Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-05 nr. 2991

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ivanas Dračas.
IŠŠŪKIS
7
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PIRMYN Į ATEITĮ ATBULINE PAVARA33
• RENGINIAI, SKIRTI KOVO 11-AJAI,
• ILGĖJĘSIS PASAULIO KULTŪROS
• SERGEJUS AVERINCEVAS2

ESĖ 
 GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ.
PACIENTĖ NR.27
6

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS4

PROZA 
• Vilda Tamošaitytė.
MANO MOČIUTĖ SERGA
6

VERTIMAI 
• "VILNIUS BRANGUS MANO ŠIRDŽIAI..." (TARASAS ŠEVČENKA)
• Tarasas Ševčenka.
GARSINGAM VILNIUJ

LITERATŪRA 
• Jūratė Sprindytė.
GRĮŽKIM PRIE ABĖCĖLĖS
1
• Sondra Simanaitienė.
"TRISE VALTYJE IR..."
3

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
KĄ BENDRA TURI "SAMANĖ", POEZIJA IR MOTERYS?
• KAIP "LEIKĄ" IŠKEITĖ Į ŠILEIKĄ 1
• URANAS – 23513
• APŠLAKSTYTAS ISOPU
• MOLOJUS
• NAUJOS KNYGOS3

PAVELDAS 
• Balys Pakštas.
PARODOJE "VITA SANCTI CASIMIRI" –
1

DATOS 
• PRISIMINTINA RAŠYTOJA ANTANINA ŠALČIUVIENĖ-GUSTAITYTĖ2

MUZIKA 
• Meda Urbonavičiūtė.
ASTA BAZEVIČIŪTĖ "RAUDONOJOJE ŽIZEL"
3
• Eglė Gudžinskaitė.
PATRAUKLAUS KONCERTO RECEPTAS: LAUREATAI, UŽSIENIO ĮŽYMYBĖS IR…

DAILĖ 
• Vika Ryžovaitė.
ŽIEMOS MEILĖS SODAI
3
• Vika Ryžovaitė.
DRUSKUOTA TIKROVĖ
2

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
JIE KOVĖSI DĖL TĖVYNĖS
11

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
CEZARIO GRAUŽINIO KOSMOSAS
5
• ŠOKIO SPEKTAKLIO PREMJERA IR CHOREOGRAFŲ PATIRTYS1
• "ŠALTAS VAIKAS" IR KITA

JAUNIMO PUSLAPIS 
• VIZITAS VIDEOMENO DIRBTUVĖSE G-LAB13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Donatas Petrošius.
VIENO ŽMOGAUS MANIFESTAS
17

KRONIKA 
• VAKARO KLAUSIMĖLIAI
• in memoriam.
DANUTĖ PAULAUSKAITĖ (1945.VIII.11–2004.III.1)
2
• "PEGASAS 2003" IR VIENO LITO PREMIJA
• LĖLININKAI BURIASI
• Rima Povilionienė.
KONCERTUOJA PIANISTĖ BEATRICE BERTHOLD
1
• JURGIO JUOZAPAIČIO SĖKMĖ

SKELBIMAI 
• APSAKYMO IR EILĖRAŠČIO KONKURSAS
• ANTANO MIŠKINIO PREMIJA

DE PROFUNDIS 
• KAUNO KRIMINALINIS RETRO7

ESĖ

PACIENTĖ NR.27

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ

[skaityti komentarus]

Kalba, pasakyta Vilniaus knygų mugėje, pristatant pirmąją knygą "Suplanuotos akimirkos"

Sausio 3-ioji

Moteris neprieštarauja, kad seansų metu užsirašinėsiu.

Atvejis bus lengvas: daugybė banalių, keturiasdešimtmetėms "schreibende Frau" būdingų kompleksų. Plius – neabejotina menopauzė. Tipiški požymiai – nuotaikų kaita be jokios materialinės priežasties, tabletės – vietoj jausmų, pasikėlimai funikulieriumi į Gedimino bokštą – vietoj orgazmo, pastaraisiais metais – nedrąsios abejonės dėl savo lyties ir netikėjimas akivaizdžiais, naujausiais mokslo patvirtintais faktais, pvz., kad varškė gali pakeisti mėsą.

Netipiški požymiai – pacientė visai netiki sapnais ir horoskopais. Plačiausiai žinomi Carlo Gustawo Jungo atradimai jai pasirodė naujiena. O juk mūsų sapnai – tai laiškai iš pasąmonės, užkoduotos žinios. Sapne, pavyzdžiui, galime surasti pamestus daiktus. Pasąmonės gelmėse mes prisimename, kur tą daiktą padėjome, ir sapnuodami jį pamatome. Jei norime surasti pamestą daiktą, prieš miegą intensyviai apie jį galvokime. Gali būti, kad jei ne tą, tai kitą naktį susapnuosime, kur jis yra. Šitoje vietoje pacientė mane staiga pertraukė, pasitaisė susisukusią kojinę (kojinė, beje, buvo su išbėgusia akimi, toks apsileidimas gali būti depresijos požymis) ir prisipažino, kad dažnai sapnuoja, jog bijo nukristi. Tai liudija konkurencinę (galbūt represuotos karjeristės) įtampą. Pasakiau, kad baimė turėtų dingti, jei sapne moteris iš paskutiniųjų pasistengtų lipti aukštyn. Moteris dažnai sapnuoja ir audringą jūrą, kurioje plaukia laivu. O tai jau reiškia rimtus kiaušidžių veiklos sutrikimus. Pastaba: per kitą jos apsilankymą nepamiršti įduoti Raimos iš Antakalnio moterų konsultacijos telefoną. (Raimos statomo namo man priklausys koks ketvirtadalis, nes ši mano jai parūpinta pacientė bus penkiasdešimt penkta.)

Sausio 7-oji

Kai tik moteris įsitaisė fotelyje, atsargiai klaustelėjau, ar jos kartais nepersekioja tęstinis košmaras. Ji nuoširdžiai, tarsi po pirmojo seanso dar būtų abejojusi mano kvalifikacija, nustebo: "Kaip Jūs atspėjote? Sapnuoju nuolatos. Šalia manęs, keistoje juodo stačiakampio formos erdvėje, stovi keturi vyrai. Spalvotieji. Jie mane seka už nugaros, ir aš noriu tą siužetą nušauti". Šis pasikartojantis sapnas, jį lydinti baugi agresija ir tai, kad pacientė į mano pasiūlytą kavą neįsidėjo nė vieno šaukštelio cukraus, liudija, kad moteris vaikystėje patyrė seksualinę traumą.

Nors ir kiek kalbame apie smurtą prieš moteris miestuose ir kaimuose, Seime ir Konstitucijoje, patriarchalinė mūsų visuomenės dalis lieka kurčia. Feminizmas vis dar suprantamas kaip kočėlas, o apie intymiausias moters problemas išdrįstančios stojiškai, atvirai, intriguojamai ir net, sakyčiau, tapybiškai rašyti prozininkės Lietuvoje vyrų yra nemėgstamos, nemylimos ir traukiamos per dantį. Ir tai verčia moteris klajoti po tolimus kraštus. Mano pacientė taip pat dėl šios priežasties ketverius metus buvo emigravusi į JAV. O juk vyrų problema Lietuvoje iš esmės, kalbant tikslia medicinos kalba, kokia – trumpas lytinis aktas. O moterų problema Lietuvoje kokia – ilgas to reiškinio aptarimas. Kartais – ir "Presto" arbatinėse. Štai vienas ir mano praktikoje dažniausiai pasitaikančių atvejų… Vyrai moteris linkę keisti dažnai. Kiekvieną moterį reikia užkariauti, jai asistuoti. Tai atima daug laiko, jėgų, pinigų ir kuria vis didesnę seksualinę įtampą. Po kelių tokių alinančių asmenybę metų vyrui sutrinka seksualinė funkcija, nes, suartėdamas su nauja moterimi, jis mano, kad gali būti atstumtas. Pastaba: nepamiršti rytoj elektroniniu paštu išsiųsti konferencijos tezių: "Integracija į NATO, kaip integracija į kitą lytį, ir globalinės turkiškosios šiaurinės Kipro dalies moterų problemos". Integracija į kitą lytį – žodį integracija parašyti kabutėse.

Sausio 11-oji

Pacientė gimė 1960-aisiais. Panevėžyje. Artimų savo kartos draugų gimtajame miestelyje nebeturi. Liūdna. Beveik visi jie staigiomis mirtimis išmirė liftuose, benzino kolonėlėse ir privačių namų tvenkiniuose. Tačiau patį miestelį pacientė prisimena ir charakterizuoja su meile ir šiluma. Ji teigia, jog ten ir moterų makiažas ryškesnis, ir kavinė vietoj teatro yra, ir net nusikaltėlių gaujos ten vadinamos gražiausių augalų pavadinimais – "tulpiniai", "vyšniukai".

Literatūriniame pasaulyje pacientė draugų gal ir turėtų, tačiau jų vengia sąmoningai. Ji mano, jog draugai literatūroje – tas pats, kas draugai banke. Gali sulaukti nepelnytų palūkanų. Pastaba: dvasinius dalykus moteris linkusi matuoti pinigais. Šia tema reikėtų pasidomėti atskirai ir po ketvirtojo pokalbio pakeisti seanso kainą. Kai pacientė pati prakalbo apie literatūrinį pasaulį, paklausiau, koks romanas iš paskutinių skaitytų jai patiko. Pasirodo, Arto Paasilinnos "Zuikio metai". Paklausiau – kodėl. Atsakė greitai ir nedvejodama – dėl žmogiškos šilumos ir įtaigiai pavaizduotos asmenybės laisvės. Kiekvienas, net pirmakursis psichologas, pasakys, kad žmogiška šiluma ir asmenybės laisvė yra vienas kitam visiškai prieštaraujantys dalykai. Pacientė romaną citavo atmintinai, su ašaromis akyse: "Kairė užpakalinė zuikelio koja buvo lūžusi. Kabaliavo gailiai – zuikeliui taip skaudėjo, kad nevaliojo pabėgti net pamatęs artėjant žmogų.

Žurnalistas paėmė zuikutį ant rankų… atlaužė šakelės ir nosinės skiautėm pritvarstė įtvarą. Zuikis glaudė snukutį tarp priekinių kojų, ausys virpčiojo nuo širdies daužymosi". Pacientei, pasirodo, Arto Paasillina patinka kaip asmenybė, galbūt net kaip vyras. Pastaba: suomių rašytoju pasidomėti atskirai.

Sausio 16-oji

Arto Paasillina pasidomėjau. Iš knygos viršelio. Jis save apibūdina kaip labai suomį. Mėgsta dirbti 6 ha sklype Laplandijoje, 25 metai, kai nesirodo televizijoje, atsisako daugybės pasiūlymų keliauti po pasaulį. Pacientė apgailestavo, kad jis pernai atsisakė atvažiuoti ir į Jurbarko literatūrinį forumą, kuriame dalyvavo ir ji pati. Rašytojui ji nusiuntė kvietimą, ant kurio buvo įspaustas velykinis sidabru apibarstytas zuikis. Į atviruko vidų moteris įdėjo ir savo nuotrauką. Įtariu, kad kaip tik toji jos fotografija ir lėmė tvirtą rašytojo apsisprendimą neatvykti. Garsaus rašytojo neatvažiavimas paskatino ją parašyti esė psichologijos požiūriu simptomišku pavadinimu – "Nėr vyrų, neverk". Šią temą, jei toliau bus gydoma, vertėtų tęsti.

Sausio 22-oji

Pacientės dėmesys kiškučiui man pasirodė perdėtas. Galbūt – net keistas. Vieną kartą pas mane pokalbio moteris atėjo su krepšiu katinui ar šuniukui. Iš krepšio per tą valandą niekas taip ir neišlindo. Kai paklausiau, ką taip ilgai ten veikia gyvulėlis, ji atsakė, kad katinas po pietų visada gula grožio miego. Tai man pasirodė kažkur girdėta. Gal iš Raimos? Pacientė teigia, kad šioje žemėje liko prisirišusi amžinai tik prie dviejų gyvų būtybių: prie dukters ir prie katino. Perskaičiau vieną iš paskutinių jos esė. Ten minima katino erekcija. Labai gali būti, kad pacientė intymiais vargšo gyvulėlio aprašymais bando kompensuoti savo pačios seksualinės realizacijos stygių. (Tai patvirtintų ir pirmųjų seansų metu jos minėta funikulieriaus ir orgazmo paralelė.)

Pastaruoju metu man labai skauda galvą ir maišosi mintys. Pacientė galbūt ir nebus visai lengvas atvejis. Reikia prie jos kapstytis tiesesniu keliu ir galbūt keisti metodiką.

Sausio 29-oji

Išdrįsau tos moters paklausti apie jos santykius su vyrais tiesiai šviesiai. Ji keliais sakiniais papasakojo apie kažkokį Nabokovą. Pasakodama kaito ir raudo, tarsi dėl to ryšio jai būtų šiek tiek nejauku. Įtarčiau, kad minėtas Nabokovas yra vienas iš tų Rusijos piliečių, pas mus nelegaliai užsiiminėjančių nekilnojamuoju turtu. Jei gerai supratau, puikiai moka angliškai, yra gyvenęs Vokietijoje, pirmas jo išmoktas rusiškas žodis buvo cacao. Nabokovas yra įgijęs nepriekaištingą vakarietišką auklėjimą, tačiau tai jam netrukdo pacientei būti neištikimam su kažkokia nepilnamete. Pastaba: Nabokovo sugyventine pasidomėti atskirai. Nepilnamečių išnaudojimo faktas gali praversti konferencijoje apie globalines turkiškosios šiaurinės Kipro dalies moterų problemas "Presto" arbatinėse. Ir apie integraciją į NATO, kaip į kitos lyties kabutes. Pastaba antra: dar kartą pasitikrinti, kokias tezes išsiunčiau konferencijai. Jei išsiunčiau, tai kokiai konferencijai ir ar tikrai išsiunčiau tezes.

Vasario 9-oji

Kai tik ji atėjo, nutariau keisti metodą. Linksmai pasiūliau šįkart ne pasikalbėti, bet pažaisti. Norėjau patikrinti nevalingą, spontanišką pacientės minčių eigą. Paprašiau, kad į mano pasakytą žodį ji nemąstydama atsakytų pirma į galvą ateinančia asociacija. Galbūt pagaliau paaiškėtų, kokie slopinami jos poreikiai, pomėgiai, užkoduoti scenarijai. Pradėjom. Pagirios – Imanuelis Kantas. Sutrikau, bet pavyko to neparodyti. Paprašiau pabandyti šią netikėtą asociaciją racionalizuoti. Ji sako, kai atsibundu po man kad ir patikusio vakarėlio, prakaito baloj, paryčiais, nieko neatsimenu, tik Kantą: "Žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralinis imperatyvas manyje".

Tęsėm toliau. Kvapas – čeburekai. Siaubas – suplanuotos akimirkos. Menas – Alfonsas. Nabokovas – Lolita Varanavičienė. Meilė – Michailas. Globa – kaimynas.

Pastaba: Pacientės galvoje – jovalas. Man aiškios tik dvi paskutinės asociacijos, ir tai tik perskaičius kai kurias jos esė. Michailas ir kaimynas – du pasikartojantys kūrinių personažai. Michailas – tikras, kaimynas – išgalvotas. Jis atlieka vaikystėje neturėto ir pasigesto tėvo funkciją. Kaimynas pasirodo tada, kai pasakotojai sugenda elektros prietaisai, nutrūksta komodų rankenų bumbulai ar silkėms prireikia džiovintų grybų. Kaimynas atlieka tam tikrus veiksmus – sutepa gigždančias duris, grybauja Labanoro girioje su žmona ir ryzenšnauceriu. Kitaip tariant, tariamai gyvena tariamoje kaimynystėje. Stop. Pastaba: Labanoro giria tikra. Girios savininku Labanoru pasidomėti atskirai.

Vasario 13-oji

Pacientė ima varginti. Atvejis tikrai nebus toks lengvas, kaip maniau iš pradžių. Tuo labiau kad turiu ir kitų problemų. Atsakymą į tezes, kurias siunčiau konferencijai į Turkiją, kažkodėl gavau iš Švedijos. Buvo parašytas tik vienas sakinys. Angliškai. Paskambinau Raimai į polikliniką, kad išverstų. Sako, jie klausia, kada tu paskutinį kartą buvai pas psichiatrą. Vakar tezes ir pranešimo santrauką dėl visa ko nusiunčiau ir į Turkiją, ir į Švediją. Maksimaliai sutrumpinau pranešimo pavadinimą. Palikau taip: "Globalus iššūkis Kipro moterims –"NATO", "Presto". NATO parašiau su kabutėm.

Pacientė ateina vis labiau susivėlusi, kojinėse – vis daugiau išbėgusių akių ir vis su tuo purvinu krepšiu ant peties, iš kurio pokalbio metu neišlenda jokia erekcija, t.y. funikulierius, ir iš jo neatsibunda jokia mieganti gražuolė. Daviau vis labiau liūstančiai moteriai paskaityti "Lietuvos ryto" priedų apie sėkmingas meilės istorijas ir keletą "Stilių". Maniau, kad šiuolaikinė publicistika padės jai susitapatinti su emancipuotomis, nekompleksuotomis, kryptingai sugebančiomis siekti tikslo moterimis. Galų gale pacientė pati turi pasistengti sudėti taškus ant I ir G – ant taškų. Rekomenduoti leidiniai jai nepatiko. Perskaitė tik straipsnių pavadinimus. Vieno, jos manymu, kanibališko, ji stačiai išsigando: "Studentė savo širdį dovanojo pulkininkui". Kitu pavadinimu suabejojo: "Nuostabus santuokinis seksas". Dar kitas jai buvo nesuvokiamas: "Pavaldinės širdį vadovas pavergė romantiškais gestais". O dar vienas neva griauna jos jaukų meilės akto įsivaizdavimą: "Meilės šokis teniso kamuoliuko ritmu".

Bet aš nepasidaviau. Tik nesėdėkite, sakau, viena namie, išeikite pasivaikščioti, susitikite su draugėmis, Nabokovu, nueikite į kokį spektaklį. Ji pirmiausia paklausė, ar į spektaklį ją įleis su tuo krepšiu, paskui paklausė, į kokį. Patariau naują, tą, kuriame buvau pati: "Įstabioji ir graudžioji istorija apie dvi picerijas". Pacientė sako: "Pabaigsiu paskutinį galvojimą ir tada nueisiu". Tų galvojimų fragmentus ji spausdina "Šiaurės Atėnuose".

Leidiniu "Šiaurės Atėnai" pasidomėjau atskirai. Savaitinis laikraštis, tyrinėjantis antiką intymiosios žmonių kultūros aspektais. Iliustracijos su tekstais arba nesusijusios net asociatyviai, arba susijusios anatomiškai. Redaktorius – prieštaringai visuomenėje vertinamas rašytojas Sigitas Achilas Parulskis. Atsitiktinai esu skaičiusi keletą jo esė. Iš to, su kokiu įniršiu jis ieško antikinių vertybių – meilės, Dievo, – sprendžiu, kad irgi galėtų būti mano pacientas.

Leidinį vis dėlto patariau moteriai pakeisti. Skaitinius – irgi. Tegul skaito lengvą subtilią prozą. Štai nenutrūkstamai taip trūkstamą lietuvių literatūrai epą rašo Herkus Kunčius. Pacientei rekomendavau ir vieną konkrečią knygą apie panašią jautrią sielą, dailininką, kuris irgi gydosi pas psichiatrus. Žvilgsnis į pasaulį – neaprėpiamai platus, Leonardo Gutausko romanas vadinasi "Laiškai ir vieškelis". Kai pacientė paskutinį kartą išėjo į troleibuso stotelę, susikūprinusi, tvoskianti neperplautais "dėvėtų" drabužiais, ir vėl su purvinu krepšiu ant peties, aš atsiverčiau tą Leonardo Gutausko knygą, ir keista keista – man pasirodė, kad viską, ką moteriai iki tol kalbėjau, buvo šiek tiek netikslu. Pamaniau, kad daug kas, kas parašyta atsitiktinai atsiverstame 19-ame to romano puslapyje apie liguistą dailininką, tinka ir mano pacientei…

"…su tuo žiauriuoju žiūrėjimu į savo paties vidų, su tuo savęs ieškojimu būties tyruose, aklagatviuose, dienų ir naktų labirintuos, nes kas gi man beliko, tik knistis į save, į tą savo vidaus sumaištį, į jovalą kaip kiaulei, kaip kurmiui į neperžvelgiamą sielos juodžemį. Ieškojau savęs ir veidrodžiuos, ir anapus jų stiklo, ir šuliniuos, ir Siloamo tvenkinyje Jeruzalėje, ir knygų sietuvose, ir romanų Bermuduose, kruvinomis ungurių akimis ieškojau savęs, nieko, o nieko neaukodamas kitam. Ieškojau išversdamas save lyg gyvatės odą nuodingu vidum į paviršių, o atradęs nors mažiausią gryną savęs dalelytę pavirsdavau į juokdarį, keistais strapaliojimais ir kepure su skambalėliais gąsdindavau ir juokindavau teisuolius, vagis, teisėjus, rašytojus, menininkus, premijų laureatus, gal kada ir tu esi visa tai matęs, tik nežinojai, jog tai aš, tavo jaunystės dienų bičiulis".

 

Skaitytojų vertinimai


6722. kovo 8-oji2004-03-08 09:11
Jei autorė rengtų grupinės terapijos seansus - oi, kiek norinčių atsirastų! Puikus tekstas, malonu taip pradėti dieną.

6728. Adas2004-03-08 13:36
Geras...

6730. Margarita2004-03-08 15:03
Oi,kiek daug malonumo netenka tie,kurie negirdėjo Jūsų,Giedra,skaitant šios Esė:)Galėjot pradžią,apie Žvėryno rajone gyvenančią psichologę, palikt:)))

6760. cikada2004-03-10 13:21
tikras gardumelis!

6781. xX2004-03-12 11:46
Vakar visą dieną (buvo šventės?) praleidau su Vienuolika minučių. Orgazmo. Vietomis stringančio, bet esu nereiklus. Pradėjau nuo Eleven minutes, atsisiųstos iš Amazon.com, HarperCollinsPublishers 2003 metų leidimo, bet orgazmo pagreitinimui ėmiausi lietuviško vertimo. Suklydau - greitas vertimas tėra 7 minutės, mažoka. Girdėjau, kad Madridas paskendo kraujuose (ne menstruacijų), kad vis dar einam į NATO (o, jei tai būtų natos, kokio Bacho, Mocarto!), kad Pavasarizzz ateina. Aplinkui trinasi prostitutės, Konstitucija tapo prostitucija, Prezidentyas ramus, net dar ramesnis, vidupartinės rietenos prasideda, tik prasideda. Neteko naudotis prostitučių paslaugomis, visada norisi natūralumo, bet natūralumas pasidarė supernatūralumu - jo dar neįkandau, nespėjau. Viskas taip greitai juda: iš pradžių mirė Dievas, po to - Autorius, dar vėliau laidojom Skaitytoją, o dabar mirties patale guli varganas Dekonstruktorius - postmodernios epochos neišnešiotas kūdikėlis. Coelho lyg ir siūlo taktiliškumui perimti skurdų pskutiniojo užgyventą turtą.
Tiesa, dar internete paskelbė, kad Hubble teleskopas surinko gabalėlį Visatos, kai ji tik tik buvo gimusi. Įdomu, ar ji gimė dėl prostitutės klaidos?

6785. LDDP2004-03-12 13:16
vaginalus esėjus!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:17:19 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba