo eilėse. Panašiai kaip Henriko Radausko. Tik H. Radausko vaizdynas romantiškesnis, o G. Patacko –­ šiurkštokas, čia nevengiama šiandienos vulgarumo. Tačiau abu skirtingai gyvastingi. H. Radauskas žavi tikslia metrika ir rimų magija.

G. Patacko pasaulėvoka – linksmas nihilizmas, grindžiamas žmogaus beprasmybės teigimu. Juk medžiagos irimas vyksta be perstojo. Į šį procesą įtraukta viskas, kas žmogiška. „Tiek kiek gavau tiek pat ir palieku / Visuotinį krutėjimą atgal / Į beprasmybės įsčias, o esmė / Neatskleista ir liks tik apie mus / Tiktai gerai ar nieko patylėkim“ (p. 106).

Poetinis žaidimas jam visada mielas: „su įmūrytomis kapsulėmis / Kapsi surūdijusio hidranto čiaupas“ (p. 25), „Pūčiau poezijos burbulus“ (p. 32). Skaitant smalsu, kaip jis sunarsto savo skoningai neskoningą (ekscentrišką) poetinį mazgą. Kad ir 27 puslapyje –­ pradžia: „Noriu skystalo noriu skystalo / Didžiulės plikomos žodžių arbatos.“ Linksmi netikėtumai, priešybės, prancūziški žodeliai ir vis toji „antinuotaika“, kuriai net kurpiamas eilėraštis „Antiserenada“. Čia apstu dadaistinio vaizdinio jovalo, o pabaiga tokia: „Pilka brėkšma išvems rutiną pilką / Ir gryno proto kritika pratrys“ (p. 104). Taigi daug kur G. Patacko polėkiai nukrypsta į ne itin svarią humoristiką. Tačiau skaityti įdomu. Vien dėl įvaizdžių nekasdieniškumo. Žinai, kad eiliuoja žymus poetas. Originalas. Jam viskas dera. Tuo jis prilygsta išradingajam Sigitui Gedai, rašiusiam ne tik iš širdies, bet ir iš gerai išmiklintos fonetinės arfos klausos. Tokio lygio poetams ekcentrika netrukdo kaip dailiai moteriškei – šokiruojantis drabužis ar ryškus makiažas. Jei kenkia, tai tik pigus humoristo metronomas. O jo čia beveik nepastebėjau, nes visiškai nėra ir tų Lietuvai būdingų stabilių ketureilių.

Kuriama verlibru. Sakiniai sudėliojami gana racionaliai, vengiama skyrybos ženk­lų, bet dėliojami brūkšniai. Spartus ritmas. Permainingi, gaivūs įvaizdžiai. Dalyvauja mūsų pasaulis. Mūsų era. Buvusi poeto emocinė patirtis. Jau knygos pavadinimas „Išskyrus Pasimatymą Prie Pašto“ rodo ryšį su žmogumi, tikriausiai –­­ moterimi. Tarytum dabar ji to norėtų žūtbūt išvengti. Rinkinio struktūra atitinka pavadinimą: įžangos strofa ir keturios dalys – „Išskyrus“, „Pasimatymą“, „Prie“, „Pašto“ – pagrįstos racionalia mūsų pasaulio pagava.

Tarsi trumpa vaizdinga esė. Fiksavimas to, kas yra tavo išorėje ir tavo sąmonėje. Į ciklą „Prie“ sudėti trumpučiai ketureiliai, žinoma, rimuoti, lyg aforistiniai tiesos ar situacijos atskleidimai, nepanašūs į haiku:


        Štai Nobeliui eilutė sukurtoji
        Iš vilnos angliškos dėvėti tinka:
        Graži yra poezija gimtoji
        O išverstoji dar ir pavojinga

              p. 80

Man, vaikystę ir iš dalies – jaunystę praleidusiam Kaune, žodis „paštas“ primena Laisvės alėjoje buvusį gražų pašto pastatą. Tada su draugu, pašto ženklų rinkėju, dažnai kapstydavomės ten šiukšlių dėžėse, ieškodami užsienietiškų vokų su ženklais. O kelias vasaras dirbau greta buvusiame pasaže pas kirpėją Zismaną, jei gerai pamenu pavardę. Valydavau plaukus ponams nuo švarkų. Vis įkišdavo delnan ketvertuką...

Taigi Kaunas man vaikystėje buvo įdomiausias pasaulio miestas. Turintis ir dabar įdomių poetų. Kad ir G. Patacką, kurio gyvenimas eina kavinėse, stebint žmones, apmąstant kasdienybę ir čia pat kuriant eilėraščius. Žinoma, ir žurnalistų dėmesio sulaukiant, – tokio dėmesio Gintaras niekada nesikratė.

Kaune gyvenančios dukterėčios paprašiau atsiųsti jo minimą knygą. O jei dar pavyktų gauti ir įrašą, būtų tikrai puiku. Tad Kristina taip ir padarė, su knyga užsuko į kavinę, išdėstė, ko jo gerbėjas Kalifornijoje trokšta. Po mielo pokalbio poetas man įrašė į knygą „rytinį reveransą“:


        Nors karšta Santa Monikoj nors dega
        Nuo Terminatoriaus kalbų miškai
        Džiugu kad vartote literatūros vagą
        Kad mes nebūtum dvasios ubagai!

              (Jo parašas)


2009 09 19, Kaunas, restoranas „55º samanės“, Laisvės alėja

 

Skaitytojų vertinimai


61894. taigi2010-08-04 23:13
negrazu neatsakyti i laiskus su poezija, jau seniai issiustus Grazvydos (bendru jusu) el. pastu... kaip patare bendras draugas buves kaunietis V.R.

62163. emilis :-( 2010-08-13 11:09
labai gera sios knygos recenzija buvo parasyta Virginijos Tamosiunaites praeitu metu rugseji "Nemune". Kol kas niekas dar "nepatempe" iki tos analizes. Nes Patackas ne siaip sau "nieko rimto" poetas.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
0:26:09 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba