Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-10-28 nr. 3351

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIRDAS VERBA.
Mes – du varpai
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ESĖ 
• STASYS STACEVIČIUS.
Neatsiminimų grožis
2
• VYTENIS ROŽUKAS.
Nusikaltimo vietos analizė
4

SVEČIUOSE LENKŲ PEN KLUBAS 
• ALMANTAS SAMALAVIČIUS.
Lietuvių ir Lenkų PEN centrų susitikimas Vilniuje
1
• INGA IWASIÓW.
Saulės link
• PAWEŁ HUELLE.
Giedoki sodus
• ANNA NASIŁOWSKA.
Arkliukas, kardelis

KNYGOS 
• AUŠRA KAZLAUSKAITĖ.
R. Granausko „Trys vienatvės“: novelių romanas ar prisiminimai?
29
• RIMA POCIŪTĖ.
Svetimame megapolyje – bet jį mylint,
2
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Su ELZE GUDAVIČIŪTE kalbasi MONIKA JAŠINSKAITĖ.
Elzė Gudavičiūtė: pažinti ir vertinti praeitį

KINAS 
• JORĖ JANAVIČIŪTĖ.
Akio Kaurismäkio sugrįžimas į Prancūziją
1
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Blinda. Tadas Blinda
3

MUZIKA 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Opera – tai piramidė ir kosmosas
6
• SIGITAS MICKIS.
Kai šėlsta varis...
3

DAILĖ 
• VIDAS POŠKUS.
Tapytojai skaito Donelaitį
4

PAVELDAS 
• JURGA BAGDZEVIČIENĖ, LAIMA KRUOPAITĖ, GRETA ŽIČKUVIENĖ.
Senovės Egipto kultūros ženklai Lietuvoje: Vilniuje atlikti dievo Amono dainininkės sarkofago tyrimai ir konservavimas
6

POEZIJA 
• VYTAUTAS KAZIELA4

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Palaima
6

SKELBIMAI 
• Vertimo dirbtuvės3

DE PROFUNDIS
„Mirtis sudėtingas ūkis“. Milorad Pavič
 
 ALGIRDAS SELENIS1
• JUOZAS NEKROŠIUS
• res ludentes / žaidžiantys daiktai218

DE PROFUNDIS
„Mirtis sudėtingas ūkis“. Milorad Pavič

ALGIRDAS SELENIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autoriaus iliustracija


Viskas namams

Ilgai sukau galvą ieškodamas būdų, kaip įsigyti butą. Net į laikraštį skelbimą įdėjau: „Keičiu gyvenimo būdą į vieno kambario butą.“ Bet norinčių neatsirado: tai mano būdas netiko, tai būdui butas buvo per menkas.

Jeigu sukčiau galvas kitiems, o ne sau, gal ir surasčiau, bet kad esu ne tokio būdo. Tad nieko neliko, kaip ieškoti buto pačiam.

Išlandžiojau visas apylinkes, net šiukšlynus išnaršiau, ką ten butą, tuščią butelį vargiai surasi. Iš tos nevilties net ranka numojau. Jau norėjau numoti ir kita, tik žiū... parduotuvė su iškaba: „Viskas namams“. Kodėl tik namams, viskas namams?! Kada apie žmogų kas nors pagalvos?! Matyt, „kas nors“ pagalvojo, nes staiga atsidūriau didžiulėje salėje, pilnoje kvadratinių rulonų su užrašais: „Butai kvadratiniais metrais. Nuo 1000 litų už vieną kvadratinį metrą... ir daugiau.“ „Na, daugiau gal ir nepavyks, bet pradžiai vieną kitą kvadratą nusipirkčiau“, – pagalvojau sau, kvadratinėmis akimis apžiūrinėdamas keistus rulonus.

Pasikviečiau pardavėją:

– Norėčiau du kvadratinius metrus buto po 1000 litus už kvadratą.

Tas, paėmęs liniuotę, atmatavo du metrus iš artimiausio rulono ir sako:

– Jums suvynioti ar taip nusinešit?

– Suvyniokit, nes kitaip į kuprinę netilps.

Suvyniojo jis mano pirkinį, aš jį kuprinėn, ir eiti: „Bet ne... – galvoju, – reikia dar kokį pusmetrį buto nusipirkti, nes rytoj šios parduotuvės nė su žiburiu nerasiu.“

Vėl kviečiu pardavėją:

– Gerbiamasis, gal galėtumėte dar pusmetrį buto atmatuoti?

– Mes pusmetriais neprekiaujame. Jeigu norite atraižų, ieškokite kieme, – pasakė pardavėjas ir nurodė kryptį.

Nueinu į kiemą už parduotuvės ir tikrai – stovi didžiulis konteineris, pilnas visokiausio dydžio atraižų. Ilgai rinkausi, kol atsirinkau penkiasdešimt pusmetrinių atraižų. Susikroviau į dėžę, o jau laimingas... Tik pagalvokit: dvidešimt penki kvadratiniai metrai buto... Veltui!.. „Na, – galvoju, – dabar tik namą reikia susirasti, o kol kas ir dėžėje pagyvensiu...“



Meistras ir Margarita

Visą naktį įkyriai lašėjo iš čiaupo. Tik ryte, visai nukamuota nemigos, Margarita išsikvietė Meistrą.

Meistras atsirado netikėtai, liepsnos blyksniu. „Trumpas sujungimas – pagalvojo Margarita, – vėl reikės saugiklius keisti.“ Nė kiek nepasimetęs Meistras iškart išsitraukė „Atsuktuvą“ ir, visą išgėręs vienu mauku, pareiškė, kad šiandien dirbti negalės, nes nebeturi įrankių.

Kai Margarita paklausė, ką jai daryti su perdegusiais saugikliais, Meistras atsainiai pralemeno, kad net seimas saugiklių negarantuoja ir kad trumpas sujungimas – prasimanymas. Yra tik ilgas atsijungimas, ir šis jį ištiks, jei Margarita nesuras jam dar vieno „Atsuktuvo“. Tada šeimininkė pareiškė, jog namuose nėra nei lašelio apelsinų sulčių, tad vietoj „Atsuktuvo“ Meistrui gali suplakti kokteilį „Margarita“. Po kelių „Margaritų“, visai apgirtęs, bet nepraradęs orumo, Meistras išdidžiai paskelbė, jog jis visai ne Meist­ras, o Pilotas ir, lyg sparnus ištiesęs rankas, iššoko pro langą.



Kaip atsirado automobiliai

Senais neatmenamais laikais žvėrys buvo ne tokie kaip dabar – žvėrys buvo nepėsti. Jie buvo ratuoti ir žemės platybėmis lakstė dviračiais, triračiais, keturračiais bei kitomis ratuotomis transporto priemonėmis. Žmonės tada dar buvo menkai išsivystę. Supančioti vystyklais, jie visai negalėjo judėti, tad ir protas menkai tedirbo. Matydami ratuotus žvėris žmonės manė, jog ratai – žvėrių sudedamoji dalis. Praėjo daug tūkstantmečių, kol jie pagaliau išrado, tai yra surado, kažkokio žvėries pamestus ratus. Tada ir suprato, jog žvėrys sau, o ratai sau. Pasiėmė ratus ir ėmė jais lakstyti kaip tikri žvėrys. Tačiau, būdami iš prigimties tinginiai, žmonės ėmė dviračiais, triračiais ir kitomis ratuotomis priemonėmis, kurias reikėdavo minti, bodėtis. Tad ėmė galvoti, kaip palaksčius tais ratais jų neminant. Taip jie sugalvojo arklio jėgą. O ir galvoti nebuvo ko – arkliai lakstė čia pat ir kaip pašėlę. O jeigu dar pritvirtinus ratus?.. Taip ir sukergė arklį su ratais. Tokiu būdu atsirado pirmieji automobiliai, tik jėgų, arklio jėgų, tais laikais buvo mažai. Bet žmonės greitai lakstyti degė dideliu noru, tad sumanė vidaus degimo variklį. O vidaus degimo variklio veikimas toks: vidus taip dega, taip dega, jog imi lakstyti it žvėris. Tad ir lakstom tais ratais lig šiol žvėrišku greičiu ir baigiam visai sužvėrėti.



Pasaka apie piktą megztinį

Kartą gyveno piktas vilnonis megztinis: piktas, nes kąsdavo visiems, kas tik jį užsivilkdavo, tad, nors ir gražiai atrodė, nuolat atsidurdavo padėvėtų drabužių parduotuvėje. Bet po kurio laiko megztinį kas nors ir vėl nusipirkdavo – dėl geros jo išvaizdos ir nė nenutuokdami apie blogą jo būdą. Kuo toliau, tuo megztinis darėsi vis piktesnis ir piktesnis. Dabar jis kandžiojo ne tik tuos, kurie jį užsivilkdavo, bet ir tuos, kurie būdavo greta ar eidavo pro šalį. Taip nuo jo nukentėjusiųjų vis daugėjo ir daugėjo. Visi susimokė ir tą besikandžiojantį nutįsė atgal į parduotuvę. Šį kartą ir pardavėja nebeištvėrė, nutėškė megztinį į patį parduotuvės kampą, dar ir užrašą pakabino: „Atsargiai, piktas megztinis.“

„Kaip jūs drįstat. Kaip jūs drįstat. Tik prieikit, dar ne taip įkąsiu“, – piktai ardėsi megztinis. Ardėsi, ardėsi, kol visai išsiardė. Ėjo pro šalį bobutė, pamatė vilnonio siūlo galą, ėmė vyti ir suvijo į didelį kamuolį. Taip ir guli kamuolys bobutės komodoje, net kandys nedrįsta jo liesti.


 

Skaitytojų vertinimai


73042. bisetas2011-10-30 20:01
smagus skaitymėlis. tiktų vaikučiams

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
5:21:50 Nov 7, 2011   
Oct 23 Nov 22
Sąrašas   Archyvas   Pagalba