Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-05 nr. 2991

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ivanas Dračas.
IŠŠŪKIS
7
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PIRMYN Į ATEITĮ ATBULINE PAVARA33
• RENGINIAI, SKIRTI KOVO 11-AJAI,
• ILGĖJĘSIS PASAULIO KULTŪROS
• SERGEJUS AVERINCEVAS2

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ.
PACIENTĖ NR.27
6

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS4

PROZA 
• Vilda Tamošaitytė.
MANO MOČIUTĖ SERGA
6

VERTIMAI 
• "VILNIUS BRANGUS MANO ŠIRDŽIAI..." (TARASAS ŠEVČENKA)
• Tarasas Ševčenka.
GARSINGAM VILNIUJ

LITERATŪRA 
 Jūratė Sprindytė.
GRĮŽKIM PRIE ABĖCĖLĖS
1
• Sondra Simanaitienė.
"TRISE VALTYJE IR..."
3

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
KĄ BENDRA TURI "SAMANĖ", POEZIJA IR MOTERYS?
• KAIP "LEIKĄ" IŠKEITĖ Į ŠILEIKĄ 1
• URANAS – 23513
• APŠLAKSTYTAS ISOPU
• MOLOJUS
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
• Balys Pakštas.
PARODOJE "VITA SANCTI CASIMIRI" –
1

DATOS 
• PRISIMINTINA RAŠYTOJA ANTANINA ŠALČIUVIENĖ-GUSTAITYTĖ2

MUZIKA 
• Meda Urbonavičiūtė.
ASTA BAZEVIČIŪTĖ "RAUDONOJOJE ŽIZEL"
3
• Eglė Gudžinskaitė.
PATRAUKLAUS KONCERTO RECEPTAS: LAUREATAI, UŽSIENIO ĮŽYMYBĖS IR…

DAILĖ 
• Vika Ryžovaitė.
ŽIEMOS MEILĖS SODAI
3
• Vika Ryžovaitė.
DRUSKUOTA TIKROVĖ
2

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
JIE KOVĖSI DĖL TĖVYNĖS
11

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
CEZARIO GRAUŽINIO KOSMOSAS
5
• ŠOKIO SPEKTAKLIO PREMJERA IR CHOREOGRAFŲ PATIRTYS1
• "ŠALTAS VAIKAS" IR KITA

JAUNIMO PUSLAPIS 
• VIZITAS VIDEOMENO DIRBTUVĖSE G-LAB13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Donatas Petrošius.
VIENO ŽMOGAUS MANIFESTAS
17

KRONIKA 
• VAKARO KLAUSIMĖLIAI
• in memoriam.
DANUTĖ PAULAUSKAITĖ (1945.VIII.11–2004.III.1)
2
• "PEGASAS 2003" IR VIENO LITO PREMIJA
• LĖLININKAI BURIASI
• Rima Povilionienė.
KONCERTUOJA PIANISTĖ BEATRICE BERTHOLD
1
• JURGIO JUOZAPAIČIO SĖKMĖ

SKELBIMAI 
• APSAKYMO IR EILĖRAŠČIO KONKURSAS
• ANTANO MIŠKINIO PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• KAUNO KRIMINALINIS RETRO7

LITERATŪRA

GRĮŽKIM PRIE ABĖCĖLĖS

Jūratė Sprindytė

[skaityti komentarus]

Mažai beliko vietų, kur ištariamas autoritetingas žodis, siekiama tiesos, sakė Kornelijus Platelis radijo laidoje "Literatūros akiračiai" š.m. vasario 1 dieną, turėdamas galvoje žiniasklaidą. Manau, kad literatūrologų sankaupa turi būti tokia vieta, tokia instancija, kur reiškiamos mintys, kur apskritai yra minčių. Nes dabar madinga – kalbėjimas, šnekėjimas, gražbylystė, bet ne mintys.

Turime angažuotai kalbėti kaip literatūros kritikai, labiausiai suinteresuoti ir kvalifikuoti skaitytojai. Kas rodo kritiko kompetenciją? Vertinimas, argumentacija ir sprendimas. Tai visada buvo kritikos įrankiai. Ar jie dar neišmušti iš rankų? Šiandien madinga nebeturėti aiškios nuomonės, guostis patirties fragmentacija, nejausti ribų, nedaryti skirties tarp juoda ir balta, griauti hierarchines struktūras ir apskritai struktūras. Tai reiškia sutapti su postmodernaus būvio visa ko išcentravimu, dekonstrukcijos deklaruojamu mirguliavimu. Viskas iš tiesų gražiai ir miglotai mirguliuoja, bet kažkodėl nesame tuo patenkinti. Mirguliavimo sąvoką skolinuosi iš Aušros Jurgutienės puikiai parašytos "Dekonstrukcijos" (VPU pernai išleista mokymo priemonė literatūros teorijos kursui). Joje esanti "Karaliaus Lyro" dekonstrukcinė interpretacija paskatino formuluoti piktą mintį (žinoma, ne autorės adresu). Dekonstruktyvioji ideologija naikina binarines opozicijas: "Kaip neįmanoma griežta opozicija tarp gero ir blogo personažo (protagonistas Lyras apima abu), taip neįmanomos ir visos kitos opozicijos tarp dvasios ir materijos, tiesos ir išraiškos, prasmės ir jos signifikacijos" (p.54). Iš to man plaukia dvi išvados:

1) visa tai šviežia ir originalu, taikant akademinei klasikinių tekstų analizei;

2) tai rizikinga taikant mūsų kultūrinei kasdienybei, o, deja, taikoma nesusimąstant.

Šis teoriškai malonus mirguliavimas pavojingai persmelkia visus viešuosius diskursus. Rimvydas Valatka sukandęs dantis sako TV laidoje apie Vytauto Petkevičiaus "Durnių laivą": maišomas melo ir tiesos kokteilis. Lygiai tą patį pasakyčiau apie nūdienės literatūros vertinimą: maišomas blogų ir gerų knygų kokteilis. Tokiai situacijai tarpti yra puikus filosofinis metodologinis pagrindas (komfortabilus postmodernus būvis be autoriteto, centro, hierarchijos, opozicijų ir panašių skirčių; marginalijų šlovinimas, komercinių meno aspektų adoravimas).

Manau, kad kritikui susitapatinti su priešpriešų nebuvimu gana pražūtinga. Tai įteisina reliatyvizmą, griauna ir etinių, ir estetinių, ir visų kitų kriterijų pamatus.

Kai į tekstą žiūrim kaip į užrašytą diskursą, tai pagrindinė tokio diskurso funkcija bus perteikti norimas žinias apie pasaulį. Tada jau nebūtina klausti, kokios tos žinios ir kokį literatūra, kaip meno forma, atlieka vaidmenį, formuodama mūsų kultūrą ir mentalitetą. Juolab nebeklausiama, ar žinios perteikiamos meniškai, sugestyviai. Visus tedomina, ar toks pranešimas bus perkamas, ar jis pakankamai skandalingas ir komercinis, o ne jo turinys ir kokybė.

Turim taip lengvai nepasiduot šitai naujai konjunktūrai.

Įžvelgiu du pagrindinius naujausios literatūros vertinimo tipus:

1) kai pagrindu laikomas naratyvas, istorija, pasakojimas, siužetas;

2) kai atskaitos taškas – pats žodis, kalbos jausmas, stiliaus pojūtis, meninės informacijos kiekis viename sakinyje, kelių planų kryžminimas mikrostruktūroje.

Gera knyga gali būti parašyta ir be pirmojo komponento (programinė Giedros Radvilavičiūtės formulė "Siužetą siūlau nušauti" arba Valdo Papievio romanas); tačiau be antrojo – padoraus žodžio valdymo – gero kūrinio niekada nebus.

Ties kalbos, žodžio riboženkliu atsidūrusios knygos labai greit išsidiferencijuoja į tas, kurios turi šansų išlikti ir kurios ne. Kaip šalia naujos kartos vaistų gyvuoja ir tradicinė medicina, kritikas gali pasitelkt patikrintas tradicines priemones geroms ir prastoms knygoms skirti.

Turim prisimint literatūros prigimtį, kuri niekur nėra pradingusi. Vėl pradėti nuo abėcėlės. Kas yra literatūra? Ar pasikeitė literatūros esmė? Literatūra buvo ir tebėra Žodžio menas. Vaizduotės menas. Jai rūpi egzistenciniai dalykai. Autentika. Branda, išmintis. Jai svarbu, kas svarbu bendruomenei, tautai, kartai, žmogui.

Regis, daugelį kritikų trikdo savos bei verstinės literatūros antplūdis ir gąsdinanti populiarių knygų apimtis. Bet juk egzistuoja estetinis skonis, intuicija, kalbos pojūtis, teksto daugiasluoksniškumas, įgalinantis jį skaityti keletu kodų, ir taip toliau. Jeigu to nėra, tai gal turime skaitalą? Visa populiarioji proza grįsta elementariu naratyvo dominavimu. Istorija liudija, kad rimtosios ir populiariosios literatūros proporcija buvo panaši visur ir visais laikais. Galiu pasiremti vieno žanro – apysakos pavyzdžiu. Biliūnas gyvas būdamas išleido vos tris plonutes savo apsakymų knygeles, kurių beveik niekas neskaitė. O "Grafienės Genovaitės" (vokiečio Šmidto kūrinio perdirbinio) leidimų iki Pirmojo pasaulinio karo išėjo 14, ir dar ji nuolat buvo statoma kaip pjesė klojimuose. Tarpukariu klestėjo apysakos tokiais daug sakančiais pavadinimais: "Kauno tigras", "Raudonos Kauno naktys", "Širdys ir Gėlės", "Miesto ponia", "Liepto galas", "Jausmų pančiai"; net rimtas menininkas Vytautas Bičiūnas parašė kriminalą "Paskendę milijonai". Apie visą tą produkciją šiandien niekas nė negirdėjo, o aš sužinojau tik dėl to, kad tyrinėjau visą apysakos žanro raidą. Bet juk išliko ne tie rausvi saldėsiai, o tuo pat metu parašyti Vaižganto "Dėdės ir dėdienės" bei Šatrijos Raganos "Sename dvare". Išliko ne tik dėl pačių tekstų tvarumo, bet ir kritinės refleksijos dėka. Tai gal ir šiandien kreipkime dėmesį į magistralinius reiškinius? Turi būti aktualinami geriausi kūriniai. Iš kelių pastraipų ar poros puslapių patyręs kritikas diagnostikas gali spręsti apie kūrinio kokybę.

Kas išliks? Išliks autentiški tekstai. Švieži, raiškūs, konceptualūs. Tie, kurie kaupia daug socialinės, psichologinės informacijos. Bet pirmiausia – meninės.

Saulius Tomas Kondrotas viename interviu sakė: "jei rašyčiau daugiau negu penkis sakinius, jie turėtų būti svarūs. Jeigu jie tokie nėra, toliau nerašau" ("Lietuvos rytas", 1996.VI.14).

 

Skaitytojų vertinimai


6721. VM2004-03-07 23:39
Pagarbos verta nuomonė ir pozicija

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:17:46 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba