Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-01-18 nr. 3173

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• PĒTERS BRŪVERIS25
• KRONIKA2
• KITAME NUMERYJE5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1

AKTUALIJOS 
• Stasys Stacevičius.
ŽMOGUS IR VANAGAS
5

ATMINITS 
• Ineza Juzefa Janonė.
„LEISKITE MAŽUTĖLIAMS EITI PAS MANE“

KNYGOS 
• „ANGELAI (IR DEMONAI)“
• „GAVĖNIA“
• „MYLIMOJO GYVENIMAS“1
• „25 ŽINGSNIAI NORINT SUPRASTI BIBLIJĄ“
• Alfredas Guščius.
PAČIAM IŠ SAVĘS IR IŠ KITŲ
• Jūratė Baranova.
TAS TYKUS IR ŠVELNUS PRALAIMĖJIMO SKONIS
6
 BALTIJA 2007: KATINAI, KATINAI IR JOKIŲ PARULSKIŲ!
• (PA)SKAITINIAI17
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• ALVIS HERMANIS: „NEREIKIA BAUGINTI ŽIŪROVŲ“
• Skirmantė Jonuškaitė.
LIETUVIŠKI BATUOTO KATINO ISTORIJOS POSŪKIAI
1

DAILĖ 
• Remigijus Venckus.
„VIRUS“ VISUR
• Julija Petkevičienė.
GRIKIS
15
• Jolanta Sereikaitė.
„APIE REPLIKĄ“
2

PAVELDAS 
• Eglė Virpilaitienė, Eglė Piščikaitė, Paulius Zovė.
RESTAURUOTAS ROKIŠKIO GRAFYSTĖS ŽEMĖLAPIS
3

POEZIJA 
• MEILĖ KUDARAUSKAITĖ3
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS5

PROZA 
• Ričardas Kalytis.
LUŠA
2

VERTIMAI 
• Nora Ikstena.
SŪNUS
6

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ŠIUOLAIKINĖS LIETUVIŠKOS PJESĖS LONDONO SCENOJE: PIRMIEJI ATSILIEPIMAI1

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mindaugas Peleckis.
J. BLAVATSKAJA: MOTERIS, ĮKVĖPUSI EPOCHĄ
25

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mindaugas Peleckis.
AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ IR „SKYLĖ“: MUZIKA, VIS DAR GALINTI NUSTEBINTI
15

KRONIKA 
• SANKIRTOS1
• NAUJI ŽURNALO „VILNIUS“ NUMERIAI
• AR ELITUI PAKELIUI SU GRAFOMANIJA?67
• PASTABOS DĖL SVETIMVARDŽIŲ RAŠYBOS PRISTATANT V. URBUČIO KNYGĄ „LIETUVIŲ KALBOS IŠDAVYSTĖ“8
• GEDIMINAS PEMPĖ 1921 01 15–2008 01 021
• KĘSTUTIS ŠIDIŠKIS 1950 07 23 – 2008 01 14

SKELBIMAI 
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS SKELBIA1

DE PROFUNDIS 
• ALUYZAS LITRELIS IR S. S..
NE ENŠTEINU TRENKTI
7

KNYGOS

BALTIJA 2007: KATINAI, KATINAI IR JOKIŲ PARULSKIŲ!

[skaityti komentarus]

iliustracija

Pirmas įspūdis – neblogas. Almanachas atrodo patraukliai. Daug įvairių tekstų, o svarbiausia – jie ne per ilgi. Tik gal kas pamiršo perskaityti korektūrą? Daugoka klaidelių. Na, bet bala jų nematė. Užtat pieštos raidės gražios.

Pirmas kūrinys – L. Zasimausko „Susitikimas“. Visiškai be reikalo perskaičiau. Šitaip galima prarasti laiko nuovoką ir pamanyti, kad šiandien, pavyzdžiui, 1917-ųjų sausio 18-oji ir po Lietuvą blaškosi simbolizmo šmėkla. Siaubas.

Toliau – S. Jonauskas. Pažįstama maniera: „Mėnuo švietė ir buvo teisus, / Nes turėjo jis nuomonę savo“ (p. 7) arba „stovėjo vanduo kaip kareivis“ (p. 10). Kažkoks labasis patarė ieškoti akrosticho. Radau! Bet nesakysiu, kuriam eilėrašty. Patys raskit.

Po S. Jonausko skaidraus liūdesio, kiek slogu skaityti E. Karnauskaitės eiles apie elektroninį paštą, apie laiškus ir vėl apie elektroninį paštą.

V. Ivanova linkusi žaisti meilės žaidimus, tad jos kūrinyje „Ištylėtas štilis“ apstu ir žaisliukų, ir žąsliukų, ir Lolita, ir tėtukas, ir... katinas. O apie katinus reikia pakalbėti atskirai, nes jiems iš dalies ir skirtas šis almanachas: „Kovui baigiantis katino balsas / Mėnesienoje meta šešėlį“ (S. Jonauskas, p. 10); „Kai katinas pamatė, kad rūkau, prišiko į batus“ (V. Ivanova, p. 18); „Sapne ji dažnai kalbasi su mirusiu katinu“ (M. Peleckis, p. 48); „Katinai suranda plyšių ir menamų šeimininkų“ (R. Šileika, p. 55). Štai taip. Tačiau ką veikia lygių galimybių kontrolieriai? Kodėl nieko neužsimenama apie kates??

Beje, R. Šileika almanache prirašė laiškų. Vienas jų skirtas man. Tai gerai. O va Clandestinus „Soluso ir Altero dialogą“ rašė tikrai ne man. Pamaniau, kad gal aš per kvailas, o gal jie (Solusas su Alteru) per protingi, o gal atvirkščiai. Tačiau „Hadidžą“ maloniai perskaičiau. Graži novelė. O dar perspėjama, kad paremta tikrais įvykiais. Apie čečėnus. Ir jokios grafomanijos. Jokių tarptautinių žodžių bei cimbolių.

Nieko negaliu prikišti A. J. Navickui. Nieko negaliu atimti ir sau pasilikti. Juolab įsiminti. Tai gal nieko ir nesakysiu.

M. Peleckis – pats sau ponas. Matyt, nusižiūrėjęs iš katinų, pasiskelbė esąs guru ir pats tapo savo pirmuoju mokiniu. Gera pradžia, bet gali blogai baigtis, jeigu autorius nesiliaus aiškinęs, pavyzdžiui, kas yra stela. Panašu, kad šiandien populiaru laikyti skaitytojus mulkiais (čia prisiminiau paaiškinimus A. Jakučiūno „Tėvynėje“ arba G. Grajausko „Mergaitėje“). O gal staiga sušlubavo skaitytojų įvaizdis?

Niekad nebuvau ir nesu fotografijos specialistas, tačiau suprantu viena: kad ir kokios būtų fotografijos, pirmiausia reikia jas pamatyti, o jau paskui galima būtų apie jas ir pakalbėti. Čia turiu omeny G. Skudžinsko pristatomą A. Šeštoką. Na, o kol kas linkiu „Baltijos“ leidėjams sulaukti kokybiškesnių laikų šiame beprotiškais tempais tobulėjančios technikos amžiuje.

Iš ilgokos D. Milišausko biografijos galima spręsti, jog šis žmogus – gyvenimo ir mokslų ragavęs, pasaulio regėjęs. Jau išmoko pradėti eilėraštį, bet pratęsti ir užbaigti dar nelabai...

O štai R. Rudžionis moka. Be to, jo eilėraščiuose nestinga energijos ir ištiktukų. Smagu skaityti.

A. Stančikas nori „atsiduoti tik ateičiai“. Šiurpu. Tačiau labai tiksliai apibūdintas jo teksto žanras: „Vieno veikėjo haliucinacija.“ Nuoširdžiai nepatariu skaityti. Labai miglota toji haliucinacija. Viliuosi, pasitaikys ryškesnių.

D. Sobeckis kalbina V. P. Bložę ir J. Sučylaitę, neseniai apsigyvenusius Klaipėdoje. Klausimai abiem panašūs, maždaug, ko jums prireikė uostamiestyje, kaip persikėlimas atsiliepė kūrybai ir taip toliau. Tačiau atsakymai skiriasi. J. Sučylaitė daugiau kalba apie sielos peizažą, o V. P. Bložė – apie išorę (knygos, renginiai, vertinimai). Poetas giria klaipėdiškius ir kritikuoja vilniečius, pristačiusius jo „Papildymus“ (p. 86).

R. Černiauskas – negailestingas miestelio istorikas – ėmė ir šaltai viską papasakojo. Skaitydamas tas istorijas aš net apsiverkiau. Pagailo pavogtų pinigų, viršininkės laužiamo Šikšnelio, dailidės Marijaus, mokančio tik skaldyti, o labiausiai – „Baltijos“, kurios nemėgsta skaityti vienas literatas. Jis keikiasi, „šaukia visas drebėdamas ir negali tokio žurnalo net atsiversti, nes parašytas tas ir tas – per tą patį, vienos literatūrinės banalybės ir senų žmonių skiedalai, pasenusios kronikos, pasenusios nuotraukos, pasenę rašytojai ir jokių parulskių, kunčių ar laurų sintijų (melas –­ Laura Sintija minima 2006-ųjų Klaipėdos kultūrinio gyvenimo kronikoje, liepos mėnesį! –­ B. J.), ir jokios filosofinės minties, kam toks daiktas išvis reikalingas?“ (p. 105). Taigi, kaip jau sakiau, apsiverkiau, o nuo ašarų „Baltija“ permirko, tapo dar sūresnė ir, kas baisiausia, nepaskaitoma. Jeigu pavyks išdžiovinti, baigsiu skaityti. Ten dar liko rašiniai apie N. Kepenienės bei S. Poškaus knygas, apie Klaipėdos skulptūrą ir dar šis bei tas. Garbės žodis!

Benediktas Januševičius

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:21:19 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba