Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-10-28 nr. 3351

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIRDAS VERBA.
Mes – du varpai
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ESĖ 
• STASYS STACEVIČIUS.
Neatsiminimų grožis
2
• VYTENIS ROŽUKAS.
Nusikaltimo vietos analizė
4

SVEČIUOSE LENKŲ PEN KLUBAS 
• ALMANTAS SAMALAVIČIUS.
Lietuvių ir Lenkų PEN centrų susitikimas Vilniuje
1
• INGA IWASIÓW.
Saulės link
• PAWEŁ HUELLE.
Giedoki sodus
• ANNA NASIŁOWSKA.
Arkliukas, kardelis

KNYGOS 
• AUŠRA KAZLAUSKAITĖ.
R. Granausko „Trys vienatvės“: novelių romanas ar prisiminimai?
29
• RIMA POCIŪTĖ.
Svetimame megapolyje – bet jį mylint,
2
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Su ELZE GUDAVIČIŪTE kalbasi MONIKA JAŠINSKAITĖ.
Elzė Gudavičiūtė: pažinti ir vertinti praeitį

KINAS 
• JORĖ JANAVIČIŪTĖ.
Akio Kaurismäkio sugrįžimas į Prancūziją
1
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Blinda. Tadas Blinda
3

MUZIKA 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Opera – tai piramidė ir kosmosas
6
• SIGITAS MICKIS.
Kai šėlsta varis...
3

DAILĖ 
• VIDAS POŠKUS.
Tapytojai skaito Donelaitį
4

PAVELDAS 
• JURGA BAGDZEVIČIENĖ, LAIMA KRUOPAITĖ, GRETA ŽIČKUVIENĖ.
Senovės Egipto kultūros ženklai Lietuvoje: Vilniuje atlikti dievo Amono dainininkės sarkofago tyrimai ir konservavimas
6

POEZIJA 
• VYTAUTAS KAZIELA4

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Palaima
6

SKELBIMAI 
• Vertimo dirbtuvės3

DE PROFUNDIS
„Mirtis sudėtingas ūkis“. Milorad Pavič
 
• ALGIRDAS SELENIS1
• JUOZAS NEKROŠIUS
• res ludentes / žaidžiantys daiktai218

(PA)SKAITINIAI

Palaima

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]




Dusevičius A. PERKŪNO KARYS. AFGANISTANAS.
Dailininkas Vygantas Vėjas.

–­ Vilnius: Eugrimas, 2011.

NUO MINARETO IKI AROMATO

Praėjo kiek daugiau nei pusantrų metų ir jau galime skaityti antrąją Irake ir Afganistane tarnavusio Lietuvos kariuomenės majoro Alberto Dusevičiaus romano dalį. Pirmoji – „Perkūno karys“ („Colibris“, 2009) – buvo iliustruota to paties dailininko Vyganto Vėjo, nesiskiria ir formatas, tačiau nuotykiai tęsiasi toliau.

A. Dusevičiui reikėtų imtis rašyti lietuviško blokbasterio („Tadas Blinda“ juk apie XIX a., o čia – XXI a.!) scenarijaus –­ jis moka gyvai perteikti kario Barto Valeikio nuotykius netikėčiausiose vietose: šmaikščiai, su dalele erotikos, profesionaliai (tiksliai pateiktos dari kalbos frazės, vietovių pavadinimai, nėra fuflova, be abejo, ir karinė leksika) – majorui pavydėti galėtų patys Indianos Džounso kūrėjai George’as Lucas’as ir Stevenas Spielbergas. Kai kurie vos 150 puslapių knygoje aprašyti nuotykiai stačiai verčia iš koto ir nori nenori turi įsivaizduoti greitai prabėgančius filmo kadrus. Kitaip tariant, mėgstantiems ilgus ir lėtus romanus, prie šio geriau nesiliesti. Juokauju, žinoma. Lieskitės. Malonus slidus viršelis.

Jei rimčiau, A. Dusevičiaus sukurtas Bartas (trečia dalis jau numatyta – gresia nemenka epopėja) – puikus šių dienų herojus: lietuvis karys, praėjęs / praeinantis (šiuolaikinius) Irako ir Afganistano karus, be to, dar ir patenkantis į fantastikos / mitologijos pasaulį, kuriame karaliauja Moters Idėja (akivaizdu, kad majoras yra skaitęs Mariją Gimbutienę, o jei neatspėjau – teks man plaukus nuo galvos nusiskust). Gana sudėtinga mitologema ir filosofiniai pasvarstymai keičiami nuotykinės literatūros pasažais, ir daroma tai nenuobodžiai. Bartą (vietiniams – Al Bartą), vargšelį, lydi prakeiksmas (tiksliau, kaip rašoma knygoje, PRAKEIKSMAS – matyt labai didelis), kuris yra „amžina ir nesunaikinama informacija“. Amžinas yra tik Dievas, atsakys bet kuris musulmonas, nes Jis – lam yalid wa lam yulad wa lam yakun lahu kufuwan ahad (negimęs ir nepagimdytas, Vienas Vienintelis, Amžinas, Absoliutus, ir nėra daugiau nieko panašaus į Jį; Qur‘an 112:3-4). Taigi čia A. Dusevičius kiek pjauna į lankas, bet fantastika tuo ir įdomi, kad kuo daugiau joje lankų, tuo geriau. Antra dalis tobulesnė už pirmą, o trečioji – neabejoju – bus tobulesnė už antrą.

Romano pradžioje (galima sakyti, jog tai – viso romano ašis, axis mundi) veiksmas vyksta prie mistinio Džiam minareto (farsi, dari k. menāreh džām), prie kurio majorui teko pačiam pabuvoti (netgi knygos viršelyje panaudota jo ir bičiulių karių nuotrauka prie šio minareto). 64 (Wikipedia nurodo, kad 65) metrų aukščio Džiam minaretas yra už daugiau kaip 300 km nuo mūsų karių (PAG) bazės, Goro provincijos kalnuose, trijų siaurų tarpeklių sankirtoje, beveik negyvenamoje vietovėje, tai – vienas Goro provincijos kultūrinių simbolių. Džiam minaretas – UNESCO pasaulio paveldo objektas, pastatytas prie Hari upės 2,4 km aukštyje 1174 metais vien iš degtų plytų. Minaretas žymus ne tik jomis, bet ir nuostabia kaligrafija, kuria yra išpuoštas kufo ir nascho stiliais, geometriniais raštais ir eilutėmis iš Korano (konkrečiau – „Marijos sūros“, kurioje kalbama apie Jėzaus motiną Mergelę Mariją, ištraukomis). Šimtmečius užmirštas minaretas buvo atrastas 1886 m. britų geografo sero Thomo Holdicho (1843–1929), o pirmieji tyrimai atlikti tik 1957–1979 m., vėliau – 2002 metais. Šalia minareto kadaise buvo Firuzkuho mečetė, tačiau ją 1222 m. sugriovė mongolai; taip pat greta būta ir žydų kapinių, ir Turkio kalno (farsi k. Fīrūzkūh) miesto, kuriame klestėjo didžiulė persų ir žydų pirklių bendruomenė. Džiamo minaretas, simbolizuojantis islamo pergalę, yra vienas iš maždaug 60 minaretų, pastatytų XI–XIII a. Centrinėje Azijoje, Irane, Afganistane.

Be minaretų ir nuotykių, A. Dusevičius myli moteris (kas šiais laikais retas, bet labai geras dalykas): pirmojoje dalyje kalbėta apie Perkūno Mergos akmenį, suakmenėjusią Mergelę, antrojoje – apie Moters Idėją ir tikras (įsivaizduotas?) moteris. „Švelnios moters rankos nusileido Aleksandrui ant galvos. Klūpodamas jis apkabino jos kelius ir įsikniaubė veidu tarp puikių šlaunų (patraukite nuo laikraščio / ekrano vaikus, – M. P.). Gėrė jos aromatą užsimerkęs“ (p. 154).

Išvada: tai – erotinis nuotykinis istorinis 33 nedidelių epizodų romanas – (beveik) scenarijus, kurį malonu perskaityti keletą kartų. Sėkmingo debiuto puikus tęsinys. Lauksiu trečiosios Barto nuotykių dalies.




O’Donohue J. PALAIMINIMŲ KNYGA.
Iš anglų kalbos vertė Dalia Judita Vabalienė.
Dailininkė Asta Puikienė.

– Vilnius: Tyto alba, 2011.

ATRASKIME PAMIRŠTĄ LAIMINIMO MENĄ

Johnas O’Donohue (1956–2008) – airių poetas, rašytojas, katalikų kunigas, hegeliškosios pakraipos filosofas (apie Georgą W. F. Hegelį apsigynė disertaciją), keltų kalbų (ypač gimtosios airių, tiksliau, gėlų, Gaeilge) ir kultūros, dvasingumo populiarintojas.

Pirmoji J. O‘Donohue knyga „Anam Cara: A Book of Celtic Wisdom“ (1997; gėlų kalba anam cara reiškia „sielos draugą“), tapusi itin populiari, pasirodė ir lietuvių kalba („Anam čara: keltų pasaulio dvasinė išmintis“; Tyto alba, 2000). Kai J. O’Donohue kaip katalikų kunigo kelias 2000 m. baigėsi, bestselerio autorius nusiplėšė koloratkę ir iškeliavo į pasaulį (daugiausia klajojo keltams dvasia giminingose indėnų žemėse, t. y. JAV) dėstyti keltų išminties ir aplinkosaugos. Rašytojas iš viso išleido septynias knygas (dvi iš jų – poezijos), o vos baigęs „Palaiminimų knygą“ („Benedictus: A Book of Blessings“, 2007; šis variantas verstas iš amerikietiškojo „To Bless the Space Between Us: A Book of Blessings“, 2008) pasimirė. Po mirties pasirodė „Keturi elementai“ (2010, esė) ir „Atminties aidai“ (2011, ankstyvoji, 1994 m. surinkta, poezija). Tebegyvas tinklalapis www.johnodonohue.com.

Kuo ši knyga galėtų būti įdomi tiems, kuriems nerūpi nei G. W. F. Hegelis, nei keltai? Ši knyga nėra viena tų „patarimų, išminties“ knygų, kurios užsiguli knygynuose ir kurių eilutės gula ant atvirukų (dabar greičiau – Facebooke).

Palaiminimas – universalus dalykas. Jis pirmiausia susijęs su šventumu, atgaila, Dievo valia, viltimi. Lietuviškasis palaiminimas susijęs su baltų mitologijos laime / laume. Angliškasis / germaniškasis –­ su germanų prokalbės *blōðisōjanan, –­ „krauju pažymėtas, šventas po tam tikrų apeigų“. Krikščioniškasis palaiminimas –­ iš lotynų kalbos benedīcere („linkėti gero, kalbėti gerai (apie asmenį)“). Judėjų „kunigo“ (kohain) palaiminimas (berakhah, birkat kohanim) – tai „rankų iškėlimas“ (nesiat kapayim, dukhanen). Islamas pats savaime laikomas „palaiminimu visai žmonijai“. Minėdami pranašo Muhammado vardą, musulmonai dažnai ištaria žodžius „taika ir palaiminimas (baraka) nuo Jo“. Hinduistai palaiminimą vadina prasada, „maloninga dovana“, – paprastai tai yra maistas, palaimintas ir duodamas šventojo, mokytojo savo sekėjams. Daug palaiminimo formų esama įvairiose budizmo pakraipose.

„Palaiminimų knygoje“ yra visko, tai –­ gili ir tuo pačiu gana žemiška knyga. Ji suskirstyta į septynis skyrius („Pradžios“, „Troškimai“, „Slenksčiai“, „Sugrįžimai“, „Širdies būsenos“, „Pašaukimai“, „Po pabaigos“), kuriuose – 88 palaiminimai.


        Kilnus it angelas,
        Tave pažįsta iki pat šaknų,
        Vis tikisi artimesnės draugystės,
        Kad perkeltų tave per norų slenkstį, –
        Atlėgs ten įtampa, ir palaimingą
        Atokvėpį pajusi.

              („Sau, kurio nepažįsti“, p. 160–161)

Šie palaiminimai – įkvėpto poeto meistriškumo įrodymas. „Tegu visi angelai tave saugo ir su džiaugsmu globoja“ (p. 53). Šilta ir jauku. Palaiminimai skiriami ir ugnį šlovinant („Pradžioje buvo Žodis ugningas, buvo griausmingas trenksmas, ir iš nematomybės žaizdos pasipylė raudonas būties oras“, – įdomi Šventojo Rašto pradžios interpretacija, p. 31), ir su Erotu nesipykstant, ir draugystei, ir bendrystei, ir nebūčiai, ir slaugytojai („ligos pasaulį tu pažįsti...“, p. 157), ir žemdirbiui, ir kaliniui, ir praradusiam dvasios ramybę, ir narkomanui („perėjęs tiek nevilties užkardų“, p. 130), ir...

Atraskime pamirštą laiminimo meną, moko mus J. O’Donohue knygos pabaigoje spausdinamame tokio paties pavadinimo esė (p. 201–232). Bandysim. Blogiau nebus.




Sigurðardóttir Y. POMIRTINĖS APEIGOS.
Iš anglų kalbos vertė Ignė Norvaišaitė-Aleliūnienė.

– Vilnius: Metodika, 2011.

RAGANŲ MEDŽIOKLĖ ISLANDIŠKAI

Yrsa Sigurðardóttir (g. 1963) – inžinierės išsilavinimą turinti islandų rašytoja, debiutavusi 1998 m. ir kaip detektyvų, ir kaip vaikų literatūros rašytoja. (Pasak Islandiją tyrinėjusio Andriaus Mamontovo, didžioji dauguma islandų yra eruditai, itin kūrybingi žmonės: beveik visi rašo ir leidžia knygas, kuria muziką, kitaip išreiškia save.) „Pomirtinės apeigos“ („Þriðja táknið“; angl. „Last Rituals: A Novel of Suspense“; 2005) – jos debiutas (2010 m. islandė išleido jau šeštąją savo knygą).

Visų Yrsos, Sigurdo duktės (taip verčiama Y. Sigurðardóttir pavardė; iš tikro islandai pavardžių neturi) romanų pagrindinė herojė – teisininkė Tora Gudmundsdotir. Pirmajame romane, kupiname juodosios magijos, mistinių apeigų ir raganavimo, veiksmas prasideda, kai Reikjaviko prestižiniame universitete randamas jauno studento Haraldo kūnas su išluptomis akimis ir keistais ant krūtinės išraižytais ženk­lais (šiek tiek primena „Da Vinčio kodą“, bet tik iš pradžių). Policija, kaip visada ir visur, bejėgė, todėl nužudytojo šeima kreipiasi į garsią teisininkę Torą ir kriminalistą Metjų. Nedidelė, bet profesionali komanda aiškinasi vaikino gyvenimo peripetijas, kurios driekiasi per magijos, okultizmo, raganų medžioklės labirintus.

Knygoje – 33 skyriai, kurie lengvai prabėga pro akis ir sudomina: kada bus galima skaityti kitus Frú (isla. ponios) Yrsos romanus.




Kšanavičius A. DILETANTO SVARSTYMAI.
Dailininkas Regimantas Žilys.

–­ Kaunas: Naujasis lankas, 2011.

KALIJOS IR FEKALIJOS

Arvydas Kšanavičius (g. 1973), dar būdamas paauglys, kaupė ir chronologina tvarke sistemino dokumentinę medžiagą apie 1988–1990 m. įvykius Lietuvoje. Yra parašęs „Lietuvos Atgimimo dienoraštį“, kartu su prof. Arimantu Dumčiumi sudaręs knygą „Lietuvos Sąjūdis Kaune“. Dabar kremta mokslus Mykolo Römerio universitete.

Kukliai pavadinti būsimojo teisininko „Diletanto svarstymai“ – tai apie 30 skystokų, bet griežtų, pagiežingų, troškulingų esė, tokios temos kaip Sąjūdis, Romas Kalanta, „Bananų balius“, Michailo Gorbačiovo viešnagė Lietuvoje, taip pat istorinės datos (Kovo 11-oji, Sausio 13-oji, Rugpjūčio 23-ioji, Vasario 16-oji, Birželio 3-ioji ir 14-oji). Tartum metraštininkas A. Kšanavičius datas pažymi sėkmingai, tačiau, kalbant apie moralines vertybes, jo požiūrį galima būtų vadinti ne tik diletantišku (gerai, kad užteko savikritikos), bet ir bukoku: autorius, pvz., 155 puslapyje, smerkia „seksualinę revoliuciją“ (pats turi du vaikus); kadaise leistą bulvarinį laikraštuką „Dvidešimt centų“ (tai – laikraščio „Vasario“ 16“ priedas „Dvidešimt kapeikų“, kurio išėjo 23 numeriai net 110 000 egz. tiražu; vėliau, 1990–1994 m., leistas kaip „Dvidešimt centų“) prilygina lietuvių (ir ne tik) literatūros šedevrams – Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeriui“ ir Jurgos Ivanauskaitės „Raganai ir lietui“, bet užsipuola juodojo humoro laidą „Radijo šou“ (iš tikro – „Radioshow“). Po tokių nesąmonių norisi „diletantui“ pasiūlyti imti rašyti knygas tada, kai bus nebe diletantas. Jei bus.


 

Skaitytojų vertinimai


73045. hmm..2011-10-30 20:22
panašu, kad šykart vieną iš trijų knygų mūsų gerbiamas recenzentas Mindaugas netgi paskaitė:)

73046. benediktus2011-10-30 20:32
sudomino antroji. nors pristatyta daugiau nei kukliai. labai jau netikėta 53 metų vyrui iškart po šios knygos išleidimo

73047. benediktus 2011-10-30 20:42
O`Donohue idėjos - viskas, ką matome šiame pasaulyje, matome per savo minčių linzes. ne viskas taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Taigi, ne akimis mes tą pasaulį matome, o tuom, kuom prikimštos mūsų smegenys ir ką mes manom/žinom apie save ir kitus. Galingiausias būdas pakeisti savo gyvenimą - tai pakeisti mąstymą. Todėl protas yra pats brangiausias turtas, kurio mes neturėtume patikėti visokioms propagandinėms manipuliacijoms. kai tu papuoši, išgražini savo protą, tu papuoši savo psaulį.

73048. >hmm..2011-10-30 23:43
Knygos tai keturios :DDD

73055. benediktus 2011-10-31 08:39
netikta mirtis. sorry.

73056. poetas2011-10-31 08:43
Johnas O’Donohue knyga labai naudinga poetams

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
5:21:46 Nov 7, 2011   
Oct 23 Nov 22
Sąrašas   Archyvas   Pagalba