Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-10-28 nr. 3351

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIRDAS VERBA.
Mes – du varpai
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ESĖ 
• STASYS STACEVIČIUS.
Neatsiminimų grožis
2
• VYTENIS ROŽUKAS.
Nusikaltimo vietos analizė
4

SVEČIUOSE LENKŲ PEN KLUBAS 
 ALMANTAS SAMALAVIČIUS.
Lietuvių ir Lenkų PEN centrų susitikimas Vilniuje
1
• INGA IWASIÓW.
Saulės link
• PAWEŁ HUELLE.
Giedoki sodus
• ANNA NASIŁOWSKA.
Arkliukas, kardelis

KNYGOS 
• AUŠRA KAZLAUSKAITĖ.
R. Granausko „Trys vienatvės“: novelių romanas ar prisiminimai?
29
• RIMA POCIŪTĖ.
Svetimame megapolyje – bet jį mylint,
2
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Su ELZE GUDAVIČIŪTE kalbasi MONIKA JAŠINSKAITĖ.
Elzė Gudavičiūtė: pažinti ir vertinti praeitį

KINAS 
• JORĖ JANAVIČIŪTĖ.
Akio Kaurismäkio sugrįžimas į Prancūziją
1
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Blinda. Tadas Blinda
3

MUZIKA 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Opera – tai piramidė ir kosmosas
6
• SIGITAS MICKIS.
Kai šėlsta varis...
3

DAILĖ 
• VIDAS POŠKUS.
Tapytojai skaito Donelaitį
4

PAVELDAS 
• JURGA BAGDZEVIČIENĖ, LAIMA KRUOPAITĖ, GRETA ŽIČKUVIENĖ.
Senovės Egipto kultūros ženklai Lietuvoje: Vilniuje atlikti dievo Amono dainininkės sarkofago tyrimai ir konservavimas
6

POEZIJA 
• VYTAUTAS KAZIELA4

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Palaima
6

SKELBIMAI 
• Vertimo dirbtuvės3

DE PROFUNDIS
„Mirtis sudėtingas ūkis“. Milorad Pavič
 
• ALGIRDAS SELENIS1
• JUOZAS NEKROŠIUS
• res ludentes / žaidžiantys daiktai218

SVEČIUOSE LENKŲ PEN KLUBAS

Lietuvių ir Lenkų PEN centrų susitikimas Vilniuje

ALMANTAS SAMALAVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Lietuvių ir Lenkų PEN centrų delegacija pas Lietuvos Respublikos
Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių

Annos Nasiłowskos nuotrauka

Spalio 20–22 dienomis Vilniuje viešėjo Lenkų PEN klubo delegacija. Jos nariai yra žymūs šios šalies rašytojai ir intelektualai – vertėjas, eseistas, idėjų istorikas, Lenkų PEN klubo pirmininkas Adamas Pomorskis, prozininkas, poetas Pawełas Huelle, prozininkė, poetė, literatūros istorikė, Varšuvos universiteto profesorė Anna Nasiłowska, poetė, prozininkė literatūros kritikė, Ščecino universiteto profesorė Inga Iwasiów bei rašytoja ir publicistė, Lenkijos radijo žurnalistė Joanna Szwedowska atvyko į Lietuvą susitikti su kolegomis rašytojais, aptarti kultūrinio ir literatūrinio bendradarbiavimo perspektyvų bei apsvarstyti pastaruoju metu išryškėjusią ir perdėm politizuojamą įtampą, kuri daro neabejotiną žalą abiejų kaimyninių valstybių sambūviui, ir, peržengus nepasitikėjimą, imtis kultūrinių ryšių plėtotės.

Pirmą kartą Lietuvių PEN centro (įsteigto 1989 metais) ir Lenkų PEN klubo (įsteigto 1925 metais) atstovai Vilniuje susitiko 1991-ųjų spalį. Anuomet abi rašytojų organizacijos Konrado celėje padarė bendrą pareiškimą, kuriame paragino savo šalių vyriausybes ir visuomenes „puoselėti geros kaimynystės santykius ir tautinių mažumų atžvilgiu laikytis demokratinių sugyvenimo normų“. Turint galvoje nepriklausomybės išvakarėse tautinių mažumų, ypač lenkų ir rusų tarpe sukeltą nepasitikėjimą Lietuvos nepriklausomybe, šis PEN centrų pareiškimas liudijo abiejų šalių rašytojų ir intelektualų bendruomenių įsipareigojimą siekti santarvės ir susikalbėjimo. Po trejeto metų, 1994-aisiais Lietuvių ir Lenkų PEN cent­rų delegacijos Vilniuje susitiko antrąkart ir paskelbė bendrą pareiškimą sveikindamos „visas teigiamas lietuvių ir lenkų tautų santykių permainas“ ir ragindamos „savo šalių masinės informacijos priemones bei visuomenę stengtis visokeriopai palaikyti ir didinti savitarpio supratimą“.

Po septyniolikos metų pertraukos abiejų organizacijų atstovai susitiko Vilniuje tuo metu, kai abiejų šalių bendradarbiavimą vėl ėmė temdyti politika paverstos visuomeninės aistros. Nors susiklostė taip, kad jų fone vyko lietuvių ir lenkų rašytojų diskusijos, ši susitikimo idėja sklandė ore jau porą metų, o Lietuvių PEN centro aktyvui lankantis Varšuvoje buvo svarstomos įvairios galimos susitikimo datos, kurios pagaliau materializavosi, įgydamos šiemetinio susitikimo pavidalą.

Lenkų PEN klubo delegacija buvo maloniai nustebinta vos pasiekusi Vilnių ir sužinojusi, kad, prieš prasidedant bendram lenkų ir lietuvių rašytojų kūrybos vakarui, delegaciją ir susitikimą rengusio Lietuvių PEN centro atstovus priims Vyriausybės vadovas. Valanda su Premjeru Andriumi Kubiliumi Vyriausybės rūmuose prabėgo beveik nepastebimai, šnekučiuojantis apie abiejų šalių rašytojų pastangas siekti santarvės tarp abiejų tautų, literatūrų vaidmenį kultūrų bendradarbiavime bei dvišalių literatūros projektų galimybes. Susitikime dalyvavo Lietuvių PEN centro pirmininkas Herkus Kunčius, poetas Kornelijus Platelis ir šių eilučių autorius. Pokalbis buvo konstruktyvus ir geranoriškas; svečiai priminė Premjerui abiejų PEN centrų bendradarbiavimo istoriją ir, kaip patikino lenkų delegacijos vadovas Adamas Pomorskis, trečiajame susitikime bus priimtas „ne mažiau tvirtas pareiškimas nei ankstesnieji“.

Po pašnekesio Vyriausybėje lenkų ir lietuvių rašytojai nuskubėjo į Lietuvos rašytojų sąjungos būstinę, kur Rašytojų klube įvyko bendras kūrybos vakaras: eiles ir prozos kūrinių ištraukas skaitė lenkų rašytojai bei jiems talkinę kolegos lietuviai. Su savo kūryba svečius supažindino Eugenijus Ališanka, Antanas Gailius, Eugenijus Ignatavičius. Lenkų PEN klubo pirmininkas Adamas Pomorskis pristatė į Lietuvą atvykusius savo kolegas bei savo kultūrinę misiją; lietuvių autorius trumpai apibūdino Herkus Kunčius, o vakarą žaismingai vedė rašytojas Alvydas Šlepikas.

iliustracija
Lietuvių ir Lenkų PEN centrų literatūrinis vakaras Rašytojų klube
Annos Nasiłowskos nuotrauka

Kitą dieną vyko abiejų PEN centrų diskusija – dalyvaujant Baltarusių PEN centro atstovui, vyriausiajam laikraščio „Naša Niva“ redaktoriui Andrejui Surko –­ apie kaimyninių šalių literatūrinį bendradarbiavimą bei priežastis, kurios trukdo kultūroms pažinti vienas kitą. Adamas Pomorskis pripažino, kad „nusidėta apsileidimais“ – per dvi dešimtis metų pernelyg mažai pastangų dėta į tai, kad lietuvių literatūra taptų geriau pažįstama kaimyninėje šalyje ir svarstė „apsileidimo“ priežastis: pasak prelegento, iš pradžių būta viltingų literatūrinių kibirkščių, o Lenkijoje – ir nemenko susidomėjimo postkomunistinių kraštų literatūromis, abiems šalims įstojus į Europos Sąjungą, susidomėjimas paradoksaliai sumažėjo. Nemenką įtaką čia suvaidino lėšų srautų persiskirstymas: tapusi demokratiška europine valstybe Lietuva nustojo dominti kaimynus kaip „postkomunistinė visuomenė ir kultūra“, žvilgsniai nukrypo į Rumuniją, Bulgariją, Ukrainą, Baltarusiją... Vertimai iš šių šalių buvo gerokai dosniau remiami. Tačiau atėjo laikas imtis realių veiksmų, kad situacija bent kiek esmingiau keistųsi. Adamas Pomorskis diskusijos dalyviams įsipareigojo parengti moderniosios lietuvių literatūros antologiją nuo 1918 iki šių dienų, pasitelkdamas labiausiai kvalifikuotus vertėjus ir pagalbininkus – lietuvių literatūros žinovus. Šis projektas, pasak Lenkų PEN klubo vadovo, būtų ir simbolinis gestas, ir bendrų literatūrinių projektų pradžia. Lietuvių filosofas ir rašytojas Tomas Kavaliauskas kalbėjo apie tai, kad Europoje ima formuotis naujos kultūros kontūrai: kosmopolitizmo ir liberalizmo monetos vertė nupigo, žmonė linkę labiau gręžtis į savo tautines šaknis, o tai neturėtų mūsų gąsdinti, jei etniškumas nebus traktuojamas kaip visų blogybių ir baimių šaltinis; atsiremdami į savo nacionalumą, galime geriau suvokti, kaip save apibrėžia ir mato kiti kaimynai. Šių eilučių autorius, kalbėjęs apie intelektualinę kultūrą, pasitelkė rumunų autoriaus A. Plesu česnako metaforą – apibūdinęs postkomunistinę kultūrą kaip neurotišką, t. y. klaidžiojančią tarp realių ir įsivaizduojamų baimių, pabrėžė, kad intelektualai ir rašytojai, kylant visuomenėje isterijai, turėtų būti ta jėga, kuri „sumažintų kraujospūdį“, šiuo metu nenatūraliai padidėjusį. Vertėjas, publicistas ir literatūros kritikas Laimantas Jonušys pateikė ir analizavo duomenis apie lenkų literatūros vertimus į lietuvių kalbą ir lietuvių – į lenkų. Pabrėžęs, kad, turint galvoje skirtingus abiejų tautų dydžius, nereikėtų siekti absoliučių proporcijų, konstatavo: nors lenkų šiuolaikiniai rašytojai Lietuvoje verčiami, to, deja, negalėtume pasakyti apie lietuvių literatūros vertimus Lenkijoje. Išskyrus keletą reikšmingų, tačiau žurnalinių antologijų bei keletą naujesnių knygų, lietuvių literatūra Lenkijoje dar nėra atrasta. Tą pripažino ir diskusijoje dalyvavę lenkų rašytojai. Diskusijoje buvo ne kartą konstatuota, kad tarp lietuvių ir lenkų rašytojų nebuvo ir nėra jokių įtampų, tad ir dabar nėra ir jokių nesusipratimų, tačiau stokota praktiškų veiksmų plėtojant literatūrų bendradarbiavimą, kuris nuo šiol turėtų stiprėti.

iliustracija
Lenkų rašytojų vainikas prie Sausio 13-osios memorialo
Annos Nasiłowskos nuotrauka

Baigiantis diskusijai abu PEN cent­rai priėmė bendrą pareiškimą, kuris žaibiškai buvo persiųstas žiniasklaidai ir jau po valandos paskelbtas ir komentuojamas tiek Lietuvos, tiek Lenkijos spaudoje.

Per viešnagę Vilniuje lenkų rašytojai, lydimi Herkaus Kunčiaus, apsilankė Antakalnio kapinėse ir prie Sausio 13-osios memorialo padėjo vainiką, pagerbdami žuvusius už Lietuvos nepriklausomybę. Vainiką gaubė juodas kaspinas, kuriame buvo įrašyti prasmingi žodžiai „Už jūsų ir mūsų laisvę“.


LIETUVIŲ IR LENKŲ PEN CENTRŲ PAREIŠKIMAS

1991 metų spalio mėnesį Lietuvių ir Lenkų PEN centrai paragino savo šalių vyriausybes ir visuomenes puoselėti geros kaimynystės santykius ir laikytis demokratinių sambūvio normų tautinių mažumų atžvilgiu Lietuvoje ir Lenkijoje, kalbėtis dalykiškai ir be išankstinių nuostatų, stengiantis suprasti vieniems kitus, ir siekti broliškos vienybės, kuri yra abiejų visuomenių demokratinės ateities sąlyga.

Per dvidešimt metų įvyko daug gerų ir istoriškai reikšmingų pokyčių, tačiau mums ir vėl tenka reikšti viltį, kad abiejų šalių gera valia įveiks atsiradusią įtampą. Stengiantis įsilieti į tarptautinę bendriją, mūsų dvišaliai santykiai ilgai buvo apleisti ir sumenko, dabartinė lenkų ir lietuvių santykių padėtis yra bausmė už šią aplaidumo nuodėmę. Abiejų kraštų viešojoje nuomonėje pastebimas susvetimėjimas – vietoj gyvų kontaktų tinklo, vietoj dviejų Europos Sąjungos kaimynių abipusių mainų ir bendradarbiavimo vėl grįžta vieni kitais nepasitikinčių „lenkų“ ir „lietuvių“ stereotipai.

Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių bendruomenių problemos privalo būti sprendžiamos jautriai ir kantriai, tačiau dėl to abiejų pusių santykiuose neturi dominuoti nelemtų prisiminimų, fobijų ir neprielankumo retorika. Krizės sąlygomis ekonominės ir civilizacinės padėties klausimai visuomenės frustracijai suteikia tautinių skriaudų pavidalą. Tokiu metu ypatingą reikšmę įgyja simboliniai veiksmai, tačiau simbolinę reikšmę gali įgyti ir visi pasisakymai, valdžios veiksmai ar chuliganiški išpuoliai.

Lenkijai ir Lietuvai šiandien reikia ne tik modernios geležinkelio linijos tarp Vilniaus ir Varšuvos, reikia keitimosi informacija ir tarpusavio supratimo. Viena priemonių čia yra ir kultūrų mainai, o šioje srityje turime daug ką nuveikti. Reikia bendrų meno projektų, kultūros, mokslo ir švietimo įstaigų bendradarbiavimo, literatūros vertimų. Būtina gausinti žinias, rengti edukacines programas ir steigti stipendijas. Būtini jaunimo mainai, turizmo plėtra, lietuvių ir lenkų nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas. Lietuvių ir lenkų santykiai turi įgyti socialinį turinį. Mūsų bendra ateitis – tai pilietinė visuomenė, o ne tautinė nesantaika.


Vilnius, spalio 21 diena


 

Skaitytojų vertinimai


73102. j.k.2011-10-31 19:14
gal vyriausybės vadovas atkreips pagaliau dėmesį ir į kultūrą?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
5:21:53 Nov 7, 2011   
Oct 23 Nov 22
Sąrašas   Archyvas   Pagalba