Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Audronis Liuga: Jūratės ženklas(2)
Jūratė Paulėkaitė (1962-2011)
Daiva Šabasevičienė: Laisvas žmogus būna vienišas
Jonas Vaitkus apie „Visuomenės priešą"
Arturo Żmijewskio filmai ir atskirties politika
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė: Nuo objekto prie proceso(2)
Apie konkursą „Jaunojo tapytojo prizas '11"
Monika Krikštopaitytė: Refleksijos beieškant
Menotyrininkės apie Modernaus meno centro rinkinį
Prasidėjo „Scanorama 2011“
Krėsle prie televizoriaus
Živilė Pipinytė: Neprasilenkę liepos 15 dieną
Nauji filmai - „Viena diena"
Lapkričio 11-17
Lapkričio 11-17
Lapkričio 11-20
Lapkričio 11-20
7 MD: Parodos
Lapkričio 11-20
Apie Jono Jurašo spektaklį „Apsivalymas" Kauno valstybiniame dramos teatre

Irena Aleksaitė

Jauna, trisdešimt ketverių metų Suomijos rašytoja Sofi Oksanen jau spėjo išgarsėti pasaulyje savo pjese „Valymas" ir jos pagrindu sukurtu trečiuoju autorės romanu, išverstu net į trisdešimt aštuonias kalbas.

 

Gal tokį populiarumą nulėmė aštri ir ne taip dažnai gvildenama tema - pokario metų sovietų okupuotos Estijos neramus gyvenimas kolchoziniame kaime, sudėtingi žmonių likimai ir jų dramos. Šis laikotarpis pjesėje kaitaliojasi su 1992 metais jau laisvoje Estijoje. Per istorinę laiko slinkį autorė atveria skirtingus dramatiškus dviejų seserų likimus.

Pjesė (kaip, beje, ir romanas) parašyta su didele emocine energija, širdies karščiu, itin aštriai, negailestingai, nevengiant sodrios buities, kraujo, purvo, žmogžudysčių ir išdavysčių - viso to, ko su kaupu buvo anuomet ne tik estiškame, bet ir lietuviškame, ir latviškame pokario sumaištimi paženklintame kaime. Suteikdama pasakojamai istorijai dar daugiau autentiškumo, S. Oksanen į savo romaną įdeda ano meto KGB bylas - ataskaitas su grifu „visiškai slaptai" apie Estijos pogrindžio „nacionalistus", jų ardomąją veiklą bei jų likvidavimo operacijas... Visa tai yra spektaklio programėlėje.

Režisieriaus Jono Jurašo stiprybė - visuomet aiški ir skaidri moralinė pozicija. Jis jaučia savo epochą, jos poreikius, todėl užtikrintai renkasi medžiagą būsimam pastatymui. Taip buvo sovietiniais metais, kai skubėjome į kiekvieną šio režisieriaus premjerą, ištroškę tiesos gurkšnio, taip yra ir dabar. Jo sukurti vaidinimai „Dvejonė", „Antigonė Sibire", šį sezoną - „Apsivalymas" vėl apeliuoja į dabartį, į tai, ko užmiršti negalima.

Net emigravęs, atsidūręs toli nuo tėvynės, kitoje, nuo sovietinės tikrovės, jos skurdo, vargo bei politinio KGB teroro gerokai nutolusioje visuomenėje, Jonas Jurašas atkakliai pažindino ją su homo sovieticus problemomis, pasitelkdamas visus įmanomus žanrus. Stačiai neįtikėtinas dalykas Brodvėjaus teatro scenoje buvo Jono Jurašo režisuota puiki N. Erdmano komedija „Savižudis", pribloškusi niujorkiečius savo klykiančiu absurdu...

Spektaklyje „Apsivalymas" Jonas Jurašas bei jam talkinanti Aušra Marija Sluckaitė (draminio teksto redaktorė) atsisako autorės pateiktos itin tirštos ir žiaurios realybės detalizavimo. Šio principo nuosekliai laikosi ir vaidinimo scenografė Julija Skuratova. Scenovaizdis neperkrautas kaimo buities rakandais, detaliai išvardytais autorės. Scenoje svarbiau ta peršviečiama girgždanti geležinių virbų siena, atitraukiami įėjimai į slaptavietę, kas neabejotinai asocijuojasi su kalėjimu. Šiuo atveju - „namų kalėjimu". Visas scenovaizdis su geležine lova ir ilgu virtuviniu stalu scenografės panardintas į prietemą, kuri režisieriui turbūt yra ir pokario gyvenimo tamsa be prošvaisčių.

Epochos koloritas atsispindi ir kruopščiai parinktuose veikėjų kostiumuose, net jų detalėse. „Viršūnė" - partorgo Martyno Trū (Egidijus Stancikas) ryškiai raudonos apatinės kelnės - trumpikės, kaip spalvinis „politinis" akcentas, ir kaip linksma groteskiška detalė. Su „vladivostokišku" skoniu, pigiais blizgučiais, superaukštais šaižiai kaukšinčiais bateliais 1992-aisiais įgriūva į savo prosenelės namus Zara (Elzė Gudavičiūtė).

Režisierius atsisako žiaurumo persmelktų scenų, natūralistinės KGB tardymų „metodų" detalizacijos. Tačiau spektaklyje tvyro grėsmės atmosfera, nuolat jauti pavojų, personažus kaustančią baimę. Nerimo įneša ir kompozitoriaus Tito Petrikio muzika, neabejotinai persiduodanti žiūrovams, su didele vidine įtampa stebintiems šią istoriją, turinčią ir detektyvo elementų...

Jonas Jurašas, kaip man pasirodė, nevengia spektaklyje ir kitokios stilistikos spalvų. Antai gana efektinga aktoriaus Gintaro Adomaičio - Alydės namuose besislapstančio Hanso - povyza (ilgi plaukai, apžėlęs veidas, apdriskę drabužiai) primena keistą atsiskyrėlį, atkeliavusį tarsi iš visai kitos erdvės... Kaip poetinę metaforą ar simbolį suvoki ir jauną dailią moterį su vaiku ant rankų - Hanso žmoną Ingėlę (Gabrielė Aničaitė) - tyliai tarsi šešėlis vaikštančią po savo buvusius namus, iš kurių sesers Alydės pastangomis ji buvo ištremta į Sibirą...

Jonas Jurašas, kaip žinia, labai atsakingai dirba su aktoriais. Jo režisuotuose spektakliuose dažnai sublizga talentai, skleidžiasi ligi šiol nepastebėtos kūrybinės aktorių galimybės. Ir šiame pastatyme kiekvienam, net epizodiniam personažui, rasta tiksli prasminė vieta, raiškus išorinis piešinys - judesys, ritmas, spalva, nuotaika.

Šįsyk didžiulis vaidybos krūvis tenka aktorei Eglei Mikulionytei, jau prieš tai puikiai suvaidinusiai spektakliuose „Dvejonė" ir „Antigonė Sibire". Alydės Trū vaidmuo spektaklyje „Apsivalymas" akivaizdžiai patvirtina, kad Eglė Mikulionytė pasiekė savo kūrybinę brandą, vaidybinį meistriškumą. Ji tapo didele dramatine artiste.

„Apsivalyme" aktorė kuria tarsi du vaidmenis, du charakterius - dvidešimt penkerių metų moterį ir septyniasdešimtmetę Alydę. Pjesėje ir spektaklyje Alydė Trū vos ne kas akimirką turi grįžti tai į savo jaunystę, tai į senatvę. Ji turi greit nusimesti penkiasdešimties metų naštą...


Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Archyvas

2011-11-11


2011-08-18


2011-02-17
Arkliaburnis: Jis išėjo


2011-11-04 - 2011-11-14
K.Abramiko fotografijų paroda „La vera Italia“ Seime
2011-11-13
Muzikinė komedija prancūzų kalba “Ça, c’est Paris!” Meno forte Vilniuje
Populiaru







Rodoma versija 1 iš 13 
23:48:55 Nov 13, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba