Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-01-18 nr. 3173

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• PĒTERS BRŪVERIS25
• KRONIKA2
• KITAME NUMERYJE5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1

AKTUALIJOS 
• Stasys Stacevičius.
ŽMOGUS IR VANAGAS
5

ATMINITS 
• Ineza Juzefa Janonė.
„LEISKITE MAŽUTĖLIAMS EITI PAS MANE“

KNYGOS 
• „ANGELAI (IR DEMONAI)“
• „GAVĖNIA“
• „MYLIMOJO GYVENIMAS“1
• „25 ŽINGSNIAI NORINT SUPRASTI BIBLIJĄ“
• Alfredas Guščius.
PAČIAM IŠ SAVĘS IR IŠ KITŲ
• Jūratė Baranova.
TAS TYKUS IR ŠVELNUS PRALAIMĖJIMO SKONIS
6
• BALTIJA 2007: KATINAI, KATINAI IR JOKIŲ PARULSKIŲ!
• (PA)SKAITINIAI17
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• ALVIS HERMANIS: „NEREIKIA BAUGINTI ŽIŪROVŲ“
 Skirmantė Jonuškaitė.
LIETUVIŠKI BATUOTO KATINO ISTORIJOS POSŪKIAI
1

DAILĖ 
• Remigijus Venckus.
„VIRUS“ VISUR
• Julija Petkevičienė.
GRIKIS
15
• Jolanta Sereikaitė.
„APIE REPLIKĄ“
2

PAVELDAS 
• Eglė Virpilaitienė, Eglė Piščikaitė, Paulius Zovė.
RESTAURUOTAS ROKIŠKIO GRAFYSTĖS ŽEMĖLAPIS
3

POEZIJA 
• MEILĖ KUDARAUSKAITĖ3
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS5

PROZA 
• Ričardas Kalytis.
LUŠA
2

VERTIMAI 
• Nora Ikstena.
SŪNUS
6

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ŠIUOLAIKINĖS LIETUVIŠKOS PJESĖS LONDONO SCENOJE: PIRMIEJI ATSILIEPIMAI1

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mindaugas Peleckis.
J. BLAVATSKAJA: MOTERIS, ĮKVĖPUSI EPOCHĄ
25

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mindaugas Peleckis.
AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ IR „SKYLĖ“: MUZIKA, VIS DAR GALINTI NUSTEBINTI
15

KRONIKA 
• SANKIRTOS1
• NAUJI ŽURNALO „VILNIUS“ NUMERIAI
• AR ELITUI PAKELIUI SU GRAFOMANIJA?67
• PASTABOS DĖL SVETIMVARDŽIŲ RAŠYBOS PRISTATANT V. URBUČIO KNYGĄ „LIETUVIŲ KALBOS IŠDAVYSTĖ“8
• GEDIMINAS PEMPĖ 1921 01 15–2008 01 021
• KĘSTUTIS ŠIDIŠKIS 1950 07 23 – 2008 01 14

SKELBIMAI 
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS SKELBIA1

DE PROFUNDIS 
• ALUYZAS LITRELIS IR S. S..
NE ENŠTEINU TRENKTI
7

TEATRAS

LIETUVIŠKI BATUOTO KATINO ISTORIJOS POSŪKIAI

Skirmantė Jonuškaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Filmuojant vaizdo klipą

Pasaka apie narsų ir išmintingą Batuotą katiną – neatsiejama pasaulio kultūros lobyno dalis. Ši istorija, patyrusi daugybę transformacijų įvairiausiuose spektakliuose, vaidybiniuose ir animaciniuose filmuose, profesionalioje ir saviveiklinėje meninėje kūryboje, šiandien vėl atgimsta Lietuvos koncertinėse scenose. Paskutinę 2007 m. gruodžio savaitę Vilniuje įvyko trys premjeriniai lietuviško miuziklo „Batuotas katinas“ spektakliai, nustebinę muzikinės ir vizualios raiškos intensyvumu. Vasario 24 d. įvyks pirmasis „Batuoto katino“ „gastrolių“ spektaklis – miuziklas bus pristatytas publikai naujoje Šiaulių arenoje. Renginį organizuoja prodiuserinė kompanija „Mintys“, projekto vadovė – Daina Bajerčiūtė, prodiuserė –­ Diana Deimontaitė.

Beveik poros valandų trukmės, dviejų veiksmų miuziklas „Batuotas katinas“ afišose ir reklaminiuose pranešimuose puikavosi garsiomis pavardėmis, žadėjo nemažai debiutų. Jaunų menininkių –­ kompozitorės Indrės Stakvilės bei libreto autorės Kristinos Stančienės sukurtą miuziklą pastatė aktorius ir režisierius Kęstutis Jakštas. Fejeriška istorijos plėtotė, energija žaižaruojanti muzikinė kalba, aštri, neretai drastiška ironija priminė K. Jakšto režisuotą Viačeslavo Ganelino miuziklą „Velnio nuotaka“. Atrodo, jog „dideli“ ir įvairiomis prasmėmis rizikingi režisūriniai sprendimai tapo šio menininko „vizitine kortele“.

Paradoksalu, tačiau pirmoji mintis, aplankiusi po premjerinių „Batuoto katino“ spektaklių –­ sunkiai verbalizuojama, tačiau miuzikle aiškiai juntama Balkanų genijumi tituluojamo Emiro Kusturicos kūrybos dvasia. Ši sąsaja puikiai apibūdina visas sudedamąsias miuziklo dalis – muziką, tekstuose plėtojamą naratyvą, aktorių vaidybą, kostiumus, scenografiją ir režisūrinį mąstymą. Dinamiška muzika, kurioje varijuojami simfoninės muzikos, operetės žanro elementai, glaudžiai susipynę su melodingos roko muzikos, folkroko ir net hiphopo atspindžiais, kartais tiesiogiai „cituoja“ balkaniško stiliaus motyvus. Štai vienoje labiausiai vykusių komiškų miuziklo scenų, kur Katinas (atlikėjas Deivis) mėgina įsiveržti į karaliaus rūmus pro gausų kariškių būrį su įspūdingo stoto Vyriausiuoju Sargybiniu (atlikėjas Vladas Kovaliovas) priešakyje, ironiškai iškilminga „barokinio“ maršo melodija perauga į „balkanišką“ siautulį, lydimą trankaus ritmo ir ugningų saksofono pasažų. Tai puikiai įkūnija ir perteikia tiek vaikui, tiek suaugusiam žiūrovui visą scenos absurdiškumą ir linksmumą.

Gyvenimo farsas ir absurdas, tekstu ir muzikiniais numeriais nuolat smaigstomos aštrios ir taiklios ironijos vinys ir tuo pat metu per kraštus trykštąs gaivališkas džiaugsmas, vitališkumas, taip pat primena didžiojo kino metro manierą. „Kusturiciška“ šio miuziklo dvasia perša mintį, jog be reikalo lietuviškas mentalitetas, tautos charakteris pačių tautiečių dažnai piešiamas niūriomis spalvomis...

Gyvą, pulsuojančią, neretai pašėlusią „Batuoto katino“ muzikinę liniją premjeriniuose spektakliuose nuolat „kurstė“ virtuoziški pučiamųjų instrumentų akompanimentai, gitarų ir mušamųjų ritmas, improvizacijos. Kartu su orkestro ir ritmo grupės instrumentais smagiai kaukšėjo ir šiuo atveju netikėti skrabalai, ironiškai komentuojantys kai kuriuos istorijos posūkius. Tai – ne tik spalvingos miuziklo aranžuotės nuopelnas (aranžuotės ir orkestruotės autorė Nerija Čepaitė), bet ir puikus profesionalių muzikantų darbas. Abipus scenos grojantys LRT grupės (vad. Valerijus Ramoška) ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoninio orkestro atlikėjai publikai liudijo neįprastą puikių profesionalų ir entuziastingų vaikų sąjungą vardan vieno didelio tikslo. Ne vieną turėjo sužavėti ir puikūs „back“ vokalo – gospelų choro „Sounds in G“ (vad. Kristina Žaldokaitė) dainininkų balsai. Miuzikle dirigavo Modestas Pitrėnas, tad autoritetinga muziko asmenybė tarsi be žodžių laimino naują scenos projektą.

iliustracija
Miuziklo „Batuotas katinas“ repeticijos fragmentas
Valdo Račylos nuotraukos iš organizatorių archyvo

Deja, miuziklo premjeroje buvo ir keletas ryškių trūkumų, didesnių ir mažesnių nesklandumų. Vienas jų – ne visomis premjerinių spektaklių dienomis tinkamai įgarsinta, buvo vokalo ir muzikos neatitikimų. Apmaudu, tačiau tai kartais trukdė suvokti tekstą, pasakojimo eigą, neretai atrodė, jog muzika groja per „garsiai“. Beje, įgarsintas simfoninio orkestro grojimas neišvengiamai nustoja didelės dalies žavesio, jis skamba kitaip, nei kameriškesnėse erdvėse, kur įgarsinimo neprireikia. Kita nemenka techninė problema –­ apšvietimas, kuris, nors iš esmės buvo turtingas ir daugiafunkcinis, tačiau vietomis blyksėjo vaivorykštinėmis, „diskotekinėmis“ spalvomis, kurios nederėjo prie muzikos ir tekstų, dramaturgijos, kaip kad turėtų būti aukšto lygio renginyje.

Utenos pramogų arenoje sumontuoti šoniniai ekranai, priartinantys scenoje vykstantį veiksmą, atskleidė ir grimo klaidas, rėksmingus ir neskoningus sprendimus. Ypač akivaizdu tai buvo pirmą premjeros pristatymo dieną. Jaunėlis, nugrimuotas tarsi cirko pajacas, Tėvas, atliekantis liūdną ir lyrišką atsisveikinimo ariją, priminė animacinį vaiduoklį... Juk net ir apipavidalinant kūrinį svarbu nenukrypti į literatūriškumą – aktorių vaidyba, muzika ir režisūra pati turi byloti pasakojamos istorijos ypatybes, be pernelyg įkyrių „paaiškinimų“.

Vykusį, daugiasluoksnį, visą sceną aprėpiantį barokišką rėmą greičiausiai turėjo pagyvinti spalvotos skaidrės su miuziklo eigą iliustruojančiais vaizdais. Tačiau jie matėsi tik šoninių ekranų plokštumose. Toks režisūrinis ir techninis nesusipratimas taip pat turėtų būti pakoreguotas.

Vietomis jautėsi dar gerai neišmokta medžiaga: painiojamas tekstas, daroma grojimo, choreografinio atlikimo klaidų. Reikia tikėtis, jog dar gana „žalia“ medžiaga viso atlikėjų kolektyvo netrukus bus tobulai įvaldyta.

Įspūdingą miuziklo pastatymą, kuriame įpinta ir kaskadininkų triukų, ir pirotechnikos efektų, ir įvairių netikėtų režisūrinių sprendimų, papuošė būrys Lietuvos scenos žvaigždžių. Deivis, Vladas Kovaliovas, Giedrius Arbačiauskas, Aldona Vilutytė, LNOBT solistas Egidijus Dauskurdis, jauni artistai Tomas Žaibus ir Akvilė Garbenčiūtė. Masinėse scenose galėjome išvysti LMTA aktorinio meistriškumo specialybės studentus (kurso vadovas –­ prof. Vladas Bagdonas). Lietuviškos popkultūros pažiba Deivis puikiai atliko svarbiausią Katino vaidmenį. Užtat abejonių kilo stebint skirtinguose premjeriniuose spektakliuose pasirodžiusias Princeses – šį vaidmenį čia atliko Aldona Vilutytė, kurios profesionaliai aktorinei plastikai pristigo vokalinių vingrybių, ir Kauno muzikinio teatro artistė Akvilė Garbenčiūtė, kurios gerą dainavimą gadino judesio stoka.

Atrodytų, kodėl miuziklą norisi vadinti „lietuvišku“? Svarbu, jog tai nėra paprasčiausiai pažodžiui atpasakota populiarios pasakos fabula. Čia įpinta nemaža lietuviškų motyvų. „Batuoto katino“ kūrėjai atitinkamose scenose originaliai interpretavo liaudiškos muzikos palikimą, orkestruotėje atsirado vietos ir puikiam lietuviškam instrumentui – skrabalams. Pirmame miuziklo veiksme turintieji bent menką humoro jausmą galėjo smagiai pasijuokti iš puikiai išplėtotos sveikinimų ir pageidavimo koncertų, kuriuos matome per TV, girdime skambant radijo stotyse, parodijos. O ko vertas Kęstučio Jakšto pokštas, kai Katinui keliaujant į karaliaus rūmus, šie nuo žiūrovų buvo atitverti tikru užkardu su įspėjančiu užrašu „PRIVATI TERITORIJA“...

Taigi naujas lietuviškas miuziklas, nepaisant kai kurių klaidų ir nesklandumų, – tai gera, profesionaliai parengta pramoga visai šeimai. Jei mažieji žiūrovai scenoje matė vykstant tikrus stebuklus, gražų apipavidalinimą ir jausmingą aktorių vaidybą, tėveliai turėjo progą smagiai pasijuokti – tiek iš savęs, tiek iš kitų ir mus supančios tikrovės.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:21:13 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba