Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-03-21 nr. 2942

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALFONSAS BUKONTAS1
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

LITERATŪRA 
• VISKAS, KĄ JŪS NORĖJOTE SUŽINOTI, BET NEDRĮSOTE PAKLAUSTI APIE LIETUVIŲ LITERATŪROS AVANGARDĄ6
• NACIONALINĖ KULTŪRA IR MENAS LIETUVOS RADIJUJE IR TELEVIZIJOJE
• JEAN COCTEAU
• SLENGO RŪŠYS IR SUSIKALBĖJIMO NAUDA2

POEZIJA 
 LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS8

PROZA 
• ROBERTAS KUNDROTAS, KONSTANTINAS GRUZINCEVAS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ISAACAS BASUEVIS SINGERIS

KNYGOS 
• Dovilė Zelčiūtė.
ANT LEDO LYTIES
• Marius Burokas.
DEBIUTANTAS IŠAUGA ŽAISLUS, ARBA GRAŽBYLIAVIMO BANDYMAI
1
• Neringa Mikalauskienė.
ĮSILAUŽIANTIS
2
• KELIO DULKĖS, BALTOS ROŽĖS
• TRIUKŠMAS IR ĮNIRŠIS
• LAIKRAŠTIS/I
• CARMINA BURANA
• NAUJOS KNYGOS3

SVEIKINAME 
• EUGENIJĄ STRAVINSKIENĘ3
• BRONĘ LINIAUSKIENĘ

IN MEMORIAM 
• HALINA KORSAKIENĖ

JAUNIMO PUSLAPIS 
• STEPONAS PATINAS3
• VYTAS DEKŠNYS

AKTYVIOS JUNGTYS 
• VAKARAIS BŪNA LABAI ŠALTA, TODĖL REIKIA VILKĖTI MEGZTINĮ6

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
PUSLAPIAI IŠ DABARTIES
1
• EPTA SEMINARAS-PRAKTIKUMAS ŠIAULIUOSE1

TEATRAS 
• Gabija Gruodytė.
KAIP DONELAIČIO BŪRAI NEKROŠIAUS TEATRĄ DARĖ
1
• Ramunė BalevičIūtė.
KRIUKSĖJIMAI, LAKIOJIMAI, KVAILIOJIMAI
1
• "NEBEVALDOMŲ INSTINKTŲ PRASIVERŽIMAS"

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
"VILNIAUS PAVASARIS" IR JO KONKURENTAI

DAILĖ 
• Algis Uždavinys.
GYVYBINGA TRADICIJA
1
• Jurgita Ludavičienė.
SUNERTI SIDABRU

KRONIKA 
• BELGIJOS IR RUSIJOS SOSTINĖSE - LIETUVIŲ MENININKŲ DARBAI
• Stanislava Kirailytė.
PAGERBTAS PETRAS GAULĖ
2
• Ričardas Šileika.
ŠOKČIODAMI PER GRIOVIUS, SU PILNUTĖLIAIS GRYBŲ KREPŠIAIS, KALBĖDAMIESI GIMTĄJA LIETUVIŲ KALBA
• TARPTAUTINIAI GUNDYMAI
• LĖLININKAI MINI PROFESINĘ ŠVENTĘ
• LIETUVA EUROPOS ŽINIASKLAIDOJE

DE PROFUNDIS 
• DŽIAUKIMOS! IŠ KRANO TEKA VANDUO!
• ŠONKAULIS IR BAMBA4

POEZIJA

LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vlado Braziūno nuotrauka

* * *
mūsų širdys
iš gintaro
tik pažiūrėk per lupą
vabzdys
kiša kojos narelį

mūsų širdys iš gintaro
vabzdys kiša koją


ŽIEMOS PAVAKARYS

Kaukši ir kaukši
slovikėlių dangteliai
ė, tai indus plauna
mano žmona,
o kas
po tais slovikėlių dangteliais
nieko -
aviečių kvapas,
kurias rinkome užpernai.

* * *
upė vingiuodama
ant kranto palieka
mano motiną,
skalbiančią žlugtą -
nuvingiuoja tolyn
su baltom putom

* * *
Už lango tamsa po truputi ima skystėti,
slenka iš lėto rūkas į kačių ir šunų
apmyžtas tarpuvartes.
Silkių rasalo smarvė prie šiukšlių konteinerių,
a, jau krapštaisi, kiaurabati Diogene iš Laertės,
savo mažyčių laimėjimų,
užgesinęs žibintą -
nebeieškai manęs -
vadinas, yra gražaus laiko bent iki lapkričio,
dar turiu ūkio darbų,
tokių,
kad net norisi ūkti -
nuraut darže česnakus,
avilius prikimšt kiminais -
bet va,
Ingmaro Bergmano vilkai
risnoja į savo valandą -
keista, ramūs, neiššiepę nasrų,
lyg viską iš anksto apie mane žinotų -
niekis,
prie ryto langų stovi tūkstančiai tokių kaip
ir aš…
Papoteriavau naktį,
tai Dievas neišbraukė mano pavardės
iš telefonų knygos -
neatjungė aparatėlio - ačiū jam.
Bet ten kitame skersgatvyje mačiau,
jau taip raudonuoja šermukšnis -
jau taip -
lyg lauktų mano vėlės tarp plikų šakų.
Išgraužkit, sakau,
Savo seno švarko kišenėj
turiu naujojo tūkstantmečio rožančių
sterilioj plastmasinėj pakuotėj.
Dešimt poterių - karoliukų,
raudonų, it šermukšnio uogos -
vaisto nuo savižudybės,
neklausyk, neišgirsk paistalų,
Tėve ir sveika Marija.
Nuogas prie lango -
O rožinio piliulė sprūsta iš pirštų
Ir nusirita grindimis
Rieda, rieda, nurieda.

ALUS

Mano pilvotas draugas
kalba kas rytą alubary:
Nebematyčiau prasmės gyventi,
jei nebūtų alaus - jo toks pasisveikinimas.
Na kas man belikę?
Palaidojau žmoną, amžiną jai atilsį,
Pastačiau ąžuolinį paminklą,
Vaikus išleidau gyveniman,
Besirūpinant ir bepergyvenant,
pats gyvenimas įtaisė ligų:
prostatą, kraujospūdį, diabetą, blogą kraują,
kepenų ligą, permušinėjančią širdį.
Atsigulu karts nuo karto ligoninėn,
ir daktarėlis draugiškai pataria:
Žinai, brolyti, gyventum dar kiek su tokiom
ligom -
tik mesk gerti.
Ar alų? - klausia tasai.
Ir alų.
Žinot, matau, kad be reikalo aš čia savaitę
gulėjau.

PRIE ALAUS

Prie alaus tinka viskas kas kiauliška:
Kiaulės kojos, kiaulės ausys, kiaulės šnipas,
kiaulės užstalėj, kiauliškas elgesys irgi tinka,
bet tik tada,
kai pats esi sukiaulėjęs.
Prie alaus užstalėj netinka
rafinuotos, intelektualios moterys,
gurkšnojančios mažais gurkšneliais
kavą su bezė pyragaičiais.
Netinka jų subtilios užuominos pasislinkti,
nes jos yra kiauliškos -
nes jos nesupranta, ką reiškia
sukiaulėjęs vyras geriantis alų.

KAIP PASIDARYTI ALŲ

Sau lekiu mašina pro miškus,
pro numelioruotas pievas -
tiltukais, per upeliukus,
kaip stygas į kanalus suguldytus …
Ir tai tau - didėliausi laukai vasarojaus-
miežiai siūbuoja savo švelniais plaukais
kaip žydinti jūra.
Ė, tai beveik pusė alaus.

Rugsėjis,
parazitas apynys jau taip apsivijo pelkėtoj upės
pakrantėj
tuopas, juodalksnius, net neūžaugą laukinę
obelį.
Ne tokie jau dideli spurgai, bet daug -
kita pusė alaus.

Trauk apynio virkščias nuo medžių kamienų -
plušėk - ne taip jau paprasta vijoklį žemėn
nutraukti -
su miežiais kur kas paprasčiau.

Nupjoviau apsivijusį apyniu juodalksnį -
Rupūs miltai - iš kamieno kraujas ėmė tekėti,-
O taip jau norėjos alaus, nors ir šaltas ruduo,
Ir užklupo mane nežinia,
ar alus sugyvens tokiam šalty.

Juk alų darau pirmą kartą gyvenime.

APYNIŲ PAGALVĖLĖ

Priskabiau apynio spurgų gerą pusmaišį.
Susipjausčiau kaladėm kraujuojantį juodalksnį.
Susikapojau, sukroviau malkas džiūt daržinėn.
Užpyliau apynius verdančiu vandeniu -
o jau kartumas - norisi išsispjaudyt.
Bet liko jų geras ketvirtis maišo - ne mažiau.
Sakau, pasidarysiu sau pagalvėlę -
Skaičiau knygose -
tokios pagalvės ramina nervus, migdančiai
veikia…
Mano alus lyg ir gyvena,
kiekvieną rytą broga vis neskanesnė.
Ne skony esmė.
Svarbu, kad drūtėtų.
Pasikišu nakčiai po galva apynių maišo galą ir
sapnuoju -
Geriam sau alų alubary su draugu,
Iš pirmo eilėraščio.
Sako, -
Ne taip viską darei, brolau, -
negyvens tavo alus.
Nuo alaus pradžios stebėjau tave iš anapus.
 

Skaitytojų vertinimai


1545. @2003-03-21 09:11
taip

1548. akme2003-03-21 14:36
ar ne per daug nuspejama: po "indus plauna" - "mano zmona"?

1550. Igla2003-03-21 15:10
Liudvikas - geras poetas.

1553. Bukeliene2003-03-21 20:40
perdaug ironijos kitiems, pasiziuretu i save... ir tekstas daugiau proza, nei poezija...bet kita vertus, tegyvena!

1555. J. Zdanys :-) 2003-03-21 21:43
Bravo, Liudvikai. Stipri, idomi poezija. Jonas

1559. ytb2003-03-29 08:55
kam reikalinga ta poezija?

1562. DŠP2003-03-29 15:03
Išmesk alų, rašyk apie kokią nors globojamą katę, šunobelę, tuo pačiu tonu, ir imsi laimeti premijas. Tokių rezignantų visada reikia. Bukelienė jau laimina. Ir būtinai daug gerk. Ir durniuok "Trečiame brolyje". Draugas iš šiapus-anapus.

1620. Viliukas :-( 2003-04-04 19:20
Nepadarė įspūdžio - per mažas egzistencinis svoris, deja... Visai subliuskom. Lyg kazko ir tiketumeis is Liudviko, juk girdetas, op... O akme pataikė.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
5:19:39 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba