Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-10-28 nr. 3351

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIRDAS VERBA.
Mes – du varpai
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ESĖ 
• STASYS STACEVIČIUS.
Neatsiminimų grožis
2
• VYTENIS ROŽUKAS.
Nusikaltimo vietos analizė
4

SVEČIUOSE LENKŲ PEN KLUBAS 
• ALMANTAS SAMALAVIČIUS.
Lietuvių ir Lenkų PEN centrų susitikimas Vilniuje
1
• INGA IWASIÓW.
Saulės link
• PAWEŁ HUELLE.
Giedoki sodus
• ANNA NASIŁOWSKA.
Arkliukas, kardelis

KNYGOS 
• AUŠRA KAZLAUSKAITĖ.
R. Granausko „Trys vienatvės“: novelių romanas ar prisiminimai?
29
• RIMA POCIŪTĖ.
Svetimame megapolyje – bet jį mylint,
2
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Su ELZE GUDAVIČIŪTE kalbasi MONIKA JAŠINSKAITĖ.
Elzė Gudavičiūtė: pažinti ir vertinti praeitį

KINAS 
• JORĖ JANAVIČIŪTĖ.
Akio Kaurismäkio sugrįžimas į Prancūziją
1
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Blinda. Tadas Blinda
3

MUZIKA 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Opera – tai piramidė ir kosmosas
6
 SIGITAS MICKIS.
Kai šėlsta varis...
3

DAILĖ 
• VIDAS POŠKUS.
Tapytojai skaito Donelaitį
4

PAVELDAS 
• JURGA BAGDZEVIČIENĖ, LAIMA KRUOPAITĖ, GRETA ŽIČKUVIENĖ.
Senovės Egipto kultūros ženklai Lietuvoje: Vilniuje atlikti dievo Amono dainininkės sarkofago tyrimai ir konservavimas
6

POEZIJA 
• VYTAUTAS KAZIELA4

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Palaima
6

SKELBIMAI 
• Vertimo dirbtuvės3

DE PROFUNDIS
„Mirtis sudėtingas ūkis“. Milorad Pavič
 
• ALGIRDAS SELENIS1
• JUOZAS NEKROŠIUS
• res ludentes / žaidžiantys daiktai218

MUZIKA

Kai šėlsta varis...

SIGITAS MICKIS

[skaityti komentarus]


        Truputis informacijos ir kritinių minčių po 2011 m. naujų kūrinių pučiamųjų instrumentų orkestrams konkurso laimėtojų apdovanojimo ceremonijos ir koncerto (dalyvaujant Lietuvos kariuomenės orkestrui).


Tai Lietuvos liaudies kultūros centro ir Lietuvos kompozitorių sąjungos renginys, „siekiantis paskatinti kompozitorius rašyti naujus kūrinius pučiamųjų instrumentų orkestrams, (...) įtraukiant geriausius kūrinius į Dainų, respublikinių bei regioninių švenčių programas, skiriant privalomais Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatuose, reprezentuojant lietuvių pučiamųjų muziką užsienyje“. Numatytos dvi kūrinių kategorijos: A kategorija – 5–15 min. trukmės sudėtingi kūriniai, skirti atlikti solinių koncertų metu, aukšto meninio lygio kolektyvams, Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų muzikos reprezentacijai užsienyje, Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatui aukščiausių kategorijų orkestrams; B kategorija – 3–6 min. trukmės kūriniai Dainų švenčių ir panašaus pobūdžio kultūrinių renginių programoms, skirti įvairaus meninio lygio kolektyvams atlikti jungtinėje programoje.

Konkurse dalyvavo 13 kompozitorių.

Laureatų apdovanojimo iškilmės ir koncertas įvyko spalio 12 d. Muzikos ir teatro akademijoje. Lietuvos kariuomenės orkestrui (vad. kpt. Egidijus Ališauskas) dirigavo vyr. ltn. Dainius Pavilionis.

Koncerte skambėjo ne visi kūriniai laureatai (Kazio Daugėlos atliktas tik Šv. Kazimiero choralas).

B kategorijoje laimėjo:

III premija – K. Daugėlos „Antano polka“;

III premija – Antano Kučinsko „Senojo Vilniaus fanfaros“. Šiame kūrinyje (natūraliai autoriui) ryški teatro muzikos įtaka. Deja, tai ir kliuvinys – muzika nėra savarankiška, daugiau bandanti pataikyti į inspiruojantį pavadinimo įvaizdį, ir, teisybę pasakius, nedaug savyje sutalpinusi – gausybė lūkesčių, minčių sklandė šalia kūrinio, tarytum siūlydamos klausytojų fantazijai jas pagauti –­ muzikinės faktūros išmonės bei šviežios kūrinio dinamikos buvo mažoka, primityvumas ir statiškumas paėmė viršų...

II premija – K. Daugėlos „Romantika“;

I premija – Giedriaus Svilainio „The poor dog“ („Vargšas šuo“). Labai jau povandeninis skambėjusios muzikos ryšys su pavadinimu, autorius paspendė intelektualias pinkles: ar čia filosofinė metafora, ar koks pikantiškas faktas iš džiazo muzikos istorijos... Muzikos melodinės intonacijos būna individualios, o ritmikos dinamika ir aktualumas turi bendresnę išraišką, ypač lengvosios muzikos žanre. Aptariamame kūrinyje šis aspektas atrodė kaip nepakankamai vykęs tarpukario big swing džiazo stilistikos standartų atkartojimas, kaip beje, ir faktūra: orkestro skambesys gana sodrus (nors dominuoja konsonansinė harmonija), bet kūrinio epizodai per mažai kontrastingi, be to, mažai netikėtumų ir kūrinio formoje (ne itin atsakingai dėliojama variantinė strofinė forma); taigi visaip gali išeiti, kai sulieji minėtą muzikos paveikslą su lyriškai-melancholišku lietuvišku melodingumu... Ak, tiesa, čia B kategorija. Dainų šventės fonui pritinka...

A kategorijoje laimėjo (aprašyti atlikimo tvarka):

III premija – Tado Šileikos Divertismento. Pavadinimas, nūdienos populiaria prasme, mažai įpareigoja autorių mąstyti dramaturgiškai, o visai be reikalo. Atskiri kūrinio epizodai pakankamai charakteringi ir užbaigti. Tačiau visuma... Truputį išmanantiems klasikinį žanrą (ir netgi nebūtinai, užtektų bendrų dramaturgijos dėsnių) net ir epizodų nuotaikų kaita gali pasirodyti keistoka (turiu omenyj tradicinę „greito ir lėto“ kaitą), o pabirus vaizdus galima būtų smagiai surišti į margą, vientisą visumą (pavyzdžiui, kokiais nors solo intarpais), kūrinio vertė nuo to būtų tik didesnė. Nors instrumentuotė turi išradingumo, vietomis papiktnaudžiauta grynais instrumentų tembrais – tikrų instrumentinio solo epizodų, tinkamai paruoštų, nebuvo (galbūt ir nesumanyta), užtai kelios orkestrinio muzikavimo atkarpos atrodė tarsi nesujungtos – gryni tembrai prašėsi švelnaus kelių instrumentų liejimo.

II premija – K. Daugėlos Šv. Kazimiero choralas. Kontroversiškas kūrinys tiek įvertinimu, tiek paties sumanymo eklektika. Jeigu A kategorijos kūriniai skirti (ir) reprezentacijai užsienyje, tai ką galima sužinoti apie šalies ansamblių kultūrą iš holivudinio orkestro principais (neturiu nieko prieš juos) harmonizuojamos Strazdelio melodijos (nesmerkiu ir pastarosios)? Tuo labiau kad „orkestrinės lengvosios draminės muzikos“ žanro standartas gana padrikas – šlubuoja muzikinių-teminių ryšių logika. Pasibaigus įžangoje eksploatuojamai kompozicinei choralo potencijai, muzikos eiga subyra. Klausytojo sąmonėje (sąmoningai ar nesąmoningai) tyvuliuoja pavadinime užkoduotas krikščioniškas kūrinio sumanymo momentas... Ir jau visai keista autoriaus žodinė dedikacija „...brangiems išėjusiems“, kai kūrinio finale nugriaudėja fanfarų bakchanalija – tikras „TEIGIAMAS PROTESTAS“, pasitelkiant prieštaringą palyginimą. Man regis, kai žmogiškai ką nors prisimename, tai labiau susimąstome, o ne manifestuojame...

II premija – Valdo Zdanaičio „Senoje pilyje“. Tai pavyzdys, kaip reikia atsakingai elgtis su pavadinimais. Kadangi koncerto vedėjai pranešė vieną, o buvo laikomasi kitos kūrinių tvarkos, maniau, kad skambančiam kūriniui labiau tinka J. Tamulionio „Per kančias į džiaugsmą“ pavadinimas, nes kūrinio struktūra atspindėjo panašią nuotaikų kaitą; kaži kaip ten ta pilis autoriaus mintyse stūksojo? Beje, koncerto pradžioje buvo cituojama Gustavo Mahlerio mintis, kad jeigu kompozitorius galėtų TAI pasakyti, nerašytų muzikos; aptariamam kūriniui reikia papildomo rašytinio muzikos įvaizdžio aiškinimo, vadinasi, nusižengiame klasiko požiūriui. Diskutuotinas ir žiuri vertinimas, nes kompozicine kalba man ryškesni A kategorijos III premijos kūriniai, nors iš abiejų II premijų kūrinių apdovanojimų labiau iškyla komisijos vertinimų meninė logika – palaikyti krikščioniško susitaikymo didingumo puoselėjimą... Tarytum sąmoningai galvojama apie daugiau idėjinį nei profesinį konkursą...

III premija – Jono Tamulionio „Per kančias į džiaugsmą“. Po koncerto kolegoms sakiau, kad kompozitorius (arba rengėjai) galėtų perspėti apie Beethoveno IX simfonijos Finalo perkomponavimą, kad susivoktų klausytojai. Nors gal toks ir buvo sumanymas – netikėtai „užtikti nepasiruošusius“. Kaip rekompozija, kūrinys smagus ir meistriškas, tik gal truputį dirbtinai ir mechaniškai jame girdėti 3 dalių formos schema, kuri ir šiaip grynu pavidalu šiandien gal jau nelabai aktuali (beje, ir kai kurie kiti šio koncerto kompozitoriai tokia schema papiktnaudžiaudavo, kad ir V. Zdanaičio prieš tai aprašytas kūrinys).

Tiek trumpų pastebėjimų; jeigu norėtųsi apibendrinimo, dar kartą perskaitykite priešpriešpaskutinės pastraipos kelis paskutinius sakinius.


 

Skaitytojų vertinimai


73125. Bevardis2011-11-01 16:56
Ech tas Holivudas...Visada laimės prieš Senąją Europą... kaip ir dūdoriai prieš kūrėją

73273. Optimistas :-( 2011-11-04 19:37
Labai tendencingas "kažkieno" užsakytas straipsnis arba nevykusio kompozitoriaus liguisti paistalai.Susidaro įspūdis, kad jam pirmą kartą teko girdėti ir matyti pučiamųjų orkestrą.Prieš pradėdamas rašyti kritinius straipsnius patariu į viską žiūrėti atsakingiau ir būti geriau su viskuo susipažinęs.Kūrinio „Senoje pilyje“ autorius yra kompozitorius Valdas Stanaitis, o ne Zdanaitis. Reikėjo nepatingėti teisingai užsirašyti autorių pavardes nuo afišos kabėjusios ir Muzikos akademijoje. Susidaro įspūdis, kad studijuojant muzikos akademijoje pavyko sėkmingai įsisavinti tik 3 dalių formos schemos analizę...

73321. zz optimistui :-) 2011-11-05 15:47
Jei būtų visi kūriniai išliaupsinti - tuomet būtų netendencingas straipsnis?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
5:22:06 Nov 7, 2011   
Oct 23 Nov 22
Sąrašas   Archyvas   Pagalba