Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-01-18 nr. 3173

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• PĒTERS BRŪVERIS25
• KRONIKA2
• KITAME NUMERYJE5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1

AKTUALIJOS 
• Stasys Stacevičius.
ŽMOGUS IR VANAGAS
5

ATMINITS 
• Ineza Juzefa Janonė.
„LEISKITE MAŽUTĖLIAMS EITI PAS MANE“

KNYGOS 
• „ANGELAI (IR DEMONAI)“
• „GAVĖNIA“
• „MYLIMOJO GYVENIMAS“1
• „25 ŽINGSNIAI NORINT SUPRASTI BIBLIJĄ“
• Alfredas Guščius.
PAČIAM IŠ SAVĘS IR IŠ KITŲ
• Jūratė Baranova.
TAS TYKUS IR ŠVELNUS PRALAIMĖJIMO SKONIS
6
• BALTIJA 2007: KATINAI, KATINAI IR JOKIŲ PARULSKIŲ!
• (PA)SKAITINIAI17
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• ALVIS HERMANIS: „NEREIKIA BAUGINTI ŽIŪROVŲ“
• Skirmantė Jonuškaitė.
LIETUVIŠKI BATUOTO KATINO ISTORIJOS POSŪKIAI
1

DAILĖ 
• Remigijus Venckus.
„VIRUS“ VISUR
• Julija Petkevičienė.
GRIKIS
15
• Jolanta Sereikaitė.
„APIE REPLIKĄ“
2

PAVELDAS 
• Eglė Virpilaitienė, Eglė Piščikaitė, Paulius Zovė.
RESTAURUOTAS ROKIŠKIO GRAFYSTĖS ŽEMĖLAPIS
3

POEZIJA 
• MEILĖ KUDARAUSKAITĖ3
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS5

PROZA 
• Ričardas Kalytis.
LUŠA
2

VERTIMAI 
• Nora Ikstena.
SŪNUS
6

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ŠIUOLAIKINĖS LIETUVIŠKOS PJESĖS LONDONO SCENOJE: PIRMIEJI ATSILIEPIMAI1

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mindaugas Peleckis.
J. BLAVATSKAJA: MOTERIS, ĮKVĖPUSI EPOCHĄ
25

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mindaugas Peleckis.
AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ IR „SKYLĖ“: MUZIKA, VIS DAR GALINTI NUSTEBINTI
15

KRONIKA 
• SANKIRTOS1
• NAUJI ŽURNALO „VILNIUS“ NUMERIAI
• AR ELITUI PAKELIUI SU GRAFOMANIJA?67
 PASTABOS DĖL SVETIMVARDŽIŲ RAŠYBOS PRISTATANT V. URBUČIO KNYGĄ „LIETUVIŲ KALBOS IŠDAVYSTĖ“8
• GEDIMINAS PEMPĖ 1921 01 15–2008 01 021
• KĘSTUTIS ŠIDIŠKIS 1950 07 23 – 2008 01 14

SKELBIMAI 
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS SKELBIA1

DE PROFUNDIS 
• ALUYZAS LITRELIS IR S. S..
NE ENŠTEINU TRENKTI
7

KRONIKA

PASTABOS DĖL SVETIMVARDŽIŲ RAŠYBOS PRISTATANT V. URBUČIO KNYGĄ „LIETUVIŲ KALBOS IŠDAVYSTĖ“

Rašytojų klube 2007 m. lapkričio 5 d.

[skaityti komentarus]

iliustracija

Leidykla, išleisdama šią knygą, jokiu būdu nenorėjo pademonstruoti savo pozicijos ar Prieš. Leidėjai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimų. Šios poleminės knygos leidybos ėmėmės dėl dviejų priežasčių: pirma, žinojome, kad daugelis naujų leidyklų vadovų kategoriškai laikosi nuomonės, priešingos V. Urbučio pozicijai, tad knygai būtų tekę ilgai ieškoti ir leidėjo, ir lėšų. Mūsų leidykla, nors ir laikosi veikiančių įstatymų ir nutarimų, vis dėlto nėra tokia kategoriška. Manome, kad tikrinių vardų rašyba iki šiol tebėra diskutuotina, ir šios knygos išleidimas skatins visuomenę apie tai kalbėti.

Antra priežastis – tai kasdienio leidybinio darbo rūpestis: kaip galiojančius įstatymus ir VLKK nutarimus taikyti rengiant leidinius spaudai. Redaguojant susiduriama su daugybe atvejų, kurie niekaip neaptarti VLKK nutarimuose. Daugiausia problemų ir kyla dėl to, kad reikalaujama laikytis originalios svetimvardžių rašybos. Štai keletas pavyzdžių.

1. Peržvelkime VLKK nutarimus dėl antikinių graikiškų ir lotyniškų vardažodžių rašybos. Nutarta laikytis originalios graikiškų vardažodžių rašybos, siekiant perteikti dvibalsių tarimą, skaičiaus ir giminės reikšmę, priebalsinį kilmininko kamieną ir pan. Tačiau iš kur ne specialistui, o paprastam mirtingajam redaktoriui visa tai žinoti? Be to, net ir klasikinės filologijos autoritetai aiškina, kad nėra tikrai žinoma, kaip buvo tariami tie graikiški vardažodžiai. Juk nebuvo norminės senosios graikų kalbos. Todėl literatūroje, net žodynuose ir enciklopedijose, galima aptikti įvairiausių rašybos variantų. Pvz., rašoma ir Laokoonas, ir Laokoontas; Antifonas ir Antifontas; Abdera ir Abderai; Stageira ir Stageiras, Stagiras; Herakleitas, bet Euklidas ir t. t. O kur dar graikų ilgųjų balsių rašyba (pvz., Epyras ar Epiras; Epikūras ar Epikuras). Ar nebūtų buvę paprasčiau perimti lotyniškąją graikiškų vardažodžių rašybos tradiciją, kaip pasielgė dauguma pasaulio tautų. O jeigu pasišovėme būti gudresni už visus, tai reikėtų daug išsamesnio VLKK nutarimo, kuris reglamentuotų visus problemiškus rašybos atvejus. Sanskrito, kinų, japonų, hebrajų kalbų transkripcija lotyniškais rašmenimis sulaukė didesnio VLKK dėmesio negu mums artimesnės graikų ir lotynų kalbos.

2. Daug neaiškumų kyla dėl lotyniškų vardažodžių rašybos. Rašome dvejopai: Julianas / Julijonas; Tertulianas / Tertulijonas; Kiprianas / Kiprijonas; Florianas / Florijonas ir t. t. Kuo remiantis atsirado šie skirtumai – gyvenamuoju metu, visuomeniniu statusu, konfesine ar tautine priklausomybe (krikščionis, pagonis, romėnas ar kitos tautybės)? Dvejopai elgiamės ir su lotyniškomis (taip pat ir kitų kalbų) pravardėmis: vienas jų verčiame į lietuvių kalbą, o kitų –­ ne. Pvz., Jonas Chrizostomas / Auksaburnis; Julianas (Julijonas) Apostata / Atskalūnas; Robertas Grosetestė / Didžiagalvis ir t. t. O ką daryti su lotyniškuoju „l“: Lucijus ar Liucijus, Salustijus ar Saliustijus?

3. Iki šiolei nėra aiškumo, ką daryti su lotynizuotais viduramžių ir vėlesnių laikų vardažodžiais. Ką laikyti originalo forma –­ lotynizuotą ar rašomą tautinės priklausomybės kalba? Pvz., Petrus Abaelardus ar Pierre Abélard; Bernardus abbas Clarae Vallis ar Bernard de Clairvaux? Reikėtų patikslinti, nuo kurio amžiaus pradedame vardažodžius rašyti originalo forma, o kokiais atvejais – lietuviname. Kokią vietovardžio formą – lotynišką ar dabartinę tautinę – imti pagrindu lietuvinant autoriaus kilmėvardį. Neaišku, ką daryti su naujųjų amžių asmenvardžiais su lotyniškomis galūnėmis. Pvz., Thomas –­­­­­­­­­ Thomas ar Thomasas; Francis – Francis ar Francisas; Justus – Justas ar Justusas; Helvetius – Helvecijus ar Helvetiusas; Grotius –­ Grocijus ar Grotiusas; Lipsius – Lipsijus ar Lipsiusas; Crusius – Kruzijus ar Crusiusas?

4. Nutarta, kad šventųjų, popiežių ir karalių, imperatorių vardus lietuviname. Ar ši taisyklė galioja ir šių dienų šventiesiems ir karaliams?

5. Lietuvių kalbos dvasią labai žeidžia įsigalinti tendencija svetimvardžio vardininką rašyti be galūnės rišliame sakinyje. Ar ir tai VLKK aprobuoja kaip normą?

6. Neteko girdėti, kad jau reformuota lietuvių kalbos abėcėlė, bet „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ (VLE) redakcija jau surado vietą naujiems ženklams q, w, x. VLE pirmame tome rašoma:

„…raidžių, kurių nėra lietuvių abėcėlėje, vieta tokia: q po p, w po v, x po w“ (p. 9). Matyt, šios raidės VLE jau lygiomis teisėmis su kitomis lietuviškomis raidėmis figūruos ir kaip antraštinės. Tai būtų radikalus atvejis. Tuo pranoktume visas Europos tautas, kurios kažkodėl neskuba įsileisti į raidynus lietuviškų raidžių č, š ir ž bei ilgųjų ir nosinių balsių. Jos kuo ramiausiai jas adaptuoja, išsiversdamos savo abėcėle.

Taigi VLKK, prieš plačiai atkeldama vartus svetimvardžiams, turėjo gražaus laiko (ši institucija veikia ne vieną dešimtmetį), padaryti „namų darbus“, – kad įteisinant svetimvardžių rašybą originalo kalba nebūtų pažeista lietuvių kalbos dvasia. Tekste itin negražiai atrodo apostrofas – žodis su juo tarsi invalidas su ramentais. Nemanau, kad dabartinės audringos ryšių technologijos revoliucijos metu grįšime prie svietimvardžių lietuvinimo, bet žmoniškiau pasitvarkyti šiame bare būtų labai pageidautina. Ir ne tik adaptuojant svetimvardžius. Reikėtų lietuvinti ir kompiuterines programas. Nors išleista keliolika įvairių kompiuterijos terminų žodynų ir žodynėlių (vadinasi, iniciatyva iš šalies yra), tačiau lietuviškų kompiuterių programų iki šiol neturime. Iš radijo ir televizijos reikalaujame vertimų ar lietuviškų subtitrų, iš prekybininkų – lietuviškų prekių etikečių, o kodėl šito nereikalaujame iš programuotojų? Juk ir kompiuteris šiandien –­ kasdienybė. Kitaip užteks vienos kartos, ir mes „suanglėsime“.

Dar vienas pastebėjimas. Svetimvardžių rašybos originalo kalba gynėjai, taip pat ir VLKK argumentuoja, jog svetimvardžių lietuvinimas pažeidžia šalių autorinių teisių įstatymus, autorių tapatybę. Tačiau, jeigu eilinis lietuvių skaitytojas, ne poliglotas, tokių autorių kaip Bodleras, Čerčilis, Džeimsas, Džoisas, Ruso ir daugybės kitų vardų užrašymus originalo kalba perskaitys lietuviškai, taip, kaip jis išmokytas skaityti – Baudelaire, Churchill, James, Joyce, Rousseau – vargu ar jie save atpažintų. Tad kyla klausimas, kas labiau pažeidžia autorių tapatumą – negyvas, bet teisingas raidinis užrašymas ar gyva, bet neatpažįstamai iškraipyta garsinė forma? Deja, dauguma taip ir skaito, jeigu išvis perskaito. Yra tokių užsienio autorių vardų, kuriuos, net ir mokėdamas tos šalies kalbą, ne visada teisingai perskaitysi. Gal todėl leidyklos, knygynai apskaitos ir finansiniuose dokumentuose vartoja daugiausia tik knygų pavadinimus. Taip daugelio garbingų kūrėjų vardai nugrimsta į užmarštį su visa savo tapatybe.

Taigi nors opių problemų, konkrečių darbų, priklausančių VLKK kompetencijai, yra per akis, tačiau ji, mėgaudamasi pergale prieš atseit „sovietinę“ svetimvardžių rašybos tradiciją, atrodo, praranda gebėjimą suvokti ir vertinti gimtosios kalbos egzistencijos pavojus ir savo neveiklumu iš tikrųjų prisideda prie lietuvių kalbos išdavystės ir sunkiai perskaitomų žymių užsienio autorių atminimo vertų vardų užmaršties.

ANTANAS RYBELIS

 

Skaitytojų vertinimai


44344. Ponui Rybeliui2008-01-20 23:40
Gal jau laikas liautis kritikuoti kitus. O ar Jūs pats turite aiškią nuomonę ir galite pasiūlyti tobulus sprendimus visais savo iškeltais klausimais?

44383. h2008-01-21 19:04
reikia rasyti kaip pas juos ir mūsiškai.

44387. rasa :-( 2008-01-21 19:35
Grožinėje literatūroje reikėtų lietuvinti besąlygiškai. Bet pavyzdžiui, patarimų literatūra. Minimos pavardės, kurias skaitytojas, radęs originalo variante, gali susirasti internete ir apie tuos žmones sužinoti daugiau. Jas sulietuvinus pagal tarimą, patarimų literatūra praranda pusę savo vertės...

44390. vertėjas-rasai2008-01-21 19:46
Tik jau nereikia taip kategoriškai. Aš, pavyzdžiui, esu prieš tikrai gyvenusių asmenybių pavardžių lietuvinimą grožinėje literatūroje (nekalbu apie veikėjų vardus).

44401. Christina :-) 2008-01-21 21:40
Nenoriu būti Christina, noriu būti Kristina. Man nepatinka, kad kažkas kažkur perskaitė ir taip mane lietuvaitę pavadino. Daromės visiški neapsišvietėliai, nes skaitydami laikraščius, straipsnius ir t.t. nežinome apie kokias asmenybes eina kalba. Daugumas nesame poliglotai ir nesugebame ištarti pavardžių.

44404. chaimas2008-01-21 22:17
Rybelis jau sulietuvino Jūratės Levinos "Šekspyrą". Tragedija.

44420. misteriui rybeliui2008-01-22 11:54
panasu, kad jums geda del tos urbucio knygos. dziugu, kad jums pavyko atsitoketi, deja, per velai. leidyklos reputacija vis tiek jau sutepta. uzuot bandes atsargiai ginti ta isgama urbuti, geriau iskart prisipazintumet, kad sutikdamas isleisti jo knyga padarete klaida ir desite visas pastangas, kad daugiau tai nepasikartotu. tai vienintele iseitis.

44469. merkelis2008-01-23 05:10
a tai kaipra6yt. visada galvojau kad olsteris yra kaip toks, pasirodo ulster ra6osi, o pekinas iš viso yra benginas. nieko nenurodinėju tik polemizuoju

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:21:06 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba