Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-05 nr. 2991

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ivanas Dračas.
IŠŠŪKIS
7
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PIRMYN Į ATEITĮ ATBULINE PAVARA33
• RENGINIAI, SKIRTI KOVO 11-AJAI,
• ILGĖJĘSIS PASAULIO KULTŪROS
• SERGEJUS AVERINCEVAS2

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ.
PACIENTĖ NR.27
6

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS4

PROZA 
• Vilda Tamošaitytė.
MANO MOČIUTĖ SERGA
6

VERTIMAI 
• "VILNIUS BRANGUS MANO ŠIRDŽIAI..." (TARASAS ŠEVČENKA)
• Tarasas Ševčenka.
GARSINGAM VILNIUJ

LITERATŪRA 
• Jūratė Sprindytė.
GRĮŽKIM PRIE ABĖCĖLĖS
1
• Sondra Simanaitienė.
"TRISE VALTYJE IR..."
3

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
KĄ BENDRA TURI "SAMANĖ", POEZIJA IR MOTERYS?
• KAIP "LEIKĄ" IŠKEITĖ Į ŠILEIKĄ 1
• URANAS – 23513
• APŠLAKSTYTAS ISOPU
• MOLOJUS
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
• Balys Pakštas.
PARODOJE "VITA SANCTI CASIMIRI" –
1

DATOS 
• PRISIMINTINA RAŠYTOJA ANTANINA ŠALČIUVIENĖ-GUSTAITYTĖ2

MUZIKA 
• Meda Urbonavičiūtė.
ASTA BAZEVIČIŪTĖ "RAUDONOJOJE ŽIZEL"
3
• Eglė Gudžinskaitė.
PATRAUKLAUS KONCERTO RECEPTAS: LAUREATAI, UŽSIENIO ĮŽYMYBĖS IR…

DAILĖ 
• Vika Ryžovaitė.
ŽIEMOS MEILĖS SODAI
3
• Vika Ryžovaitė.
DRUSKUOTA TIKROVĖ
2

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
JIE KOVĖSI DĖL TĖVYNĖS
11

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
CEZARIO GRAUŽINIO KOSMOSAS
5
• ŠOKIO SPEKTAKLIO PREMJERA IR CHOREOGRAFŲ PATIRTYS1
• "ŠALTAS VAIKAS" IR KITA

JAUNIMO PUSLAPIS 
• VIZITAS VIDEOMENO DIRBTUVĖSE G-LAB13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Donatas Petrošius.
VIENO ŽMOGAUS MANIFESTAS
17

KRONIKA 
• VAKARO KLAUSIMĖLIAI
 in memoriam.
DANUTĖ PAULAUSKAITĖ (1945.VIII.11–2004.III.1)
2
• "PEGASAS 2003" IR VIENO LITO PREMIJA
• LĖLININKAI BURIASI
• Rima Povilionienė.
KONCERTUOJA PIANISTĖ BEATRICE BERTHOLD
1
• JURGIO JUOZAPAIČIO SĖKMĖ

SKELBIMAI 
• APSAKYMO IR EILĖRAŠČIO KONKURSAS
• ANTANO MIŠKINIO PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• KAUNO KRIMINALINIS RETRO7

KRONIKA

DANUTĖ PAULAUSKAITĖ (1945.VIII.11–2004.III.1)

in memoriam

[skaityti komentarus]

Lietuvos rašytojų sąjunga su didžiu liūdesiu praneša, kad, eidama 59-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos savo namuose Skuode mirė poetė Danutė Paulauskaitė.

Danutė Paulauskaitė gimė 1945 metų rugpjūčio 11 d. Luknės kaime, Skuodo rajone. 1965–1967 metais studijavo lituanistiką Vilniaus universitete, 1967–1969 metais dirbo Skuodo rajoninėje vaikų bibliotekoje, o 1969-1974 m. studijavo M.Gorkio literatūros institute, poezijos skyriuje. Grįžusi su diplomu dirbo žurnaluose "Statyba ir architektūra", "Mūsų žodis", "Vilnius", laikraštyje "Lietuvos pionierius". Nuo 1983 metų atsidėjo tik kūrybai. 1989-aisiais išvažiavo iš Vilniaus į Skuodą slaugyti sergančios motinos ir ten gyveno iki mirties.

Pirmasis Danutės Paulauskaitės eilėraščių rinkinys "Gatvė vėjuotą dieną" pasirodė 1980-aisiais, antrasis – "Sezono uždarymas" – 1989 metais. Jos savitos, begalinio skausmo, baisaus vienišumo kupinos poezijos neužgožė Atgimimo idėjos, ji buvo kolegų pastebėta ir 1990 metais priimta į Rašytojų sąjungą.

2001-aisiais išėjo trečioji Danutės poezijos knyga – "Dviese su namais". Joje autorė susikūrė "tvirtovę iš žodžių", kurioje gyvendama kalbasi su mirusiais tėvais, literatūros personažais, vaikščioja po Paryžių, Egiptą…

Talentinga kūrėja iškeliavo pirmąją pavasario dieną į pačią tolimiausią kelionę, mums palikusi savo knygas, nemažai neskelbtų eilėraščių, spaudai rengiamą esė knygą…

Lietuvos rašytojų sąjunga

Ieškojusi laisvės vienatvėj

Rašydama Danutei skirtus atsisveikinimo žodžius jaučiuosi, lyg liesčiau atvirą žaizdą. Ji taip skausmingai reaguodavo į kiekvieną bandymą prisiliesti prie jos gyvenimo, taip gynėsi (ypač) nuo draugų, – netikiu, kad būtų turėjusi tikrų priešų, nes ar gali jų turėti žmogus, taip fantastiškai nuo visų nusišalinęs?

Mūsų, 1965 metais įstojusių į universitetą lituanistų, būryje Danutė – viena iš pačių tyliausių. Stuokynės bendrabučio kambaryje mudviejų lovos stovėjo šalia. Draugės nebuvom, – skirtingi charakteriai, bet pasikalbėdavom, – abi žemaitės, abiejų mintys vis bėga namo ta pačia kryptimi… Žinojau, kad ji rašo eilėraščius, bet per tuos mūsų kaimynystės metus neišprašiau, kad parodytų. Paskui ji perėjo į neakivaizdinį skyrių, išvažiavo į savo Skuodą, retkarčiais parašydavo laišką, savotišką, be pradžios ir pabaigos, – neramių minčių fragmentus.

Po kelerių metų netikėtai atsiuntė pluoštą eilėraščių, paprašė padaryti pažodinius vertimus į rusų kalbą (pasikliovė mano, kaip "sibiriokės", kalbos mokėjimu). Ketinanti stoti į Maskvos literatūros institutą. Nustebau – visai neblogi eilėraščiai. Išverčiau, nusiunčiau jai. Įstojo. Kaip teko nugirsti iš Maskvoje besisukiojusių mūsų literatų, ten ji buvusi "žvaigždė". Retkarčiais parašydavo man – į Vilnių, į Jerevaną, vėl į Vilnių. Laiškuose – sunkios mintys, nostalgija, nepritapimas.

Atsiradusi Vilniuje su diplomu, ilgokai negalėjo rasti darbo. Pakviečiau prisiglausti pas mus – su vyru ir dviem mažom dukrelėm gyvenome dviejų kambarių bute, galėjau jai pasiūlyti tik sofą ir santykinę ramybę vakarais, žinoma, nemokamai, bet ji kategoriškai išreikalavo, kad imčiau simbolinę nuomą. Tik per didžiausią vargą pavykdavo jai įsiūlyti lėkštę sriubos ar kokį kukulį – iš paskutiniųjų gynėsi nuo priklausomybės. Vos radusi darbą, išsinuomojo kambarį. Dirbo žurnale "Litva literaturnaja" ("Vilnius"), nutolo, beveik nebendravom.

Spausdinti savo kūrybą jai sekėsi sunkokai, – esą per daug pesimizmo. Pirmasis eilėraščių rinkinys "Gatvė vėjuotą dieną" pasirodė 1980 metais, o antrasis "Sezono uždarymas" – tik 1989. Vos jį atvertus, į akis krito pirmasis ketureilis:

Nekalbėk elgetaujančiais žodžiais,
reikalaujančiais žodžiais kalbėk,
apie mirtį, visur dalyvaujančią,
nuolatos, nepailsdamas liudyk.

Kaipgi taip – visi kalbėjo apie Atgimimą, o ji – apie mirtį? Bet anksčiau tokia knygelė nebūtų galėjusi pasirodyti, nebent iškarpyta, išbraukyta, "neutralizuota". Visuotinės euforijos fone – skaudi, savita, iškentėta poezija. Daug skausmo ir baisus vienišumas, jokio sentimentalumo. Knyga buvo pastebėta, autorė priimta į Rašytojų sąjungą. Bet ji išvažiavo į Skuodą slaugyti sergančios motinos (tėvas mirė anksčiau). Ten pasiliko ir motinai mirus. Rašydavo vis skaudesnius laiškus, skundėsi blogėjančia sveikata, nepritekliais, prašė pagalbos. Šiek tiek jos ir sulaukdavo, ypač iš Skuodo literatų, bet dažnai pagelbėti norinčių neįsileisdavo į namus.

2001 metais išėjo trečioji eilėraščių knyga "Dviese su namais". Tie jos namai – "tvirtovė iš žodžių", pačios susikurtas pasaulis, kur kalbama su mirusiais tėvais ir literatūros kūrėjais ar personažais, iš savo kambario laisvai pereinama į Paryžių ar Senovės Egiptą…

Ten ji ir iškeliavo iš mūsų realybės, kurioje jai buvo vis sunkiau gyventi, šią šaltą žiemą, vieniša ir atkakliai ginanti savo, talentingos kūrėjos, išskirtinumą. Mums liko jos tekstai, spaudai rengiama esė knyga, nemaža neskelbtų eilėraščių...

Marytė Kontrimaitė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:17:22 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba