Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-07-30 nr. 3295

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SONATA PALIULYTĖ.
Suglamžytas
37
• Kitas numeris išeis
rugsėjo 3 d.
5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Dvasios diduomenės klaustukai
1

POKALBIAI 
• EUGENIJUS ALIŠANKA atsako į KORNELIJAUS PLATELIO klausimus.
Dialogai ir monologai
3
• MARI POISSON kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
„Tik jau nepraraskime tikėjimo stebuklais ir pasakom“
5

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Literatūriniai pasimatymai prie pašto
2
• NAUJOS KNYGOS4
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Vidinės moters paieška
1
• MATAS MAKAUSKAS.
D. Lynchas – nepaliestas neapibrėžtumas
7

TEATRAS 
• RAIMONDAS POLIS.
Lietuvos kultūros diplomatai – VGTU studentai

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Sena ir nauja tapyboje
1

MUZIKA 
• AUDRONĖ ŽIŪRAITYTĖ.
Dar kartą apie Chopiną – Lenkijoje ir Lietuvoje
• RITA NOMICAITĖ.
Pradėtas „Atodangų“ ciklas
5

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Z. Rozwadowskio ir T. Popielio diorama „Žalgirio mūšis“

KULTŪRA 
• DALIA STRIOGAITĖ.
Petronėlės Orintaitės atminimui
1
• Atsisveikinome su D. Adomaičiu
• Šv. Jeronimo premija – C. Helliui

POEZIJA 
• TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ.
2

PROZA 
• VIRGILIJUS VERŠULIS.
Kontrolierius
3

VERTIMAI 
• CARLOS LOPEZ DEGREGORI, TOMAS LIESKE3

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Stebuklas
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Kitoks gyvenimas
2

IN MEMORIAM 
• Skausmingos mintys apie prof. Algį Uždavinį8

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Bokšto akmuo2

DE PROFUNDIS
Nesistenkite savo mene vengti primityvizmo, klišių, štampų, stereotipų, plagijavimo, –
išeikvosite daug laiko bei jėgų ir nieko nelaimėsite.
 
• PRANAS ŠEMETAITĖS.
Trys laiškai iš Palangos
1
• BARBĖ BARBAITĖ.
Atmintinė norintiems daryti meną
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS.
Apie poetus ir kritikus
6

Šatėnų prieglobstis 
• Devynioliktoji, dvidešimtoji ir dvidešimt pirmoji savaitė655
• Dvidešimt antroji savaitė181

(PA)SKAITINIAI

Stebuklas

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]



Abramavičius M. PUNKTYRAI KELIO PARAŠTĖSE. KELIONĖ Į IRANĄ 2009 M. VASARĄ.
Konsultavo ir tekstus iš farsi kalbos vertė Algimantas Litvinas.

– Vilnius: Versus aureus, 2010.

PASAKŲ PASAULIO DOKUMENTIKA

Fotomenininkas Marius Abramavičius (g. 1965) šia knyga mus nukelia į pasakų šalį, į svajonių Rytus, kur yra visko, ko tik geidžia širdis: saldumynų, persiškų kilimų, nuostabių mečečių, esamų ir buvusių miestų...

Knygos žanrą apibūdinti sudėtinga. Tai nėra fotoalbumas, nors jame fotografijų daugiau nei teksto. Tekstas – poe­tinis, esė formos, savotiškas piligrimo dienoraštis. Tuo pobūdžiu M. Abramavičiaus knygą būtų galima lyginti su Pauliaus Normanto fotolakštais. Tiesa, Mariaus knygą galima įsimesti į kuprinę kaip savotišką kelionės gidą. Į pagalbą fotomenininkui atėjo farsi (persų) kalbos žinovas Algimantas Litvinas, konsultavęs M. Abramavičių, išvertęs įvairius kelionėje pasitaikiusius tekstus.

Knygos pavadinimas yra teaseris, gundantis žodžiais, nes iš tikro tai nėra knyga apie kelionę po Iraną, kaip daugeliui galėtų pasirodyti, o būtent kelionė „į“ Iraną. Daugiau vietos šioje kelionėje užima pasiruošimas jai ir „ėjimas ratais“ palei Irano sieną: buvota Gruzijoje, Azerbaidžane, Armėnijoje, Turkijoje, Kurdistane. Gali būti, kad menininkas sąmoningai pasirinko tokią knygos trajektoriją, pabrėždamas, jog mes visąlaik keliaujame „į“ kažkur ir niekaip negalime nukakti į savo svajonę.

„Punktyrai kelio paraštėse“ galėtų tapti vadovėliu bet kam, kas viena ausimi girdėjęs apie minėtas valstybes, tačiau neįsivaizduoja, kokia jų kasdienybė. Fotografijose rasime visko: žmonių veidų, įspūdingų peizažų, kasdienybės vaizdų (turguje, vestuvėse, mečetėse...).

Knyga suskirstyta į skyrelius, kurie tarsi punktyrai žymi tam tikras kelio atkarpas. Kelionė prasideda ir baigiasi Gruzijoje, kuria, atrodo, M. Abramavičius žavisi labiausiai.

Knygoje šmėkšteli intarpai iš Nasredino istorijų. Nasredinas (farsi k. Khodža Nasreddin arba Afandi, Mulla, arab. Nasr ad Din, „Tikėjimo (islamo) pergalė“) – satyrinis personažas, išminčius, kuris, kaip manoma, gyveno maždaug 1209–1285 m. Turkijoje. Linksmomis, prasmingomis istorijomis Nasredinas žinomas nuo Graikijos iki Kinijos. Šios istorijos primena, jog neturėtume turėti išankstinio nusistatymo, o privalėtume naudotis savo protu ir išmintimi. Nasredino istorijos – svarbus leitmotyvas M. Abramavičiaus knygoje, kuri aplinkiniais keliais bando parodyti, jog Iranas nėra „blogio ašis“. Beje, ši frazė (axis of evil), panaudota 2002 m. sausio 29 d. JAV prezidento George’o W. Busho kalboje ir skirta Iranui, Irakui bei Šiaurės Korėjai, buvo sukurta jo kalbų rašytojo Kanados žydo žurnalisto Davido J. Frumo (g. 1960). Iš pradžių jis buvo panaudojęs metaforą „neapykantos ašis“. Frazė tapo anekdotu, tiesa, mažiau juokingu nei Nasredino pasakojimai, tačiau pamokančiu.

Kaip liudija M. Abramavičiaus fotografija „Vienišas telefonas tyruose. Veikiantis“ (p. 156), stebuklų esama, nors jais dažniausiai niekas netiki.




Pabedinskas T. CONTEMPORARY LITHUANIAN PHOTOGRAPHY:
RELATIONSHIP BETWEEN THE IMAGE AND THE IDENTITY OF A PERSON.
–­ Saarbrücken: Lambert Academic Publishing, 2010.

105 BŪDAI PASIDIDŽIUOTI LIETUVA

Tomas Pabedinskas (g. 1980) –­ fotomenininkas, fotografijos tyrinėtojas. Ši knyga, išleista anglų kalba Vokietijos leidykloje „Lambert Academic Publishing“, –­ rimtas lietuvių fotografijos tyrinėjimas. Knyga parengta pagal T. Pabedinsko daktaro disertaciją, kurią praėjusiais metais jis apgynė Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete. „Fotografija domėjausi dar bakalauro studijose (taip pat VDU Menų fakultete), paskui pasirinkau teatrologijos magistrantūros studijas, – pasakoja Tomas. – Šios studijos buvo skirtos ne tik palyginti siaurai tradicinio teatro sričiai, bet ir šiuolaikinio meno teorijoms, ypač – žmogaus elgesio performatyvumo sampratai. Taip buvo padėtas teorinis pagrindas tolesniems tarpdisciplininiams fotografijos tyrimams, kuriuos tęsiau doktorantūroje. Disertacijos ir knygos tema panaši – šiuolaikinė Lietuvos fotografija bei joje atsiskleidžiantis žmogaus ir atvaizdo santykis. Tokią temą pasirinkau matydamas, kad išsamaus vien šiuolaikinei Lietuvos fotografijai skirto leidinio iki šiol lyg ir neturėjome. Kita vertus, žmogus buvo vadinamosios „Lietuvos fotografijos mokyklos“ kūrėjų dėmesio centre nuo pat septintojo dešimtmečio, o šiandien fotografai ir menininkai vėl grįžo prie žmogaus situacijos, jo tapatybės temų, tik į visa tai žiūri kitu žvilgsniu, kitokie ir jų darbai. Taigi analizuodamas žmogaus ir jo atvaizdo santykį, tikėjausi drauge atskleisti ir esminius tradicinės meninės fotografijos ir šiuolaikinės fotografijos skirtumus.

Apgynęs minėta tema parašytą disertaciją, gavau pasiūlymą iš vokiečių leidyklos „Lambert Academic Publishing“ savo darbą išleisti knygos pavidalu. Beliko pasirūpinti vertimu, iliustracijomis ir kitais panašiais dalykais. Tai nebuvo lengvas darbas, bet čia man daug padėjo vertėjų profesionalumas ir spartus darbas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus palaikymas. Taip šiek tiek pakoreguota ir į anglų kalbą išversta disertacija plačiajam skaitytojų ratui tapo prieinama knyga“ (iš pokalbio su knygos autoriumi 2010 m. birželio 25 d.).

Kuo ypatinga ši knyga, kad ja susidomėjo užsienio leidykla? 105 lietuvių autorių fotografijos (daugelis jų anksčiau niekur nebuvo publikuotos), mokslinė ir menotyrinė jų analizė, netradicinis požiūris – visa tai galima rasti T. Pabedinsko knygoje.

T. Pabedinsko monografijoje nuosekliai aptariama ir analizuojama šiuolaikinė Lietuvos fotografija, nagrinėjami Lietuvos fotografijos pokyčiai: šiuolaikinės fotografijos kūrėjų atsiribojimas nuo ekspresyvios stilistikos ir humanistinio turinio, perėjimas prie neišraiškingos formos, refleksyvų požiūrį į žmogų ir jo aplinką skatinančios kūrybos. Šie pokyčiai išryškinami Lietuvos šiuolaikinę fotografiją lyginant su klasikiniais Lietuvos fotografijos mokyklos pavyzdžiais ir siejant šiandieninę lietuvių fotografų kūrybą su platesniu tarptautiniu fotografijos meno kontekstu.

T. Pabedinsko knyga bus išleista ir lietuvių kalba, autorius žadėjo ją papildyti. Fotografijos tyrinėtojas teigia: „Baigiantis XX amžiui, Lietuvos fotografijos mene išryškėjo svarbūs pokyčiai: dalis tuomet sukurtos fotografijos netęsė ankstesnių Lietuvos fotografijos tradicijų ir neatitiko įprastų fotografijos meniškumo kriterijų. Fotografai ir kiti menininkai, atsiriboję nuo ekspresyvios vaizdinės formos ir humanistinio turinio, dominavusių lietuviškoje fotografijoje nuo XX a. septintojo dešimtmečio, ėmė kurti neišraiškingos formos, refleksyvų požiūrį į žmogų ir jo aplinką skatinančią fotografiją. Tokia fotografija, peržengus sąlyginai siauras meninės fotografijos ribas, tapo Lietuvos ir tarptautinės šiuolaikinio meno scenos dalimi. Tuo pačiu metu Lietuvos fotografijoje tapo svarbi asmens tapatybės tema. Jaunosios kartos lietuvių fotografai ir menininkai savo darbais provokavo kritišką žvilgsnį tiek į asmens identiteto stereotipus, tiek į pačios fotografijos vaidmenį jų formavime. Šiuolaikinės fotografijos kūrėjai žmogaus identitetą ėmė traktuoti ne kaip nuotraukose užfiksuotą duotybę, bet kaip problemišką reiškinį.“

Knygoje nuo XX a. devinto dešimtmečio antros pusės iki šių dienų sukurtos lietuvių autorių fotografijos analizuojamos vadovaujantis nauju teoriniu požiūriu, pagrįstu šiuolaikinės fotografijos sampratos ir performatyvumo teorijos sinteze, siekiama apibūdinti skirtingas lietuvių autorių kūrybines taktikas ir atskleisti skirtingus žmogaus atvaizdo ir identiteto santykio fotografijoje variantus.

T. Pabedinsko analizuojami autoriai – ir fotografijos vilkai, ir naujokai: Romualdas Požerskis, Rimaldas Vikšraitis, Vitas Luckus, Romualdas Rakauskas, Antanas Sutkus, Raimundas Urbonas, Ramunė Pigagaitė, Algimantas Kunčius, Aleksandras Macijauskas, Liudvikas Ruikas, Arūnas Baltėnas, Ugnius Gelguda, Akvilė Anglickaitė, Aurelija Čepulinskaitė, Aušra Volungė, Eglė Rakauskaitė, Darius Žiūra, Mirjam Wirtz, Gintautas Trimakas, Tadas Šarūnas, Arturas Valiauga, Antanas Miežanskas, Andrew Miksys, Vytautas Stanionis, Kęstutis Grigaliūnas, Lina Michelkevičė.

 

Skaitytojų vertinimai


61822. AišV2010-08-02 20:53
mjo. Reikės Mariaus knygą parsisiųsdint. Ne dėl to, kad galvočiau, kad ji tiksli ar objektyvi. Lietuvių mentalitetui tai retas atvejis. Tiesiog noriu pažiūrėt, kaip "dabaartinis" mieščionizmas ima kadrus/impressijas. Postikas su "iškirmyjusiais dantimis" kaip jau turėtų būt pasibaigęs, o cocacolinis komercializmas dar nužvaldęs. Sudomino.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
0:26:07 Nov 21, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba