Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-05 nr. 2991

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ivanas Dračas.
IŠŠŪKIS
7
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PIRMYN Į ATEITĮ ATBULINE PAVARA33
• RENGINIAI, SKIRTI KOVO 11-AJAI,
• ILGĖJĘSIS PASAULIO KULTŪROS
• SERGEJUS AVERINCEVAS2

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ.
PACIENTĖ NR.27
6

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS4

PROZA 
• Vilda Tamošaitytė.
MANO MOČIUTĖ SERGA
6

VERTIMAI 
• "VILNIUS BRANGUS MANO ŠIRDŽIAI..." (TARASAS ŠEVČENKA)
• Tarasas Ševčenka.
GARSINGAM VILNIUJ

LITERATŪRA 
• Jūratė Sprindytė.
GRĮŽKIM PRIE ABĖCĖLĖS
1
 Sondra Simanaitienė.
"TRISE VALTYJE IR..."
3

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
KĄ BENDRA TURI "SAMANĖ", POEZIJA IR MOTERYS?
• KAIP "LEIKĄ" IŠKEITĖ Į ŠILEIKĄ 1
• URANAS – 23513
• APŠLAKSTYTAS ISOPU
• MOLOJUS
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
• Balys Pakštas.
PARODOJE "VITA SANCTI CASIMIRI" –
1

DATOS 
• PRISIMINTINA RAŠYTOJA ANTANINA ŠALČIUVIENĖ-GUSTAITYTĖ2

MUZIKA 
• Meda Urbonavičiūtė.
ASTA BAZEVIČIŪTĖ "RAUDONOJOJE ŽIZEL"
3
• Eglė Gudžinskaitė.
PATRAUKLAUS KONCERTO RECEPTAS: LAUREATAI, UŽSIENIO ĮŽYMYBĖS IR…

DAILĖ 
• Vika Ryžovaitė.
ŽIEMOS MEILĖS SODAI
3
• Vika Ryžovaitė.
DRUSKUOTA TIKROVĖ
2

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
JIE KOVĖSI DĖL TĖVYNĖS
11

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
CEZARIO GRAUŽINIO KOSMOSAS
5
• ŠOKIO SPEKTAKLIO PREMJERA IR CHOREOGRAFŲ PATIRTYS1
• "ŠALTAS VAIKAS" IR KITA

JAUNIMO PUSLAPIS 
• VIZITAS VIDEOMENO DIRBTUVĖSE G-LAB13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Donatas Petrošius.
VIENO ŽMOGAUS MANIFESTAS
17

KRONIKA 
• VAKARO KLAUSIMĖLIAI
• in memoriam.
DANUTĖ PAULAUSKAITĖ (1945.VIII.11–2004.III.1)
2
• "PEGASAS 2003" IR VIENO LITO PREMIJA
• LĖLININKAI BURIASI
• Rima Povilionienė.
KONCERTUOJA PIANISTĖ BEATRICE BERTHOLD
1
• JURGIO JUOZAPAIČIO SĖKMĖ

SKELBIMAI 
• APSAKYMO IR EILĖRAŠČIO KONKURSAS
• ANTANO MIŠKINIO PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• KAUNO KRIMINALINIS RETRO7

LITERATŪRA

"TRISE VALTYJE IR..."

Sondra Simanaitienė

[skaityti komentarus]


Vasario 7 d. "Baltų lankų" knygyne valtyje sėdėjo trise ir ... Taip skelbė afišos, o iš tikrųjų jų buvo keturi: G.Grajauskas, M.Valiukas, R.Kmita ir A.Spraunius. Susirūpinau ne juokais, kas tas yra "ir" ir kuris iš jų keturių yra "tas". Pirma mintis, atėjusi į galvą, – šuo. "Trys tankistai ir šuo". Kad jie tankistai, tai gal ir galima sutikti, nes sėdėjo ramiai, vos šypsojosi, kaip važiuodami per minų lauką, ir beveik nejudino pečių, nes taip įpratę. Tanke, sako, mažai vietos. Bet kuris iš jų šuo, – negalėjau nurimti. Visi lyg labai jau panašiai skaitė iš lapelių ar knygelių. Visi jų jau turi ne po vieną, panašiai užsikirsdavo, krenkšdavo. Lyg ir negirdėjau lojimo. Todėl nutariau atlikti mažą tyrimėlį. Iš pradžių parašiau visiems elektoninę žinutę. Aišku, neklausiau tiesiog – tu šuo ar ne šuo? Bandžiau aplinkiniais keliais. Kodėl skaitot tokius socialiai angažuotus eilėraščius, esant susitarę, surežisavę ar panašiai? Grajauskas ir Kmita labai greit atsakė į mano laiškelį, kad tik nepamanyčiau, jog jie ten rimtai kažką rezgė, čia tik šiaip, netyčia. Žinau aš tuos kūrėjų "netyčia", "nerimtai". Yra tokia leidykla "Nieko rimto", tai kad užvertė visas "Maximas", "Minimas" ir net save gerbiančius knygynus po langais produkcija, – milijonai turbūt visai nerimtai į kapšus byra. Todėl, kai menininkas sako, ai čia netyčia, taip išėjo, manyk, kad čia tai jau tikrai visai rimtai ir tyčia – suplanuota, surežisuota. O svarbiausia – ne jo paties, o paties pačiausio. Gal net Dievo.
Todėl taip rimtai ėmiausi tirti tuos neva improvizuotus skaitymus. Valiukas žodiškai bandė išsisukti, jog Spraunius į Klaipėdą vėlavo, pasirodė uždusęs (gal atbėgo iš Vilniaus; labai šuniškas keliavimo būdas, nors, gerai pagalvojus, ir šunys, ypač kilmingi, o toks galėtų būti Spraunius, kojų nebevargina).
Pirmas spėjimas: šuo galėtų būti Spraunius, nes jis vienintelis ne klaipėdietis.
Toliau atsako, kokia ta socialiai angažuota poezija, ieškojau tik ką pasirodžiusioje knygoje "Naujausioji lietuvių literatūra (1988-2002)". Ją parengė jau ne "Nieko rimto", bet akademinė Vilniaus smogikų grupė, vadovaujama G.Viliūno. Daktarai arba beveik daktariškai atrodantys (juk ne visiems, kažkur skaičiau, daktariška asocijuojasi su daktariška dešra). Tai toks visai jau daktariškas M.Kvietkauskas minėtoje knygoje parašė apie grupės "Svetimi" (1994–1995) "trumpą postmodernų žaidimą su sociumu". Apsidžiaugiau, suradus tų trijų tankistų valtyje protėvius. Ieškant šuns, kartais galima surasti ir šaknį. Juolab kad A.Šlepiko, vieno iš "Svetimų" ideologų (nors būtent ideologijos jie labiausiai ir nekentė), Poeto žmonos monologas stilistiškai tą vakarą būtų idealiai tikęs:
Trauk tave velniai ir rupūžės visos
ar nors dviratį
sūnui pagaliau nupirkai
svoločiau?
(Numodama ranka ir nusisukdama.)
Užmušt tave maža.

"Prakeiksmas"

Bet Šlepiko Klaipėdoje (valtyje) tą popietę nemačiau. Grajauskas turbūt pamiršo pakviest, o gal jis tuo metu buvo panėręs. Svarbu, kad jis pacituotas, nors ir iš naujausios knygelės, bet svarbiausia – identifikuotas protėvis, kuris prieš dešimtmetį pradėjo "žaisti su sociumu greitą ir lengvą partiją, provokuoti, kalbėti socialinės realybės kalba, banaliomis buitiškomis žodžių prasmėmis, žiniasklaidos štampais, daugiabučių namų rajonų peizažu", kaip rašo M.Kvietkauskas. Genetiškai "Svetimiems" artimiausias Grajauskas, kuris, nudyręs banalybei odą, pakiša po padidinamuoju vamzdžiu ir kalba į tą patį vamzdį: "Kur yra tiesa / vamzdyje, ponia, vamzdyje" (eil. "Santaliučija atranda vamzdį").
Tiesos ir Dievo ieškojimu vamzdžiuose, gretimuose lygmenyse (Arkadijoje), kirpyklose, kur senos elektrinės mašinėlės praleidžia vandenį tarsi Viešpaties balsą, Grajauskas galėtų išsiskirti iš kitų trijų tankistų ir būti pavadintas "ir" ... Bet, jei taip, tai po "ir" turėtų būti ne šuo, o portatyvinis imtuvėlis. Irgi reikalingas daiktas valtyje ar tanke. Kmita iš jo išgirstų oro pranešimus, net jei krantas skendėtų rūkuose, tarsi Kondroto siela Odesoje. Tą vakarą Kmita nepamiršo nuraminti savo bičiulio iš Rusijos "Viskas ore, Kirilai, viskas ore". Aš, prisipažinsiu, į skaitymus pavėlavau pusvalandį, – autobuso vairuotojas nepakluso mano grasinimams ir pasuko Liepų gatve į stotį, bet neabejoju, jog Kmita paskaitė savo eilėraštį apie kito ne mažiau artimo bičiulio laidotuves, kaip rovė į kapines, "vežančiai muzikėlei" skambant. M.Kvietkauskas rašo: "Grajauskas ir Kmita renkasi elementarią kasdienybės kalbą, kur žodžiai reiškia tik tiek, kiek reiškia tavo asmeninėje aplinkoje ir paprastame draugiškame bendravime". Štai tokia paprasta iki ašarų Klaipėdos poetinės mokyklos bendrystė, laidojant draugus.
Tolesnės paieškos nuvedė prie absurdo estetikos. Ir čia jau būtų galima suporuoti Valiuką su Grajausku, iš dalies ir su Sprauniumi (Kmita liktų tuo trūkstamu "ir", o daugtaškis galėtų reikšti tokią nedidukę drobinę "terbelę" iš Rimanto terbelių kolekcijos, prie jūros buteliams rinkti skirtą)."Grajausko absurdo savimonė iškyla natūraliai, kai jo "grynasis aš" lieka vienas savo kambaryje (valtyje tai veik neįmanoma, nebent po valtimi – S.S.) tik su tylinčia, bevarde metafizika sau virš galvos" (M.Kvietkauskas), tuo tarpu Valiuko absurdas su "persišviečiančiu egzistenciniu rūpesčiu" (B.Speičytė) kyla iš šiltų konteinerių žiemą arba valtyje, žaidžiant su bendrais kauliukais:

mūsų užpakaliais
nusiperdžia tamsa
vienas kito
rankomis glosto
mums pimpaliukus


Eilėraštis be pavadinimo, kaip Valiukas mėgsta sakyti.
Pacituotame gabaliuke egzistencinio rūpesčio lyg ir pakanka, bet gal absurdo mažokai, todėl galima priminti Valiuko mažą mėlyną bobutę, kuri vakarais pasiūlo savo vyro galvai stiklainyje pačiulpti pirštą. Raminanti terapija prieš miegą. Juk, kai ilgai valtyje plūduriuoji, nekimba, tai visai nieko, kad kas nors pirštą pačiulptų, – žvaigždėtas dangus virš galvos ir moralinis dėsnis valties dugne.
Spraunius reklamos, naujų ir senų mitų elementus panaudoja socialinio absurdo dekonstrukcijai. Palenda po elgetos skarmalais, kad įsitikintų, ar tikrai jo džinsai "benneton", teisina žmogžudį Kainą, neva Abelis "lindo į subinę viešpačiui" ir gavo. Arba dekonstruoja novolitovcų vertybinę orientaciją:

kainavo krūvą
žalių jau taip
patiko jam kad
tą vežimaitį
invalidams
nupirko savo
naujagimiui

"Vertybių sklaida"

Atsibodo aiškintis, kas tas ketvirtas iš jų buvo ir ar jis buvo šuo, ar drobinė "terbelė", ar... Bet faktas, kad palei Klaipėdos krantus jie plaukiojo socialiai angažuoti, ginkluoti iki dantų ironiška distancija nuo sociumo ir, girdėjau gandus, dar nenuskendo. Pasienio policija ieško. Saugokite savo vaikus ir į "Baltų lankų" knygyną savaitgaliais neveskite. Užkrečiama.
 

Skaitytojų vertinimai


6762. uz tuos kur prie juros2004-03-10 19:24
Va, pagaliau apie ta kompanija kazkas atvirai ir tiesiai kazka pasake. Aisku, gal ne nuo pazeidziamiausiu ju klapciuku reikejo pradeti, bet tai S.S. reikalas. Drasi moteris, tokios man patinka :)

6766. Rrrr2004-03-11 08:05
Nieko nesupratau.

6768. Luria2004-03-11 11:01
Nesuprasi, ar S. S. dantį skauda, ar tėvynę myli...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:17:48 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba