Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-05 nr. 2991

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ivanas Dračas.
IŠŠŪKIS
7
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PIRMYN Į ATEITĮ ATBULINE PAVARA33
• RENGINIAI, SKIRTI KOVO 11-AJAI,
• ILGĖJĘSIS PASAULIO KULTŪROS
• SERGEJUS AVERINCEVAS2

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ.
PACIENTĖ NR.27
6

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS4

PROZA 
• Vilda Tamošaitytė.
MANO MOČIUTĖ SERGA
6

VERTIMAI 
• "VILNIUS BRANGUS MANO ŠIRDŽIAI..." (TARASAS ŠEVČENKA)
• Tarasas Ševčenka.
GARSINGAM VILNIUJ

LITERATŪRA 
• Jūratė Sprindytė.
GRĮŽKIM PRIE ABĖCĖLĖS
1
• Sondra Simanaitienė.
"TRISE VALTYJE IR..."
3

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
KĄ BENDRA TURI "SAMANĖ", POEZIJA IR MOTERYS?
• KAIP "LEIKĄ" IŠKEITĖ Į ŠILEIKĄ 1
• URANAS – 23513
• APŠLAKSTYTAS ISOPU
• MOLOJUS
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
 Balys Pakštas.
PARODOJE "VITA SANCTI CASIMIRI" –
1

DATOS 
• PRISIMINTINA RAŠYTOJA ANTANINA ŠALČIUVIENĖ-GUSTAITYTĖ2

MUZIKA 
• Meda Urbonavičiūtė.
ASTA BAZEVIČIŪTĖ "RAUDONOJOJE ŽIZEL"
3
• Eglė Gudžinskaitė.
PATRAUKLAUS KONCERTO RECEPTAS: LAUREATAI, UŽSIENIO ĮŽYMYBĖS IR…

DAILĖ 
• Vika Ryžovaitė.
ŽIEMOS MEILĖS SODAI
3
• Vika Ryžovaitė.
DRUSKUOTA TIKROVĖ
2

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
JIE KOVĖSI DĖL TĖVYNĖS
11

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
CEZARIO GRAUŽINIO KOSMOSAS
5
• ŠOKIO SPEKTAKLIO PREMJERA IR CHOREOGRAFŲ PATIRTYS1
• "ŠALTAS VAIKAS" IR KITA

JAUNIMO PUSLAPIS 
• VIZITAS VIDEOMENO DIRBTUVĖSE G-LAB13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Donatas Petrošius.
VIENO ŽMOGAUS MANIFESTAS
17

KRONIKA 
• VAKARO KLAUSIMĖLIAI
• in memoriam.
DANUTĖ PAULAUSKAITĖ (1945.VIII.11–2004.III.1)
2
• "PEGASAS 2003" IR VIENO LITO PREMIJA
• LĖLININKAI BURIASI
• Rima Povilionienė.
KONCERTUOJA PIANISTĖ BEATRICE BERTHOLD
1
• JURGIO JUOZAPAIČIO SĖKMĖ

SKELBIMAI 
• APSAKYMO IR EILĖRAŠČIO KONKURSAS
• ANTANO MIŠKINIO PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• KAUNO KRIMINALINIS RETRO7

PAVELDAS

PARODOJE "VITA SANCTI CASIMIRI" –

RESTAURUOTAS PAVEIKSLAS "ŠV. KAZIMIERAS TARP ANGELŲ"

Balys Pakštas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Nežinomas XVII a. dailininkas. "Šv. Kazimieras tarp angelų": paveikslas prieš restauravimą ir po restauravimo

Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos mokslų akademijos biblioteka šv. Kazimiero dieną (kovo 4-ąją) Taikomosios dailės muziejuje atidarė parodą "Vita Sancti Casimiri", kurioje pristatomi šventojo Kazimiero gyvenimą liudijantys ir jį meniniais vaizdiniais išreiškiantys rankraščiai, spaudiniai, tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, auksakalystės kūriniai. Šia paroda taip pat išreiškiamas abiejų institucijų pagarbus dėmesys vienintelio Lietuvos šventojo kanonizacijos 400 metų jubiliejui. Dar 2002 m. šį jubiliejų paroda paminėjo Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, o Lietuvos dailės muziejus ketverius metus parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene" eksponavo šv. Kazimiero tematikos kūrinius, surengė kultūros vakarą, skirtą šventojo kanonizacijai, išleido šiam jubiliejui dedikuotą albumą "Vilniaus katedros lobynas" ir specialų plakatą. Atidarytoje parodoje eksponuojamas ir unikalus tapybos kūrinys – "Šv. Kazimieras tarp angelų". Jį keletą metų restauravo tapybos restauravimo ekspertas Balys Pakštas, kuris savaitraščio skaitytojus supažindina su šiuo unikaliu paveikslu ir pateikia jo restauravimo istoriją.

Paveiksle vaizduojamas karalaitis Kazimieras gimė 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje, Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Jogailos šeimoje. Jaunuolis buvo silpnos sveikatos, sirgo plaučių džiova ir mirė tesulaukęs 25 metų, 1484 m. kovo 4 d. Gardine. Jo kūnas buvo pervežtas į Vilnių ir iškilmingai palaidotas Katedroje. Netrukus žmonės pradėjo lankyti karalaičio Kazimiero karstą ir prašyti jo užtarimo. Garsas apie patiriamas malones greitai paplito po šalį ir pasiekė net Romą.

1501 m. gegužės 15 d. bulėje popiežius Aleksandras IV skelbė, kad lankantiems Kazimiero koplyčią ir padedantiems ją išlaikyti suteikiami atlaidai. 1517 m. lapkričio 4 d. Romos kardinolų kolegija užvedė karalaičio Kazimiero kanonizacijos bylą. 1519 m. popiežius Leonas X pavedė legatui Zacharijui Ferreri’ui rinkti žinias apie Kazimierą.

1520 m. pavasarį Ferreri’s atvyko į Vokietiją, darbavosi Prūsijoje ir Lenkijoje, o rudenį - Lietuvoje. Kelionės metu surinktą medžiagą 1521-aisiais Ferreri’s paskelbė knygoje "Palaimintojo Kazimiero gyvenimas..." ("Vita beati Casimiri...").

Knygoje aprašytas Kazimiero gyvenimas, o tituliniame lape išspausdinta graviūra, vaizduojanti karalaitį. Tai pirmas mus pasiekęs Kazimiero atvaizdas: jis vilki XV a. pabaigoje madingus rūbus, puoštus sabalo kailiu, dėvi kunigaikštišką kepurę, iš po kurios krinta ilgi garbanoti plaukai.

Gali būti, kad graviūra buvo sukurta remiantis epitafiniu Kazimiero paveikslu, kabėjusiu katedros koplyčioje, arba kultiniu paveikslu, nutapytu kurio nors Vilniuje dirbusio dailininko. Kazimiero atvaizdas papildytas ikonografiniais atributais: dešinėje rankoje laiko leliją – nekaltybės simbolį, o kairėje – rožinį, pamaldumo ženklą. Tačiau dar neatsisakoma ir nebūdingų šventųjų paveikslams pasaulietiškų ženklų: apačioje kairėje pavaizduotas Lenkijos, o dešinėje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas.

Deja, pirmasis kultinis šv. Kazimiero paveikslas neišliko, bet iš to laikotarpio mūsų dienas pasiekė trirankio šv. Kazimiero paveikslas, kuris savo kompozicija labai artimas graviūrai, tik herbai čia ne paveikslo apačioje, o viršuje. Be to, Vytis pavaizduotas heraldiškai tiksliai – raitelis joja į kairę pusę. Dar vienas skirtumas yra tas, kad graviūroje šventasis vaizduojamas lauke, o paveiksle – interjere. Tapybos kūrinio istorijai labai svarbi detalė yra kartušas, esantis apatiniame kairiajame kampe. Kartuše užrašyta citata iš LXXXXI psalmės, skaitomos šv. Kazimiero mišiose, o po ja įrašas: "1594 RENOVATUM", padarytas restauravimo metu. Taigi XVI a. pabaigoje kūrinys jau buvo restauruotas. Tai seniausias žinomas mus pasiekęs šv. Kazimiero paveikslas.

XVII a. buvo išraižyta nemažai šv. Kazimierą vaizduojančių graviūrų ir nutapyta daug paveikslų. Galima paminėti 1603 m. išspausdintas šv. Kazimiero mišias. Leidinį puošia Romos grafiko Giacomo Lauro (1584–1637) sukurtas šv. Kazimiero atvaizdas. G. Lauro papildo XVI a. ikonografiją. Jo vaizduojamas šv. Kazimieras dešinėje rankoje laiko kryžių, kairėje – baltą leliją. Tie du atributai randami daugelyje XVII a. graviūrų ir paveikslų, vaizduojančių šv. Kazimierą. Kartais šventasis kryžių ir leliją laiko vienoje rankoje, o kitą yra prispaudęs prie širdies. Pasitaiko paveikslų, kuriuose šventojo atributus laiko ne jis pats, o angeliukai ar kiti personažai. Pavyzdžiui, italų tapytojo Pietro Novelli’o il Monrealese’s (1603–1647) šv. Kazimiero viziją vaizduojančiame kūrinyje baltų lelijų vainiku šventąjį vainikuoja švč. M. Marijos laikomas Jėzus. Dar vieną leliją laiko angeliukas paveikslo viršuje.

Paminėtinas ir Carlo Dolci’o (1616–1686) kūrinys "Šv. Kazimieras ekstazėje" (1670 m.), kuriame šventasis kairėje rankoje laiko juostą su tekstu. Taigi XVI a. šv. Kazimiero ikonografiją papildo tekstai, susiję su jo gyvenimu. Dažniausiai tai jo mėgstamos giesmės "Omni die dic Mariae..." pradžia. Kartais šventasis vaizduojamas apsuptas jo gyvenimo ir stebuklų vaizdais.

iliustracija

Per porą šimtų metų susiformavo gausi šv. Kazimiero ikonografija. Paveikslas "Šv. Kazimieras tarp angelų" kaip tik ir atspindi šv. Kazimiero vaizdavimo būdą ir išsiskiria iš kitų žinomų šventojo atvaizdų turtinga ikonografija bei menine verte.

Paveikslas į Restauravimo centrą pateko labai sunykęs, nors ir buvęs anksčiau ne kartą restauruotas. Jis buvo dubliuotas, greičiausiai naudojant miltų klijus, vėliau prisotintas vaško. Senoji dubliuotės drobė buvo skylėta ir užklijuota lopais. Norėdamas akivaizdžiai parodyti, kaip sunykęs buvo paveikslas, paminėsiu didesnių skylių matmenis autorinėje drobėje. Viršutinėje paveikslo dalyje: 27x27 cm, 14x9 cm, 3x1,5 cm, 4x2 cm, 8x4 cm, 9x3 cm, 4x5 cm, 4x2 cm, 2,5x2 cm, 3x4 cm, 1,5x7 cm, 6x9 cm, 2x2,5 cm, 1,5x3 cm, 8x7 cm ir per 40 mažesnių skylių. Apatinėje paveikslo dalyje: 43x28 cm, 17x11 cm, 10x6 cm, 4x4 cm, 3x5 cm, 2x3 cm ir daugybė mažesnių pažeidimų. Dauguma skylių nebuvo užlopytos drobe, o tik užteptos restauraciniu gruntu. Autorinė drobė buvo netekusi elastingumo ir daugelyje vietų sulūžinėjusi kartu su gruntu ir tapyba. Visas paveikslas buvo uždengtas storu dažyto lako sluoksniu, kuris ne tik paslėpė tapybos sluoksnio ištrupėjimus, užtapymus, bet ir pakeitė paveikslo koloritą, suteikdamas jam galerinį toną. Sprendžiant iš panaudotų restauravimo medžiagų ir metodikos, paskutinįkart išsamiau galėjo būti restauruota XIX amžiuje.

Įvertinus paveikslo būklę ir sunykimo laipsnį tapo akivaizdu, kad restauruojant teks ieškoti ir pritaikyti ne visai įprastus restauravimo metodus ir medžiagas.

Pirmiausia paveikslas buvo užklijuotas elastingu mikalentiniu popieriumi. Dėl storos dubliuotės drobės ir vaško sluoksnio neįmanoma buvo ištempti paveikslo ant darbo porėmio, todėl jis buvo pritvirtintas ant stalo, drobės kraštus tik prispaudžiant marmuro plokštėmis. Deformacijos buvo lyginamos šiltu lygintuvu ir paslegiamos.

Kai deformacijos truputį išsilygino, paveikslas buvo dedubliuojamas. Atskirti dubliuotės drobę nuo autorinės buvo sunkiausia tose vietose, kuriose buvo daugiau įsigėrusio vaško, taip pat ir ten, kur skylės dubliuotės drobėje užklijuotos lopais aliejiniu gruntu. Šį procesą sunkino ir labai sunykusi autorinė drobė, vietomis atrodanti kaip archeologinė. Ją teko tvirtinti derva A-45K, kuri naudojama archeologinei tekstilei konservuoti. Ta pačia derva buvo įklijuoti nauji drobės lopai ir sutvirtintos plaušais užtaisytos skylutės. Pašalinus seną dubliuotės drobę, atsidengė dideli plotai restauracinio grunto, kuriuo buvo užteptos skylės neįstačius lopų. Ten, kur šis gruntas buvo smarkiai sunykęs, jį pašalinome, o kur tvirtai laikėsi – palikome. Kai kuriose vietose kietas restauracinis gruntas suplonintas ultragarsiniu skalpeliu.

Dedubliavus paveikslą iškilo klausimas, kokį dabar pasirinkti dubliavimo metodą. Kadangi vašką sunku pašalinti iš drobės, restauruojant yra įprasta kartą jau vaško ir dervos mase dubliuotą paveikslą perdubliuoti tuo pačiu metodu. Tačiau vašku dubliuotas paveikslas yra sunkus ir kietas, atrodo kaip ant skardos tapytas. Šiuo atveju nutarta pamėginti pašalinti vaško masę ir paveikslą dubliuoti žuvų klijais. Vaškas buvo minkštinamas kelis kartus drėkinant pinenu ir uždengiant vaškiniu popieriumi, o masei suminkštėjus, vaško likučiai iškrapštyti skalpeliu.

Taip paruošus nugarinę pusę, ji buvo užklijuota mikalentiniu popieriumi, kad šis sutvirtintų lopus ir užtaisytas skylutes. Vaizdinė pusė papildomai apsaugota užklijuojant papirosinį popierių. Po to paveikslas dubliuotas nauja drobe naudojant 12% žuvų klijus su medumi (1:1) ir katamino AB priedu. Dubliavimo būdas skyrėsi nuo įprasto: paveikslas buvo ištemptas ant marmurinio stalo kraftpopierio juostomis, o ant jo uždėta dubliuotės drobė. Lyginta iš nugarinės pusės, po to iš vaizdinės.

Sudėtinga buvo pašalinti apsauginį papirosinį popierių nuo vaizdinės paveikslo pusės. Įprastas būdas su šilto vandens kompresais netiko, nes per labai gilius ir plačius dažų sluoksnio įskilimus į tapybą įsigertų daug vandens. Todėl priklijuotas popierius buvo tik šiek tiek suvilgomas ir nuimamas mechaniškai skalpeliu.

Dar sudėtingesnis buvo meninis paveikslo restauravimas. Reikėjo spręsti ne tik technologines, bet ir estetines bei etines problemas.

Pirmiausia reikėjo pašalinti restauracinį patamsėjusį laką, kuris dengė paveikslą. Pradžioje ketinta laką tik suploninti. Tačiau, atlikus šią operaciją, atsidengė daug dažų sluoksnio ištrupėjimų ir užtapymų. Pasirodė, kad beveik visas paveikslas užtapytas, kai kurios vietos, pavyzdžiui, viršuje esanti angeliukų grupė – net keturis kartus. Reikėjo pašalinti užtapymus pasluoksniui, kartu sprendžiant, visai ar tik iš dalies juos nuimti. Rentgeno nuotraukos rodė, kad tose vietose, kur paveikslas smarkiai sunykęs ir autorinės tapybos išlikę mažai, paveikslas pertapytas gero dailininko, greičiausiai XVIII amžiaus. Todėl daugelyje vietų šie užtapymai palikti. Tačiau, kur rentgeno nuotrauka rodė, kad autorinė tapyba gerai išlikusi, tų vietų užtapymai buvo pašalinti. Pavyzdžiui, buvo atidengtas viršuje laikantis juostą angeliukas. Ankstesnio restauravimo metu jis visas buvo užtapytas kūno spalvos dažais, nutapyti garbanoti plaukai. Šis angeliukas yra vienintelis gana gerai išlikusios autorinės tapybos pavyzdys. Taip pat grubūs užtapymai pašalinti nuo vidurinio, laikančio baltų rožių vainiką, angeliuko kojų, apačioje sėdinčio angeliuko, angelo sparnų, nuo baliustrados. Užtapymai buvo nuimami įvairiais tirpikliais ir jų mišiniais.

iliustracija
Paveikslo "Šv. Kazimieras tarp angelų" fragmentas prieš restauravimą

Dažų sluoksnio ištrupėjimai buvo retušuoti akvarele. Naudoti įvairūs retušavimo būdai: lygus retušas mažuose ploteliuose, brūkšneliais – dideliuose plotuose ir rekonstrukcijose. Retušuotas vietas iš arti lengva atpažinti.

Kaip atrodė tik ką nutapytas paveikslas, dabar sunku įsivaizduoti. Apie autoriaus tapybos manierą galima spręsti tik iš viršutinėje paveikslo dalyje esančio angeliuko, laikančio kaspiną su užrašu. Čia tapyba labai plona, subtili, niuansuota šaltais šešėliais. Dailininkas buvo gerai įvaldęs sfumato techniką, tapė švelniai, lyg su šviesa. Matyt, panašiai buvo nutapytas ir vidurinis angeliukas, tik čia tapyba labai sunykusi. Pertapytų paveikslo dalių tapybos maniera kitokia: daug kietesnė, dekoratyvi, su pabrėžtu piešiniu, kietokomis, aštriomis rūbų raukšlėmis. Tačiau tapyta laisvai, meistriškai, gero dailininko.

Gali būti, kad paveikslas nutapytas XVII a. pabaigoje ir greitai sunykęs, todėl XVIII a. pertapytas. Vėliau, gal XIX a., kūrinys vėl restauruotas, ir dar kartą užtapytos dviejų angeliukų figūros.

Paveikslas "Šv. Kazimieras tarp angelų" įdomus ne tik savo tapyba, kompozicija, bet yra išskirtinis kūrinys šv. Kazimiero ikonografijoje. Neteko matyti kito šv. Kazimiero paveikslo, kuriame būtų tiek daug atributinių ženklų ir simbolių. Jame šventasis vaizduojamas kompozicijos centre, apsivilkęs raudonu drabužiu, papuoštu šermuonėlio kailiu. Iš po drabužio matyti auksu austas brangaus brokato apdaras. Šventojo poza labai teatrališka: dešinė ranka pakelta, kairė nuleista. Jos nesudėtos maldai, kaip ankstesniuose paveiksluose. Pakelta dešinė koja primynusi aistrą vaizduojantį amūrą su numestu lanku ir strėle. Veidas ovalus, jį įrėmina krintantys šviesūs banguoti plaukai. Šalia šventojo stovi du angelai taip pat teatrališka poza. Už jų kolona, simbolizuojanti ryšį tarp žemės ir dangaus. Visa tai sudaro vieną figūrų grupę, susietą tiek judesiu, tiek spalvomis. Kairiajame apatiniame kampe atsainiai numesta kunigaikštiškoji kepurė. Daugelyje paveikslų šv. Kazimieras ją dėvi, arba ji tvarkingai padėta ant stalo ar grindų. Šalia jos sėdi angeliukas, kuris dešinėje rankoje laiko leliją, o kairiosios pirštu rodo į juostoje užrašytą šv. Kazimiero šūkį: "Malo mori quam faedari" ("Geriau mirti, negu nusidėti"). Visa apatinė figūrų grupė vaizduojama terasoje, kurią nuo išorinio pasaulio skiria baliustrada. Už jos atsiveria toluma su kalnu, ant kurio dunkso pilies griuvėsiai.

Visai atskirai sukomponuota kompozicinė trijų angeliukų grupė. Ją su apatine grupe jungia tik kolona. Du angeliukai, dešinysis ir kairysis, laiko juostą, kurioje užrašyta šv. Kazimiero giesmė švč. M. Marijai "Omni die dic Mariae". Tie žodžiai, kaip minėta, pasitaiko ir kituose šv. Kazimierą vaizduojančiuose paveiksluose. Vidurinysis angeliukas laiko baltų rožių vainiką. Balta rožė, kaip ir lelija, simbolizuoja skaistumą. Taigi viename paveiksle dažnai matome du skaistumą simbolizuojančius atributus, tarsi norint ypač pabrėžti šią šv. Kazimiero dorybę. Retai pasitaiko viename paveiksle ir du tekstai. Taigi, lyginant šį paveikslą su kitais žinomais šventąjį vaizduojančiais paveikslais, reikėtų pabrėžti išskirtinę jo vietą. Šį paveikslą gal galima priskirti prie imaginacinių paveikslų grupės, nes šventojo veidas idealizuotas, o jo asmenybė atpažįstama tik iš įvairių jį supančių ikonografinių detalių.

Paveikslas dar mažai tyrinėtas meno istorikų, nes dėl blogos būklės buvo laikomas Lietuvos dailės muziejaus saugyklose. Reikia manyti, kad po restauracijos juo susidomės menotyrininkai ir ras naujų netikėtų duomenų.

 

Skaitytojų vertinimai


10152. Skydas :-) 2004-09-15 17:46
Sveiki gal galit protingi zmones man atsakyt koks buvo tikrasis Jadvygos "Lenkijos karalienes" vardas?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:17:32 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba