Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-01-18 nr. 3173

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• PĒTERS BRŪVERIS25
• KRONIKA2
• KITAME NUMERYJE5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1

AKTUALIJOS 
• Stasys Stacevičius.
ŽMOGUS IR VANAGAS
5

ATMINITS 
• Ineza Juzefa Janonė.
„LEISKITE MAŽUTĖLIAMS EITI PAS MANE“

KNYGOS 
• „ANGELAI (IR DEMONAI)“
• „GAVĖNIA“
• „MYLIMOJO GYVENIMAS“1
• „25 ŽINGSNIAI NORINT SUPRASTI BIBLIJĄ“
• Alfredas Guščius.
PAČIAM IŠ SAVĘS IR IŠ KITŲ
• Jūratė Baranova.
TAS TYKUS IR ŠVELNUS PRALAIMĖJIMO SKONIS
6
• BALTIJA 2007: KATINAI, KATINAI IR JOKIŲ PARULSKIŲ!
• (PA)SKAITINIAI17
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• ALVIS HERMANIS: „NEREIKIA BAUGINTI ŽIŪROVŲ“
• Skirmantė Jonuškaitė.
LIETUVIŠKI BATUOTO KATINO ISTORIJOS POSŪKIAI
1

DAILĖ 
• Remigijus Venckus.
„VIRUS“ VISUR
• Julija Petkevičienė.
GRIKIS
15
• Jolanta Sereikaitė.
„APIE REPLIKĄ“
2

PAVELDAS 
 Eglė Virpilaitienė, Eglė Piščikaitė, Paulius Zovė.
RESTAURUOTAS ROKIŠKIO GRAFYSTĖS ŽEMĖLAPIS
3

POEZIJA 
• MEILĖ KUDARAUSKAITĖ3
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS5

PROZA 
• Ričardas Kalytis.
LUŠA
2

VERTIMAI 
• Nora Ikstena.
SŪNUS
6

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ŠIUOLAIKINĖS LIETUVIŠKOS PJESĖS LONDONO SCENOJE: PIRMIEJI ATSILIEPIMAI1

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mindaugas Peleckis.
J. BLAVATSKAJA: MOTERIS, ĮKVĖPUSI EPOCHĄ
25

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mindaugas Peleckis.
AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ IR „SKYLĖ“: MUZIKA, VIS DAR GALINTI NUSTEBINTI
15

KRONIKA 
• SANKIRTOS1
• NAUJI ŽURNALO „VILNIUS“ NUMERIAI
• AR ELITUI PAKELIUI SU GRAFOMANIJA?67
• PASTABOS DĖL SVETIMVARDŽIŲ RAŠYBOS PRISTATANT V. URBUČIO KNYGĄ „LIETUVIŲ KALBOS IŠDAVYSTĖ“8
• GEDIMINAS PEMPĖ 1921 01 15–2008 01 021
• KĘSTUTIS ŠIDIŠKIS 1950 07 23 – 2008 01 14

SKELBIMAI 
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS SKELBIA1

DE PROFUNDIS 
• ALUYZAS LITRELIS IR S. S..
NE ENŠTEINU TRENKTI
7

PAVELDAS

RESTAURUOTAS ROKIŠKIO GRAFYSTĖS ŽEMĖLAPIS

Eglė Virpilaitienė, Eglė Piščikaitė, Paulius Zovė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rokiškio grafystės žemėlapis po restauravimo
Jovitos Ambrozaitytės nuotrauka

Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre buvo ištirtas ir restauruotas unikalus 1848 m. Rokiškio grafystės žemėlapis, kurį priklausomybės metais išsaugojo geodezininkas Antanas Ražinskas. Vėliau šį itin blogos būklės dokumentą įsigijo Rokiškio krašto muziejus. Restauruotas žemėlapis dabar rodomas šiame muziejuje. Apie vertingą eksponatą pasakoja restauratoriai Eglė Virpilaitienė, Eglė Piščikaitė ir Paulius Zovė.

Pirmieji dvarų valdų planai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pasirodė XVI a. pirmoje pusėje. Jų reikėjo sprendžiant žemės nuosavybės ginčus. Žemėlapiams sudaryti buvo organizuotas krašto topografinis aprašymas, vykdomas lauko kartografavimas, kurį atlikdavo specialūs tarnautojai, aprašydavę vietovę, atlikdavę matavimus. 1557 m. išleidus Valakų įstatymą, buvo išmatuota beveik visa etnografinė Lietuva ir dalis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, nustatyti ariamos žemės, miškų, ganyklų plotai.

Ypač didelę teritoriją apimantis žemėlapis buvo išleistas 1613 metais. Jo rengimo organizatorius ir darbų finansuotojas buvo Trakų ir Vilniaus vaivada Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Jo iniciatyva išleistas žemėlapis apėmė milžinišką teritoriją, į kartografuojamą plotą pateko ne tik visa etnografinė Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, bet ir Lenkijos, Rytų Prūsijos, Livonijos ir Maskvos kunigaikštystės dalys. Radvilos Našlaitėlio žemėlapis ilgą laiką buvo pagrindinis šaltinis Lietuvos kartografijai ir geografijai pažinti ir išleistas net kelis kartus.

Lietuvos dailės muziejuje restauruotas Rokiškio apylinkių žemėlapis nubraižytas 1848 metais. Rokiškio krašto muziejuje saugomuose dvaro archyvo dokumentuose apie tai nėra jokių duomenų, todėl muziejaus darbuotojai net neįtarė apie žemėlapio egzistavimą. Muziejininkų nuomone, žemėlapį galėjo užsakyti grafas Konstantinas Tyzenhauzas, paveldėjęs tėvo Ignoto Tyzenhauzo (1762–1843) žemes.

Konstantinas Tyzenhauzas (1786–1853) – garsus ornitologas, tyrinėjęs ne tik Lietuvos, bet ir gretimų šalių paukščius, parašęs mokslinį veikalą „Visuotinė ornitologija“. Grafas nemėgo leisti laisvalaikio diduomenės salonuose, jis mieliau pramogavo darydamas sumedžiotų paukščių iškamšas, kiekvieną iš jų paskui nutapydamas akvarele. Surinko trijų tūkstančių iškamšų ir paukščių kiaušinių kolekciją, kurią jo sūnus 1857 m. padovanojo Vilniaus senienų muziejui. Turėdamas ir moks­lininko, ir menininko gyslelę, pats tapydamas apylinkių peizažus, Konstantinas Tyzenhauzas suprato, kokią didelę mokslinę reikšmę turės profesionaliai nubraižytas jam priklausančios grafystės žemėlapis.

Žemėlapį braižė kartografas Michalas Skinderis, dokumento titule įrašęs datą: 1848 m. liepos 1 d. ir pasirašęs plano apačioje: Michal Skinder geometra. Apie šį kruopštų meistrą jokių žinių iki šiol nepavyko aptikti –­ nei kas jis toks, nei kada gyveno.

Žemėlapis apima žemes nuo Kamajų iki Aknystos, jame pažymėtas kiekvienas upelis, ežeras, pelkė, svarbiausieji tų metų pastatai, matomas reljefas. Išskirtos žemės naudmenos, miškų rūšys, keliai, aukštumos. Iš šio žemėlapio galima sužinoti vietovių pavadinimus, kaimų išsidėstymą, tikslius išmatavimus. Žemėlapio mastelis nustatytas pagal lietuviškojo šniūro ilgį (48,73 m) ir atitinka skaitmeninį mastelį – 1:27 000. Tai vidutinio mastelio topografinis žemėlapis. Įdomu, kad daugelio vietovių pavadinimų rašyta lietuviškai, ir net pagal teritorijos tarmę. Dauguma vietovardžių ir hidronimų išliko nepakitę iki šių dienų, juos galima atpažinti pagal sunormintus šiandienos pavadinimus.

Žemėlapis, kaip mokymo priemonė, buvo patekęs į 1927 m. grafo Totlėbeno dvaro pastate įkurtą Kėdainių aukštesniąją kultūrtechnikų mokyklą, kurioje buvo rengiami ir geodezininkai. Mokykla nustojo veikusi 1944 m., nes traukdamiesi vokiečiai jos pastatą susprogdino (dalį geodezinių prietaisų ir kitokių mokymo priemonių mokyklos darbuotojams pavyko išsaugoti ir vėliau perkelti į Kaune įkurtą žemės ūkio technikumą).

Unikalų dokumentą išsaugojo Armonių km. (Rokiškio rj.) gimęs žymus mokslininkas geodezininkas Antanas Ražinskas (1925–2007). Sovietiniais metais bet koks kolekcionavimas buvo netoleruotinas, o susijęs su Lietuvos istorija net draustinas, tačiau Rokiškio grafystės žemėlapis pateko į A. Ražinsko rankas ir buvo išsaugotas. Šį unikalų dokumentą įsigijo Rokiškio krašto muziejus.

Planas nubraižytas juodu tušu ant standaus, smarkiai ir netolygiai pageltusio popieriaus, kurio sudėtyje dominuoja linų masė. Spalvintas akvarele, kai kur maišyta su balta tempera, kuri ypač gerai matoma titulo rėmelyje. Popierius su vandenženkliu –­ užrašu F. Langenbach. Didelio formato (131x244 cm) lakštas suklijuotas iš dešimties vienodo dydžio lapų (66x50 cm). Žemėlapis priklijuotas ant plonos tankios drobelės, kuri susiūta iš dviejų horizontalių gabalų. Tokio dydžio planai ir žemėlapiai dažniausiai būdavo priklijuojami prie lininio ar medvilninio audinio, kad būtų patogu laikyti susukus į ritinį, o prireikus – pakabinti apžiūrai. Atidžiau įsižiūrėjus į žemėlapio linijas, popieriuje matyti mažyčių skylučių – taip adatos dūriais pažymėtos visos nubrėžtų linijų susikirtimo vietos, kiekvienas laužytos linijos, žyminčios pievą, mišką ar žemės plotą kampas, kruopščiai nubrėžtų apskritimų centrai, net pažymėtų pastatų kampai. Visi pavadinimai užrašyti gražiu šriftu, ypač kruopščiai juodu tušu nubrėžtos didelės raidės – jų kontūras užpildytas vertikaliais tobulai vienas šalia kito gulančiais štrichais.

Žemėlapis ilgai laikytas suvyniotas į ritinį. Daug kartų lankstytame plane –­­ ryškūs keturi horizontalūs ir septyni vertikalūs popieriaus lenkimai, kuriuose matyti daug skersinių įplyšimų, popieriaus lūžių bei daugybė ilgų horizontalių įplyšimų, atsiradusių planą vyniojant. Žemėlapio pakraščiuose būta daugybė įplyšimų, trūko įvairaus dydžio fragmentų, nuplėšti kampai. Ypač sunykusi buvo jo apatinė dalis. Drobė, ant kurios priklijuotas popierius, daugelyje vietų atsiklijavusi, pakilusi, susidarę raukšlių. Ji prie popieriaus laikėsi labai silpnai, o klijai trupėjo ir byrėjo. Drobė buvo nešvari, paru­davusi, sudūlėjusi. Matyti vos įskaitomi įrašai grafitiniu pieštuku Plan Hrabstva Rakiskiego g Ra 1848, Ракишкис… priklijuotos popierinės etiketės liekanos su įrašu …1848.

Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre žemėlapis ištirtas ir restauruotas. Norint tinkamai saugoti ir užsakovo pageidavimu eksponuoti tokio didelio formato žemėlapį, jį teko dubliuoti ant tvirto pagrindo. Senoji originali žemėlapio drobė tam netiko, nes buvo sudūlėjusi, daugelyje vietų išretėjusi, nuo sintetinių klijų negrįžtamai sukietėjusi ir susilamdžiusi. Dubliavimui pasirinkta speciali korėtos struktūros, geros kokybės, labai lengva popieriaus plokštė (Tycore Honeycomb, Vokietija). Žemėlapis paspartuotas specialiu kartonu, įrėmintas po organiniu stiklu, lengvu ir tvirtu mediniu rėmu. Šiuo metu žemėlapis eksponuojamas vienoje iš Rokiškio dvaro salių.

 

Skaitytojų vertinimai


44388. famatus :-) 2008-01-21 19:40
Kreipiuosi į gerbiamus Rokiškio muziejininkus: paviešinkite šitą labai vertingą savo krašto paminklą, padarydami skaitmeninę kopiją ir įdėdami žiniatinklin. Būsim dėkingi. Pradedam laukti :)

55935. Siknius :-( 2009-11-26 16:51
sis straipsnis toks pat durnas kaip mano galva nes as siknius. man sis straipsnis labai nepatiko nes jis durnas, kvailas, 100% kad jus taip pat durnas kaip sis straipsnis su jumis buvo Siknius dar pasimatysim

55936. Siknius :-( 2009-11-26 16:53
Koks dar paminklas tai sikna reik prasikrapstyt apiie koki dar paminkla tu cia sikna isivalyk pries skaitydamas straipsni nuosirdziai Siknius

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:21:03 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba