Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-01-18 nr. 3173

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• PĒTERS BRŪVERIS25
• KRONIKA2
• KITAME NUMERYJE5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1

AKTUALIJOS 
• Stasys Stacevičius.
ŽMOGUS IR VANAGAS
5

ATMINITS 
• Ineza Juzefa Janonė.
„LEISKITE MAŽUTĖLIAMS EITI PAS MANE“

KNYGOS 
• „ANGELAI (IR DEMONAI)“
• „GAVĖNIA“
• „MYLIMOJO GYVENIMAS“1
• „25 ŽINGSNIAI NORINT SUPRASTI BIBLIJĄ“
• Alfredas Guščius.
PAČIAM IŠ SAVĘS IR IŠ KITŲ
• Jūratė Baranova.
TAS TYKUS IR ŠVELNUS PRALAIMĖJIMO SKONIS
6
• BALTIJA 2007: KATINAI, KATINAI IR JOKIŲ PARULSKIŲ!
• (PA)SKAITINIAI17
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• ALVIS HERMANIS: „NEREIKIA BAUGINTI ŽIŪROVŲ“
• Skirmantė Jonuškaitė.
LIETUVIŠKI BATUOTO KATINO ISTORIJOS POSŪKIAI
1

DAILĖ 
• Remigijus Venckus.
„VIRUS“ VISUR
• Julija Petkevičienė.
GRIKIS
15
 Jolanta Sereikaitė.
„APIE REPLIKĄ“
2

PAVELDAS 
• Eglė Virpilaitienė, Eglė Piščikaitė, Paulius Zovė.
RESTAURUOTAS ROKIŠKIO GRAFYSTĖS ŽEMĖLAPIS
3

POEZIJA 
• MEILĖ KUDARAUSKAITĖ3
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS5

PROZA 
• Ričardas Kalytis.
LUŠA
2

VERTIMAI 
• Nora Ikstena.
SŪNUS
6

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ŠIUOLAIKINĖS LIETUVIŠKOS PJESĖS LONDONO SCENOJE: PIRMIEJI ATSILIEPIMAI1

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mindaugas Peleckis.
J. BLAVATSKAJA: MOTERIS, ĮKVĖPUSI EPOCHĄ
25

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mindaugas Peleckis.
AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ IR „SKYLĖ“: MUZIKA, VIS DAR GALINTI NUSTEBINTI
15

KRONIKA 
• SANKIRTOS1
• NAUJI ŽURNALO „VILNIUS“ NUMERIAI
• AR ELITUI PAKELIUI SU GRAFOMANIJA?67
• PASTABOS DĖL SVETIMVARDŽIŲ RAŠYBOS PRISTATANT V. URBUČIO KNYGĄ „LIETUVIŲ KALBOS IŠDAVYSTĖ“8
• GEDIMINAS PEMPĖ 1921 01 15–2008 01 021
• KĘSTUTIS ŠIDIŠKIS 1950 07 23 – 2008 01 14

SKELBIMAI 
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS SKELBIA1

DE PROFUNDIS 
• ALUYZAS LITRELIS IR S. S..
NE ENŠTEINU TRENKTI
7

DAILĖ

„APIE REPLIKĄ“

Jolanta Sereikaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kęstutis Grigaliūnas. „Autoportretas“. 2007. Spalvotos plėvelės karpinys ant sienos

Iš pirmo žvilgsnio šiame parodos, veikusios 2007 m. gruodžio 17 d.–2008 m. sausio 5 d. galerijoje „Kairė–Dešinė“, pavadinime slapčiomis norėjau raidę k keisti raide c (gal net sakyti „Apie kopijas“). Tačiau parodos „Apie repliką“ kuratorius fotografas Gintautas Trimakas turėjo omenyje ne vien atsakymą, bet įžūlų ir net provokuojantį atsikirtimą į kito žmogaus kalbą. Kai paklausiau, kas paskatino surengti tokią parodą, Gintautas Trimakas atsakė: „Žmonės, išvarginti šiuolaikinio gyvenimo tempo, neturi kada pasikalbėti. Bendraujama elektroniniais laiškais. O kodėl nepasikalbėti parodų salėje?“

Nedidelėse grafikos galerijos salėse tilpo konceptuali net septynių, vienas kitą gerai pažįstančių menininkų kūryba. Parodoje dalyvavo Kęstutis Grigaliūnas, Laisvydė Šalčiūtė, Gintautas Trimakas, Eglė Ridikaitė, Kęstutis Gintalas, Andrius Kviliūnas ir Aistė Kirvelytė. Vieni jų replikavo sau, kiti – draugams, treti –­ politikams ar visuomenei.

Parodos autoriai savaip interpretavo pagrindinę temą, todėl meninės ir techninės raiškos priemonės buvo įvairios, pradedant fotografija, videomenu ir baigiant karpiniais bei tapyba. Pasigendantieji tradicinės grafikos, neturėtų piktintis – juk grafikos menas siejamas ne tik su estampu, bet ir su tekstų iliustravimu, kaligrafija, plakatu, atspaudu apskritai. Todėl fotografija ir video taip pat artimi grafikos dauginimo technikoms.

Ir kas paprieštaraus, kad didesnius plotus trokštančiam užkariauti konceptualiam menui per maža erdvės? Jei jau pradėjome kalbėti apie plotus, – daugiausia ekspozicinės vietos užgrobė grafikas Kęstutis Grigaliūnas. Jis juoda ir raudona plėvele ant sienų išklijavo visų parodos dalyvių, tariančių pagrindines savo tezes, natūralaus dydžio figūras, kurios priminė komiksų herojus.

Laisvydė Šalčiūtė pristatė fotokoliažų ir fotografijų ciklą „Pornografija“. Sukurti šią ironišką repliką menininkę paskatino VDU sociologo Artūro Tereškino knyga „Esė apie skirtingus kūnus“ (Vilnius: Apostrofa, 2007). Anot A. Tereškino, moteriška ir vyriška tapatybė tėra kultūros fenomenas, kur moteriškumas (ir vyriškumas) siejamas su tam tikrais atributais. Todėl Laisvydė Šalčiūtė naudoja lengvai atpažįstamą raudonų lūpdažių motyvą, prie kiekvieno paveiksliuko montuodama reklaminius tekstus (pavyzdžiui, „Drėkinti ir saugoti“, „Būk seksualus, būk savimi“, „Būti gražia galima išmokti“, „Tai, ką patirsite, privers jus plačiai atverti akis“, „Aistra dar niekada nebuvo tokia ryški“). Šie pirkėją gundantys šūkiai, skaitomi vienas po kito, skamba kvailai ir prieštaringai. Naujosios reklaminės poezijos šedevriukai komentuoja pasikartojančią, standartinę, net nuobodžią lūpų dažų formą. (Žvelgiant į šią banalią grožio priemonių produkciją, kyla klausimas: kodėl niekas nesukuria apvalių ir kvadratinių lūpų dažų? Lūpų dažų širdelių, drugelių, lūpų dažų pistoletų? Kodėl jie negali transformuotis, kaip kokie žaisliniai robotai?) Kritikuodama pop kultūrą, L. Šalčiūtė nesistengia būti originali. Mano manymu, įtaigesnė vyriškoji ekspozicijos dalis. Lyg kontrastas saldžiam moteriškumui pabrėžiami grubūs vyriškumo elementai. Virš lūpų dažų kolekcijos kabo vyrų nuotraukos erotiškai pravertomis lūpomis su pūpsančiu liežuviu burnoje. Pagal formalų apibrėžimą tai yra pornografija, apibūdinama kaip atviras natūralistiškų, išdidintų intymių kūno dalių vaizdavimas. Autorė pagal visuomenės kanonus vyrams leidžia skleistis kaip individams su visais erzinančiais kūno (tikriausiai ir dvasios) netobulumais: karpomis, šeriais, apgamais, raukšlėmis etc. Įkūnydama visuomenės ir vyrų troškimus, moteris gali pasirinkti tik skirtingą – šviesesnę, tamsesnę, raudonesnę, dramatiškesnę ar švelnesnę –­ lūpų dažų spalvą ir brangesnį ar pigesnį prekės gamintoją. O lūpomis tariamos replikos – tai vienas ekspozicijos prasminių sluoksnių.

Gintautas Trimakas ir Eglė Ridikaitė –­ minimalistinės estetikos šalininkai. Jų kūryba savaip nebyli, todėl replikos mažiau girdimos (norėdami jas išgirsti, turėtume ilgokai pamedituoti prie kūrinių). E. Ridikaitė vienoje drobėje lyg nugulėtas paklodes jungia šešis juodai baltos kontempliatyvios tapybos, purkštos aerozoliniais dažais, segmentus. Kūrinį „Apie tai, kas tarp mūsų“ autorė vadina peizažu be numerio. Eskizus anglimi primenantys drobės plotai spinduliuoja intymumą ir liūdesį, minorinių natų be rėmų viziją. Galbūt tai yra replika tiems, kurie nutraukė jos kūrybos procesą (autorė buvo privesta palikti kūrybos dirbtuvei skirtas patalpas). Susiliekite su drobės virpesiais, rūką primenančiomis juodai pilkomis užuominomis, leiskite abstrakčiai erdvių tapybai paslaptingai brautis į jūsų vidų. E. Ridikaitė – tyliausia šios parodos menininkė, neįkyri, atsiribojusi nuo šiuolaikinio triukšmo ir ryškumo, romantiška, nekandi, poetiška, kaip vienuolė užsidariusi asmeninėje kūrybos erdvėje.

G. Trimakas meditacines juostas skiria aštuoniems menininkams. Jis balansuoja ant ironijos riboženklio, bandydamas pakartoti jų braižą savo fotografinėmis ir meninėmis raiškos priemonėmis. Replika Juzefai Čeičytei –­ tai fotografijoje naudojama plėvelė su skylėmis, maniera artima dailininkės kūrybai. Menininko Valdo Ozarinsko kūrybą primena abstraktūs juodai pilki kūriniai, atlikti mišria technika. Jurgitai Remeikytei „padovanojamos“ fotografijos juostelių dėžutės su juostos fragmentu ir rausvos nuotraukos skiaute. Nustebau, pamačiusi G. Trimako fotografijos eksperimentus, skirtus ekspresionizmo pradininkui Edvardui Munchui. Kadangi komentuodamas kitų kūrybą, G. Trimakas dažniausiai ieško panašiai išreiškiančių kūrybos estetikos principus. Tarp tokių –­ mylinčių monochrominę, sustingusią dzeno raišką –­ nacionalinės premijos laureatas fotografas Vytautas Balčytis.

Parodoje rodyti videodarbai labai skirtingi. „Dviračio šou“ humoru trykšta ryškiaspalvis žinomo menininko Andriaus Kviliūno filmukas „Dar ne prezidentas“. Pats autorius (tiksliau trys klonuoti jo kūnai) Lietuvos trispalvės fone kaip vaikiškoje greitakalbėje kartoja vieną formulę: „jei Adamkus tik norėtų, tai galėtų...“ Ko prezidentas nenori, lieka neišaiškinta valstybinė paslaptis: čia – menas, gaudykitės politinėse peripetijose patys.

Režisūros subtilumais ir sudėtingumu išsiskiria tapytojos A. Kirvelytės videoprojektas „Reportažai“. Ji ironiškai analizuoja aukštosios meno mokyklos situaciją. Vaizdas jungiamas su ramiu, oficialiu, deklaratyviu balsu skaitomu tekstu. Tapyti ir kompiuterinėmis programomis apdoroti veikėjai montuojami realioje erdvėje. Pasakojamos kelios tragikomiškos istorijos. Viena istorija – apie Onutę, kuri, baigusi aukštąją meno mokyklą, turėjo persikvalifikuoti ir dabar nekuria „grynojo“ meno, bet yra laiminga, kurdama antkapius. Taip „aukštasis“ menas priešinamas vartotojiškai realybei (prisiminkime garsiąją mūsų išsišokėlio politiko frazę: „Profesionalųjį meną tegul remia elitas“). Kaip autorės kūrinys iliustruoja dabartines realijas, sužinome ir iš K. Grigaliūno replikos: „Nes menas nėra aiški sąvoka, Lietuvoje praktiškai nėra meno rinkos, galerijos beveik neveiksnios, o kvalifikaciją teikia amatų mokyklos.“

K. Gintalo videokūrinyje „Piktogramos“ skambant dramatiškai melodingai ispaniškai muzikai pieštuku piešiamos (Aistės Kirvelytės ranka?) gerai atpažįstamos reklaminės etiketės. Taip įkyrėję simboliai tarsi įgauna meno kūrinio statusą. K. Grigaliūnas taikliai komentuoja šį autorių: „Myliu Lietuvos reklamą ir piktą gramą.“ Lyg ir apie save ir visus kitus...

 

Skaitytojų vertinimai


44495. das2008-01-24 12:23
ten vyriskos vaginos o ne vyriskos lupos su liezuviu

44536. no2008-01-25 10:34
o ne, ten moteriski dalykai ir vyriski apacioje

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:20:56 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba