Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-01-18 nr. 3173

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• PĒTERS BRŪVERIS25
• KRONIKA2
• KITAME NUMERYJE5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1

AKTUALIJOS 
• Stasys Stacevičius.
ŽMOGUS IR VANAGAS
5

ATMINITS 
• Ineza Juzefa Janonė.
„LEISKITE MAŽUTĖLIAMS EITI PAS MANE“

KNYGOS 
• „ANGELAI (IR DEMONAI)“
• „GAVĖNIA“
• „MYLIMOJO GYVENIMAS“1
• „25 ŽINGSNIAI NORINT SUPRASTI BIBLIJĄ“
• Alfredas Guščius.
PAČIAM IŠ SAVĘS IR IŠ KITŲ
• Jūratė Baranova.
TAS TYKUS IR ŠVELNUS PRALAIMĖJIMO SKONIS
6
• BALTIJA 2007: KATINAI, KATINAI IR JOKIŲ PARULSKIŲ!
• (PA)SKAITINIAI17
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• ALVIS HERMANIS: „NEREIKIA BAUGINTI ŽIŪROVŲ“
• Skirmantė Jonuškaitė.
LIETUVIŠKI BATUOTO KATINO ISTORIJOS POSŪKIAI
1

DAILĖ 
• Remigijus Venckus.
„VIRUS“ VISUR
 Julija Petkevičienė.
GRIKIS
15
• Jolanta Sereikaitė.
„APIE REPLIKĄ“
2

PAVELDAS 
• Eglė Virpilaitienė, Eglė Piščikaitė, Paulius Zovė.
RESTAURUOTAS ROKIŠKIO GRAFYSTĖS ŽEMĖLAPIS
3

POEZIJA 
• MEILĖ KUDARAUSKAITĖ3
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS5

PROZA 
• Ričardas Kalytis.
LUŠA
2

VERTIMAI 
• Nora Ikstena.
SŪNUS
6

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ŠIUOLAIKINĖS LIETUVIŠKOS PJESĖS LONDONO SCENOJE: PIRMIEJI ATSILIEPIMAI1

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mindaugas Peleckis.
J. BLAVATSKAJA: MOTERIS, ĮKVĖPUSI EPOCHĄ
25

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mindaugas Peleckis.
AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ IR „SKYLĖ“: MUZIKA, VIS DAR GALINTI NUSTEBINTI
15

KRONIKA 
• SANKIRTOS1
• NAUJI ŽURNALO „VILNIUS“ NUMERIAI
• AR ELITUI PAKELIUI SU GRAFOMANIJA?67
• PASTABOS DĖL SVETIMVARDŽIŲ RAŠYBOS PRISTATANT V. URBUČIO KNYGĄ „LIETUVIŲ KALBOS IŠDAVYSTĖ“8
• GEDIMINAS PEMPĖ 1921 01 15–2008 01 021
• KĘSTUTIS ŠIDIŠKIS 1950 07 23 – 2008 01 14

SKELBIMAI 
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS SKELBIA1

DE PROFUNDIS 
• ALUYZAS LITRELIS IR S. S..
NE ENŠTEINU TRENKTI
7

DAILĖ

GRIKIS

Julija Petkevičienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ramūnas Grikevičius. „Arijanos sodai”. 2007, skaitmeninė spauda ant tento

Kodėl menininkas, atverdamas kūrybos dirbtuvės duris, apsinuogina ir leidžiasi viešai teisiamas? Kad pasitikrintų, ar yra įdomus, suprantamas, teisingas? Kodėl leidžia žiūrovui preparuoti kūrinius? Kad kalbėtųsi apie tai, kas buvo, yra ir bus?

Dažnai parodoje nekyla jokių klausimų. „Viskas aišku“, – skelbiamas nuosprendis. Bet koks katarsis apima, kai darbai provokuoja pokalbiui! Tai patyriau Grikio – Ramūno Grikevičiaus tapybos ir skaitmeninės spaudos parodoje Panevėžio dailės galerijoje.

Įvairialypėje R. Grikevičiaus kūryboje dominuoja novatoriškos temos, puikus piešinys, emocinga spalvų dermė. Ypač jausminga Ramūno tapyba, kupina aistros, kančios, susižavėjimų ir nusivylimų... Eidama nuo vienos drobės prie kitos išgyvenu begalę potyrių: jaučiu bohemišką dirbtuvės atmosferą, užuodžiu cigaretės dūmo kvapą, išgirstu atkemšant vyno butelį – aplink šurmulys ir... vienatvė, tyla. Modernizmo klasikas tapytojas Amadeo Modigliani’s pasakytų: „Čia kiekvienas tylėdamas žiūri į tai, kas jam patinka. Kalbama po to.“ Bet po Ramūno parodos ilgai nesinori nieko sakyti, vien paslaptyje išsaugoti patirtus jausmus.

Manau, R. Grikevičius siekia nustebinti. Pavyzdžiui, 2007 m. aliejumi ant drobės tapyti nemažo dydžio aktai. Paveiksle „Pirmas vaizdinys“ matome „tik“ dailią, švelnią krūtį. Stebėjau paro­dos lankytojus. Dauguma jų prie šio darbo nudelbia akis arba jį apeina. Trikdo? Šokiruoja? Pernelyg didelis formatas (120x150 cm)? Tautos mentalitetas? Konservatyvus auklėjimas? „Nepatogi“ tema? Bet įsižiūrėję į šią drobę, nematome žmogaus kūno linijos – grožimės spalvų derme ir potėpių linkiais...

„Degtukas“ – pusiau gulinčios moters, rankoje laikančios degtuką (aistros, pavojaus nudegti, trumpo pasimatymo metafora), aktas. Nepretenzingas koloritas, švelnūs chaotiški potėpiai, lengvas sfumato ir paslaptingas jaunos moters žvilgsnis – paveikslas primena kelių akimirkų meilę, pasibaigusią užgesus degtukui.

Sodriais raudonais ir bordo atspalviais pulsuoja „Raudonos šviesos skonis“. Šis darbas puikiai derėtų šiuolaikiniame interjere, net tiktų reklamų afišoms. Iš pirmo žvilgsnio negali suprasti, kas paveiks­le vilioja: ar lūpose įspraustos vyšnios vaizdinys, ar „aistringas“ koloritas. Jei parodą tapatinčiau su žmogaus kūnu, tai šis darbas man būtų lyg širdis, kupina impulsų ir pažadų. O „smegenų“ ieškočiau drobėje „Dirbtina šviesa“, kurioje profesionaliai nutapyta „Iljičiaus“ lemputė menkai apšviečia niūrią erdvę. Elektros brangimo prognozė? Eurika? O gal susimąstymas, vienatvė...

Mano „pokalbį“ su R. Grikevičiaus tapyba baigia paveikslas „Visada tas pats“. Tai dailininko autoportretas, įprasminantis autoriaus vidinę būseną. Ant taburečių –­ eilė nuogų „Grikių“, tapančių ant vienas kito nugaros. Kūrinyje gausu spalvų žaismo ir groteskiškos autoironijos. Didelis dėmesys skiriamas raiškos „kalbai“: jei netapytų, Grikis, matyt, būtų puikus eseistas.

Kita R. Grikevičiaus kūrybos dalis –­ skaitmeninės spaudos darbai ant tentų, kurie galėtų būti puikus masalas produktus pervežančioms įmonėms. Aptraukę tolimųjų reisų sunkvežimių priekabas Grikio kūriniais, ne tik pagyvintume „furgonų“ išorę, bet ir turėtume unikalų meno ant ratų pavyzdį. Pasak dailėtyrininko Virginijaus Kinčinaičio, R. Grikevičiaus kūrinių ciklas „Plastmasinė tapyba“ skirtas kompiuterinės grafikos ir tapybos sintezės paieškoms. Jame dailininkas viešą reginį išvaduoja nuo vienaprasmio komerciškumo ir suteikia individualios mitologijos matmenį, kuriame žiūrovas gali atrasti ir savo vidinio pasaulio niuansų.

Išskirčiau tentą „Garsas“, kuriame rankų ir lūpų ženklų fotografijos lyg kurčnebylių kalboje išdėliotos tam tikra seka. Po fotografijomis atsitiktinai (gal sąmoningai) išmėtyti pavieniai žodžiai, iš kurių, savaip sudėliojęs skyrybos ženklus, gali perskaityti įvairias frazes (pavyzdžiui, „tyla žmogaus būtis yra daugiau viską ką jis jaučia daro žmogaus būtis yra jo vidinė tyla“). Kad ir kaip dėliotume, kalbėsime apie vidinės ramybės ir būties prasmės paieškas, o tai ir yra R. Grikevičiaus kūrybos leitmotyvas.

Nepaisant šiuolaikinės meno istorijos hierarchijos logikos, R. Grikevičius yra vienas įdomiausių dabarties lietuvių menininkų, kuris gerai išmano tapybos „anatomiją“.

 

Skaitytojų vertinimai


44364. citizan :-) 2008-01-21 12:00
Apie dirbtuvę kalbama gan vaizdžiai-ir cigaretės dūmelio kvapas,ir atkemšamo butelio pokštelėjimas..Nesakau,gali būti,nes autorių pažindamas tik epizodiškai negaliu spręsti kiek jis bohemiškai daro savo darbus,kiek ne; nors gal viskas kiek paprasčiau. Tiesiog mes vis pasiilgstam Modžio ir projektuojam jo siluetus,panašiai kaip Grikis projektuoja vištas ant tentų. Beje,esu alergiškas Kinčinaičio postringavimams-spekuliacijoms,kurių citata ardo ir šios recenzijos kontekstą. Na,o užbaigiama ji visai protingu sakiniu. Pridurčiau,-gerai tapo ne tik Grikevičius,bet yra ir daugiau tapytojų,kurie hierarchinės logikos yra nepelnytai užmiršti,ar ne taip,Kičinaiti?

44429. Povilas2008-01-22 15:43
mačiau jo tentų parodą Daugpily-super!o jis vilnietis? kažko nelabai ką žinau apie jį.

44473. si2008-01-23 13:56
Povilai, blyn, kaip keistai suvoki pasauli. Tamsta gal esi vilnietis?

44486. sigis2008-01-23 21:34
sudas tas grikis,naivu,nekabina,daro numirusius dalykus.

44487. Vilija :-) 2008-01-23 22:39
Manau, Grikevičius siekia ne tik nustebinti. Jo tapybos darbai jaudina, keri, verčia ieškoti prasmės. Neteko matyti jo tentų. Kur galima juos pamatyti? Deja, aš irgi vilnietė.

44505. kiskis p2008-01-24 16:35
as irgi, deja, vilnietis, gyvenu vingio parko krumuose. taigi keistai suvokiu pasauli ir nieks man nepasiekiama.

44547. 16.202008-01-25 16:22
prie ko cia tie deja vilnieciai. kazkoks kaimas johaly. atrodo, jei gyveni deja vilniuje, tai niekur kitur negali nuvaziuot meno paziuret.

44553. tokiskisp2008-01-26 10:16
Sapoka nevykes menotyrininkas ir dar dabar buves tapytojas-dabar butaforinis kiskisp

44560. kiskis p2008-01-26 18:40
sapoka yra greiciau povas, o ne kiskis p.

44562. klausimelis2008-01-26 20:31
Ko jus vis ant to sapokos varot? ka jis jums padare? Tai povas, tai kiskis, na jis juk bernas, pirmiausia;)

44574. toklausimelis2008-01-27 15:25
Sapoka bernas? Na tai tai...gal panasiau i hemofrodita su povo uodega ir kiskiop krutine...

46051. Lina :-) 2008-04-03 10:06
Kas nezinot, tai Grikevicius yra panevezietis, desto Panevezio dailes mokykloj ir yra Panevezio sviesulys. Jo tapyba mane suzavjo kai buvau dar maza, valgem kavinej Kranto 12 rugsejo 1-osios proga, ir ten kabejo jo darbai, aisku as tada nezinojau kas cia per dailininkas, bet tirkai labai dideli poveiki man padare. skaitmenine tapyba man tai nelabai patinka... bet aliejine faina. kalbant apie Vilniu, nemaciau cia tokios tapybos kaip Grikeviciaus, manau jis unikalus savo groziu, ne saldumu, o tiesiog savo estetika ir groziu... kai kam zodis grozis yra kaip keiksmazodis. mane labai erzina akademijos poziuris, kad tai, kas grazu - jau ne menas :)))

49740. Juste2008-11-21 15:59
mieloji linute, kranto 12 niekad nekabejo grikio darbai.. ten KOSMAUSKAS!! ak..

52528. vaiva :-) 2009-04-19 13:27
kabejo ir grikeviciaus darbai...as atsimenu...peshti pastele...

57689. parašas :-) 2010-03-13 12:27
ir aliejiniai kabėjo! ot..

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:20:57 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba