Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-05 nr. 2991

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ivanas Dračas.
IŠŠŪKIS
7
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PIRMYN Į ATEITĮ ATBULINE PAVARA33
• RENGINIAI, SKIRTI KOVO 11-AJAI,
• ILGĖJĘSIS PASAULIO KULTŪROS
• SERGEJUS AVERINCEVAS2

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ.
PACIENTĖ NR.27
6

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS4

PROZA 
• Vilda Tamošaitytė.
MANO MOČIUTĖ SERGA
6

VERTIMAI 
• "VILNIUS BRANGUS MANO ŠIRDŽIAI..." (TARASAS ŠEVČENKA)
• Tarasas Ševčenka.
GARSINGAM VILNIUJ

LITERATŪRA 
• Jūratė Sprindytė.
GRĮŽKIM PRIE ABĖCĖLĖS
1
• Sondra Simanaitienė.
"TRISE VALTYJE IR..."
3

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
KĄ BENDRA TURI "SAMANĖ", POEZIJA IR MOTERYS?
• KAIP "LEIKĄ" IŠKEITĖ Į ŠILEIKĄ 1
• URANAS – 23513
• APŠLAKSTYTAS ISOPU
• MOLOJUS
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
• Balys Pakštas.
PARODOJE "VITA SANCTI CASIMIRI" –
1

DATOS 
• PRISIMINTINA RAŠYTOJA ANTANINA ŠALČIUVIENĖ-GUSTAITYTĖ2

MUZIKA 
• Meda Urbonavičiūtė.
ASTA BAZEVIČIŪTĖ "RAUDONOJOJE ŽIZEL"
3
• Eglė Gudžinskaitė.
PATRAUKLAUS KONCERTO RECEPTAS: LAUREATAI, UŽSIENIO ĮŽYMYBĖS IR…

DAILĖ 
• Vika Ryžovaitė.
ŽIEMOS MEILĖS SODAI
3
• Vika Ryžovaitė.
DRUSKUOTA TIKROVĖ
2

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
JIE KOVĖSI DĖL TĖVYNĖS
11

TEATRAS 
 Ramunė Balevičiūtė.
CEZARIO GRAUŽINIO KOSMOSAS
5
• ŠOKIO SPEKTAKLIO PREMJERA IR CHOREOGRAFŲ PATIRTYS1
• "ŠALTAS VAIKAS" IR KITA

JAUNIMO PUSLAPIS 
• VIZITAS VIDEOMENO DIRBTUVĖSE G-LAB13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Donatas Petrošius.
VIENO ŽMOGAUS MANIFESTAS
17

KRONIKA 
• VAKARO KLAUSIMĖLIAI
• in memoriam.
DANUTĖ PAULAUSKAITĖ (1945.VIII.11–2004.III.1)
2
• "PEGASAS 2003" IR VIENO LITO PREMIJA
• LĖLININKAI BURIASI
• Rima Povilionienė.
KONCERTUOJA PIANISTĖ BEATRICE BERTHOLD
1
• JURGIO JUOZAPAIČIO SĖKMĖ

SKELBIMAI 
• APSAKYMO IR EILĖRAŠČIO KONKURSAS
• ANTANO MIŠKINIO PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• KAUNO KRIMINALINIS RETRO7

TEATRAS

CEZARIO GRAUŽINIO KOSMOSAS

Ramunė Balevičiūtė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tai – anų laikų atminimas. Tai – reklaminių kampanijų, gražių jaunų merginų su gundančiais nėriniuotais apatiniais nuotraukų plakatuose ir reklaminiuose stenduose prisiminimas.
R. Schimmelpfennigas.
"Už geresnį pasaulį"

Teatriniu chameleonu ir tikru XXI a. dramaturgu vadinamas originalusis vokietis Rolandas Schimmelpfennigas įsitikinęs, jog tam, kad perkeltum jo pjeses, beje, dažnai vadinamas nepastatomomis, į sceną, nereikia griebtis sudėtingų teorijų. Anot dramaturgo, veiksmingiausia formulė – energija ir paprastumas. Jo pjesių ėmęsis režisierius Cezaris Graužinis iš anksto neturėjo jokių nuostatų ar receptų, paprasčiausiai, pasak jo paties, jautė nepaaiškinamą keistokų Schimmelpfennigo tekstų trauką. Vos pastatęs "Arabišką naktį" ir dar nepatyręs įspūdingos jos sėkmės, jau suko galvą, iš kur gauti kitą šio autoriaus pjesę. Tada su jaunąja "cezario grupe" deklaravo: "Jau žinome, kuria kryptim žingsniuosime toliau". "Arabiškoje naktyje" intuityviai, kūrybinio eksperimento keliu radusiam "energijos ir paprastumo" formulę C.Graužiniui magėjo eiti toliau unikalia ekstremalaus, arba, jo žodžiais tariant, fantastinio, minimalizmo kryptimi.

R.Schimmelpfennigo tekstuose užkoduotas vaizduotės teatras. Galbūt novatoriškiausias jo pjesių bruožas yra tas, kad čia siekiama labai aktyvaus žiūrovų dalyvavimo. Atstumas tarp scenos ir salės sumažinamas, dažnai praleidžiant vieną sceninių ryšių grandinės dalį, t.y. aktoriai ir jų vaidinami personažai pasiekia publiką ne bendraudami tarpusavyje, bet tiesiogiai. Maskvoje matytą "Arabiškos nakties" spektaklį, kur aktoriai įprastai bendrauja vienas su kitu, dramaturgas pavadino "avangardistiniu". Lyg būtų nuo "normalaus" psichologinio teatro nutolęs per gerą šviesmetį. Nors iš tiesų jo pjesėse užprogramuotas žiūrovų dalyvavimas ne "numanomas", kaip įprasta, bet visiškai realus. Ir visai nebūtina, kad vaidinimas vyktų netradicinėje erdvėje arba uždegus žiūrovų salėje šviesas. Pjesėse pasakojamos istorijos netrunka "pasiglemžti" žiūrovus, tačiau tam reikia ne tik režisieriaus bei aktorių, bet ir žiūrovų pastangų.

Todėl ir dabar, statydamas naują R.Schimmelpfennigo pjesę "Už geresnį pasaulį", C.Graužinis neatakuoja publikos vaizdais ar sceniniais efektais. Bet ir nekuria kokio nors radijo teatro. Iš vizualinių ir garsinių asociacijų, taiklių gestų ir intonacijų režisierius atsargiai konstruoja savą pasaulį. Jo išraiškos priemonės taupios ir tikslios: svarbiausia čia – aktorių vaidyba, lydima išraiškingos Martyno Bialobžeskio muzikos ir Tomo Juozapaičio šviesų šokio. Tiesa, nors vaidybos stilius būsimame spektaklyje "Už geresnį pasaulį", matyt, bus panašus į atrastąjį "Arabiškoje naktyje", čia aktoriams tenka gerokai sunkesnės užduotys. Net tik todėl, kad laiku ir erdve keliaujantys personažai vis keičia pavidalus (atpažinti šias transformacijas padeda ir tikslūs scenografės Vilmos Masteikienės kostiumai), bet ir todėl, kad reikia perteikti būsenų ekstremalumą, beveidės grėsmės realumą. Pjesę skaitant retsykiais neišvengta iš bendros stilistikos iškrintančių psichologinių ir fizinių perlenkimų, tačiau juos nustelbia šiurpūs makabriški juokeliai ir netikėtos lyrinės intonacijos. Pasakytum, kad dažniausiai personažų ir situacijų komizmas nusveria nematomos grėsmės siaubą. Kone farsinio stačiokiškumo reginiui suteikia su "cezario grupe" šįkart dirbantis Laisvūnas Raudonis, kartais sudarantis komiškus duetus su Juliumi Žalakevičiumi. Visai kitokios prigimties komiškumu, pereinančiu į dramą, patraukia Vytauto Kontrimo personažas. Beje, nežinia, ar to siekta, bet šio aktoriaus vaidinamas karys, po patirtų išgyvenimų kare norintis tapti moterimi ankstesnių laikų Azijoje, atsiduria lyg ir centre, nors bene visi personažai turi savas istorijas.

Iš pirmo žvilgsnio R.Schimmelpfennigo "Už geresnį pasaulį" – tikras nerealumo kosmosas, kur veikia nežinia kiek personažų, sugebančių matyti save iš vidaus ir iš išorės, kur dialogai tėra mažyčiai inkliuzai sudėtingos struktūros monologuose arba neaišku kieno trūkinėjančiame, šuoliais lekiančiame pasakojime. Iš jo režisierius scenoje turi sukurti savo pasaulį – su konkrečiais personažais ir jų likimais. Turi pats nuspręsti, kur ir kada vyksta veiksmas. Vienaprasmiškumas čia tikriausiai būtų pražūtingas. C.Graužinis su "cezario grupe" ir jai talkinančiais Airida Gintautaite, Gabriele Kuodyte bei Laisvūnu Raudoniu žiūrovams nesuteikia raminančio žinojimo, kur prasideda ir kur baigiasi saugi "realybės" zona. Ir "Arabiškoje naktyje" realybė buvo neatpainiojamai susiraizgiusi su sapnais ir fantazijomis, tačiau ten tas raizginys nekėlė tokio sumišimo kaip naujoje R.Schimmelpfennigo pjesėje. Kuri tikrovė realesnė ir kuri dabartinė: ar ta kasdienė rutina, prikimšta blizgančių reklamų, ar ta nepakeliama įtampa ir baimė, lydinti beprotišką, betikslį karą, ar ta, sukurta mažos mergaitės, besiprausiančios po dušu, vaizduotės? O gal esamuoju momentu – po globalinės katastrofos – jau nebėra nieko, gal viskas, kas čia vyksta, tėra mirštančiojo tinklainėje dar keliom sekundėm užsilikęs vaizdas? Realiausi šiame nerealumo kosmose – žmonių jausmai ir likimai.

Po pjesės skaitymo vykusiame susitikime su žiūrovais režisierius pažadėjo, kad "cezario grupės" spektaklis, kurio eskizą ketinama parodyti gegužę per Naujosios dramos akciją, o premjerą parengti ankstyvą rudenį, bus švaresnis ir tikslesnis. Neabejoju, kad jis taps dar vienu puikiu, nors gerokai sudėtingesniu už "Arabišką naktį" egzemplioriumi žiūrovų vaizduotės videotekoje. Nes "cezario grupės" narių pabrėžiamas savos originalios sceninės kalbos ir būdų kitaip bendrauti su publika ieškojimas tikrai nėra tuščia poza.

 

Skaitytojų vertinimai


6761. Palinkejimai2004-03-10 13:30
Ir man panasiai sirdingai norisi sveikinti sio autoriaus kuriniu pastatymus, aptarti interpretacijos lauka, kas beje graziai padaroma siame straipsnyje bei po pjeses skaitymo. Rimciau vertinti dar reikes ateityje. Dabar tik atrodo, kad buvo perzengtas vienas dalykas: pacioje pradzioje sakytos direktoriu ir vadybininku kalbos ir pan. Tas rimtai sugadino pradzia, zodi, kuris turejo rastis is tylumos. Ir dar viena - jokiu rezisieriaus aktoriavimu. Tai irgi prastas skonis. Rezisierius veikia per tarpininkus, tik tada jis tobulai prezentatyvus kurinyje. Kitu atveju, tai susilaukia liudnu vaizdu ir komentaru. Apie juos Grauziniui galetu papasakoti tas pats is Berlyno atvykstantis Schimmelpfennig, konkreciai apie Christoph Schlingensief, kokius jis teatrus isdarineja Volksbuehneje (am Rosa-Luxenburg-Platz)

6784. zr2004-03-12 12:46
cezario trupė - gera, bet tas Šimelpfenigas - tik vokiškais pinigais išpūstas burbulas. Bent jau Arabiška naktis - lengva komedijėlė be jokio gilesnio turinio.

14669. kiųiyi :-( 2005-03-02 15:57
jyjyjyik

24207. liaw laiw liaw :D :*2006-03-31 20:34
kazkokia bishki nesam.... :( :0 nepykit :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:17:28 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba