Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-05 nr. 2991

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ivanas Dračas.
IŠŠŪKIS
7
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PIRMYN Į ATEITĮ ATBULINE PAVARA33
• RENGINIAI, SKIRTI KOVO 11-AJAI,
• ILGĖJĘSIS PASAULIO KULTŪROS
• SERGEJUS AVERINCEVAS2

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ.
PACIENTĖ NR.27
6

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS4

PROZA 
• Vilda Tamošaitytė.
MANO MOČIUTĖ SERGA
6

VERTIMAI 
• "VILNIUS BRANGUS MANO ŠIRDŽIAI..." (TARASAS ŠEVČENKA)
• Tarasas Ševčenka.
GARSINGAM VILNIUJ

LITERATŪRA 
• Jūratė Sprindytė.
GRĮŽKIM PRIE ABĖCĖLĖS
1
• Sondra Simanaitienė.
"TRISE VALTYJE IR..."
3

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
KĄ BENDRA TURI "SAMANĖ", POEZIJA IR MOTERYS?
• KAIP "LEIKĄ" IŠKEITĖ Į ŠILEIKĄ 1
• URANAS – 23513
• APŠLAKSTYTAS ISOPU
• MOLOJUS
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
• Balys Pakštas.
PARODOJE "VITA SANCTI CASIMIRI" –
1

DATOS 
 PRISIMINTINA RAŠYTOJA ANTANINA ŠALČIUVIENĖ-GUSTAITYTĖ2

MUZIKA 
• Meda Urbonavičiūtė.
ASTA BAZEVIČIŪTĖ "RAUDONOJOJE ŽIZEL"
3
• Eglė Gudžinskaitė.
PATRAUKLAUS KONCERTO RECEPTAS: LAUREATAI, UŽSIENIO ĮŽYMYBĖS IR…

DAILĖ 
• Vika Ryžovaitė.
ŽIEMOS MEILĖS SODAI
3
• Vika Ryžovaitė.
DRUSKUOTA TIKROVĖ
2

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
JIE KOVĖSI DĖL TĖVYNĖS
11

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
CEZARIO GRAUŽINIO KOSMOSAS
5
• ŠOKIO SPEKTAKLIO PREMJERA IR CHOREOGRAFŲ PATIRTYS1
• "ŠALTAS VAIKAS" IR KITA

JAUNIMO PUSLAPIS 
• VIZITAS VIDEOMENO DIRBTUVĖSE G-LAB13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Donatas Petrošius.
VIENO ŽMOGAUS MANIFESTAS
17

KRONIKA 
• VAKARO KLAUSIMĖLIAI
• in memoriam.
DANUTĖ PAULAUSKAITĖ (1945.VIII.11–2004.III.1)
2
• "PEGASAS 2003" IR VIENO LITO PREMIJA
• LĖLININKAI BURIASI
• Rima Povilionienė.
KONCERTUOJA PIANISTĖ BEATRICE BERTHOLD
1
• JURGIO JUOZAPAIČIO SĖKMĖ

SKELBIMAI 
• APSAKYMO IR EILĖRAŠČIO KONKURSAS
• ANTANO MIŠKINIO PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• KAUNO KRIMINALINIS RETRO7

DATOS

PRISIMINTINA RAŠYTOJA ANTANINA ŠALČIUVIENĖ-GUSTAITYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Antanina Šalčiuvienė-Gustaitytė 1939 m.

Šįmet sukanka 110 metų, kai gimė rašytoja Antanina Šalčiuvienė (tikr. Magdelena Ona Gustaitytė-Šalčiuvienė). Gimė ji 1894 m. kovo 4 d. Rutkiškių kaime, Prienų rajone, gausioje Katerinos Zieniūtės ir Kazimiero Gustaičio šeimoje. Tėvai, turtingi ūkininkai, visas šešias savo dukras ir sūnų leido į mokslus. Antroji dukra (nuo mažens vadinama Antanina) iš pradžių mokėsi Prienuose, o vėliau Kaune, mergaičių gimnazijoje, (N.G.Losickos privatinėje mergaičių gimnazijoje). Ją baigė 1913 metais. Nepaisant to, dar vienerius metus papildomai tą pačią mokyklą lankė ir įgijo antrą atestatą, suteikusį teisę dirbti mokytoja. Pedagoge iš karto ji netapo, o išvyko studijuoti į Maskvą. Ten 1918-aisiais baigė aukštuosius pedagogikos kursus (geografijos specialybės). Grįžusi į Lietuvą iš pradžių mokytojavo Trakų, o 1919–1920 m. Kauno gimnazijose. 1920–1921 m. Berlyno universitete studijavo literatūrą. 1921-aisiais ištekėjo už tuo metu pradėjusio garsėti įžymaus kooperatininko, vėliau profesoriaus ir akademiko Petro Šalčiaus.

Didelę įtaką A.Šalčiuvienės kūrybiniam darbui turėjo jos dėdė kun. Motiejus Gustaitis. Jau 1911 m. (Auksės slapyvardžiu) ji pradėjo rašyti korespondencijas į "Šaltinį" (Seinuose), o vėliau į "Ateitį" ir "Santarą", dar vėliau į "Lietuvos aidą", "Naująją Romuvą", "Talką" ir kitus žurnalus bei laikraščius.

Pirmieji didesni jos leidiniai – geografijos vadovėliai "Afrika" (1923), "Pradedamoji geografija" (1924, II leid. 1927). Vėliau ji visas savo jėgas skyrė grožinei literatūrai. Po pirmojo romano "Laiko laiptais" (1931) pasirodė "Vingiai" (1932), "Juozukas" (1933), "Voras" (1935), apysaka "Už jūrų marių" (1934), novelių rinkinys "Dvejopa meilė" (1938). Sovietų okupacijos metais galimybių publikuoti savo kūrybą neturėjo (nors ir bandė). Yra žinoma, kad rankraščiais liko jos drama "Sofija Vytautaitė", romanas "Pirmosios kregždės" ir įvairūs kiti kūriniai: "Akla meilė ne laimė", "Audra giedroje", "Baudžiauninko sūnus", "Sukilimo sūkuriuose", "Į Sibirą". Savo anksčiau išleistus kūrinius ji stengėsi pertvarkyti, papildyti. Deja, tų visų rankraščių likimas neaiškus.

A.Šalčiuvienė reiškėsi ir visuomenine veikla. 1922 ji redagavo žurnalą "Lietuvos abolicionistas". Priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą, ji skaitydavo pranešimus įvairiuose renginiuose. Aktyviai dalyvavo Lietuvos aukštąjį mokslą baigusių moterų draugijos veikloje. 1937 m. buvo išrinkta tos draugijos pirmininke. Šiai draugijai atstovavo tarptautiniuose suvažiavimuose. A.Šalčiuvienė daug prisidėjo prie to, kad 1940 m. būtų išleisti poeto M.Gustaičio raštai. Ji išsaugojo vienintelį egzempliorių, kuris dabar yra M.Mažvydo bibliotekoje. (Visą šio leidinio tiražą sovietinė valdžia sunaikino.) 1945–-1946 m. A.Šalčiuvienė dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos-filologijos fakultete rusų kalbą.

Sovietų laikais A.Šalčiuvienė trumpą laiką (iki 1946 m.) buvo Rašytojų sąjungos narė, bet kaip "sava ideologija svetima tarybinei santvarkai" kartu su rašytojais A.Biliūnu, K.Boruta, J.Graičiūnu, ir K.Kiela iš šios organizacijos pašalinta.

Ilgą laiką A.Šalčiuvienės kūryba tik tarp kitko būdavo paminima. Plačiau apie jos kūrybos palikimą yra rašęs JAV išeivijoje gyvenęs rašytojas Pranas Naujokaitis tęstiniuose straipsniuose "Laiko dulkes nuo pageltusių lapų nupūtus", spausdintuose laikraštyje "Draugas" (1981).

iliustracija
Lietuvių rašytojų draugijos pažymėjimas, pasirašytas Vinco Mykolaičio-Putino

Dabar išleistoje Viktorijos Daujotytės monografijoje "Parašyta moterų" (2001) net keliose vietose minima A.Šalčiuvienė, kaip feministinių romanų autorė. Detaliau V.Daujotytė aptaria A.Šalčiuvienės feministinį romaną "Vingiai" (1932). Ji atkreipia dėmesį, kad autorės stilius labai artimas Lazdynų Pelėdos manierai. Pabrėžia svarbiausias rašytojos idėjas, kad moterys turi siekti mokslo, savarankiškumo, kad dabartinė ištekėjusių moterų pavardžių rašymo tradicija keistina.

Pastaraisiais metais net dvi leidyklos siūlėsi pakartotinai išleisti A.Šalčiuvienės romaną "Laiko laiptais" (1931). Tik neatsiradus lėšų, šio romano pakartotinis leidimas atidėtas. Nepaisant to, kad tai buvo pirmasis A.Šalčiuvienės romanas ir savotiškas mėginimas išbandyti kūrybines jėgas, jis ir dabar traukia skaitytoją. Svarbiausia bene tai, kad šiame turinčiame daug autobiografinių elementų romane aprašomas iki Pirmojo pasaulinio karo lietuvių studentų gyvenimas Maskvoje. Tai bene pirmas to laikotarpio aprašymas.

A.Šalčiuvienės kūriniai to meto jaunimo buvo noriai skaitomi. Juose rašoma apie 1863 metų sukilimą, Pirmojo pasaulinio karo įvykius, Nepriklausomos Lietuvos inteligentijos gyvenimą, moterų teises, šeimos patvarumo problemas.

Būtina paminėti, kad doc.dr. Filomena Kavoliūtė ir prof.dr. Rimas Žaromskis straipsnyje "Antanina Šalčiuvienė-Gustaitytė ir jos geografijos vadovėliai", išspausdintame Geografijos metraštyje. XXXII" (Vilnius, 1999), išanalizavo jos, kaip geografijos vadovėlių autorės, kūrybos palikimą. 1923–1927 metais išleisti vadovėliai, geografų nuomone, suteikė teisę A.Šalčiuvienei būti pirmųjų profesionalių šios specialybės pedagogų gretose šalia A.Vireliūno, A.Klimo ir kitų. Nevengdama literatūrinės išmonės, ji įdomiai perteikė savo vadovėliuose žinias, žadino vaizduotę ir norą domėtis aprašomu kraštu, jo gamta.

Įžymus mūsų krašto geografas akademikas Vytautas Gudelis, minint A.Šalčiuvienės 100 metų jubiliejų, kalbėjo, kad jos vadovėliai turėjo jam įtakos, pasirenkant savo tolesnę veiklą.

Būtų tikslinga detaliai išnagrinėti ir įvertinti A.Šalčiuvienės literatūrinės kūrybos palikimą.

Sovietinės okupacijos laikotarpis A.Šalčiuvienės ir jos vyro akad.prof. P.Šalčiaus gyvenimą sužlugdė. Atsisakę pataikauti sovietinei santvarkai ir smerkti tai, dėl ko dirbo Nepriklausomoje Lietuvoje, buvo atleisti iš darbo, turėjo gyventi itin blogomis buitinėmis sąlygomis.

Vaikams – dukrai Giedrei Sidrienei ir sūnui Algimantui (Almiui) Šalčiui – pasitraukus į Vakarus, tėvams vieniems teko iškęsti okupacinius sunkumus.

Mirė A.Šalčiuvienė po sunkios ligos 1958 m. rugsėjo 23 dieną. Palaidota greta savo vyro Petro Šalčiaus Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Kaune, prie namo Putvinskio g. 12, kur 1922–1958 m. gyveno A. ir P.Šalčiai, atidengta paminklinė lenta.

MINDAUGAS STRUKČINSKAS

A. ir P.Šalčių šeimos archyvo globėjas

 

Skaitytojų vertinimai


51567. vytee :-) 2009-02-22 08:28
cia sis rasytojas mindaugas strukcinskas yra puikus zmogus taip ir toliau!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:17:20 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba