Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-02-28 nr. 3179

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vytautas Sirijos Gira.
PRIE TILTO*
23
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• DEVINTOSIOS VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS MOZAIKA1
• Gintarė Adomaitytė.
PRISIJAUKINTI KOŠMARĄ
2

LITERATŪRA 
• ANTIPREMIJA 20083
• AUKSINIO OBUOLIO SERIJA − KAS TAI?9
• Dalia Dilytė.
„JOTEMOS“ MAGAI
4

KNYGOS 
• „LENINGRADO MADONOS“
• „SIELOGYDA: GYDYTOJO RŪPESTIS – SIELA“1
• „FORSAITŲ SAGA. IŠNUOMOJAMA“1
• „JONAS IR MARTYNAS YČAI“
• (PA)SKAITINIAI

TEATRAS 
 VAIDYBOS STUDENTAI ŽAIDŽIA SHAKESPEARE’Ą2
• Olga Koršunova.
DAR VIENAS VAKARAS

DAILĖ 
• Julija Petkevičienė.
PASIRINKIMO SKALĖ PAGAL VITALĮ ČEPKAUSKĄ
3
• RAIMUNDAS SLIŽYS 1952 07 22–2008 02 231

POEZIJA 
• KĘSTUTIS RASTENIS8

PROZA 
• Aušra Matulevičiūtė.
NUOTAKA IR GREITKELIS

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Vilmantas Juškėnas.
BESKONIS ARBŪZŲ CUKRUS
• Goda Dapšytė.
VYČIO JANKAUSKO ĮSPŪDŽIAI IŠ EGIPTO

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Laurynas Katkus.
LEIPCIGAS MANY
1

KRONIKA 
• PINIGŲ LIETUS
• VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE SVEČIAVOSI UŽSIENIO LEIDĖJŲ DELEGACIJA
• PAAIŠKĖJO KAZIMIERO BŪGOS PAMINKLO SANKT PETERBURGE AUTORIUS
• MENIŠKOS SIELOS TRAUKIA ŠIAURĖS LINK

DE PROFUNDIS 
• Juozas Šikšnelis.
NORĖTI IR NENORĖTI
1
• BALTOSIOS MEŠKOS SUSIRŪPINO LIETUVA3
• KELIONĖS ĮSPŪDŽIAI
• STILIAUS KUPSTAS

PARK@S 
• Gintautas Mažeikis.
ŠIAULIŲ AMFITEATRAS IR PASITIKĖJIMAS
• Auridas Gajauskas.
APIE PILIETINĘ ŠIAULIŲ AMFITEATRO VERTĘ
• Jonas Ruškus.
KAIP PASIPRIEŠINSIME ŽMOGAUS NUVERTĖJIMUI
• Arūnas Uogintas.
NUO „PIEŠĖJŲ DIENŲ“ IKI PERFORMANSO MIESTE

TEATRAS

VAIDYBOS STUDENTAI ŽAIDŽIA SHAKESPEARE’Ą

[skaityti komentarus]

iliustracija
Joana Čižauskaitė (dešinėje) su LMTA studentais repetuoja „Vaidiname Shakespeare’ą“
Eimanto Dambrausko nuotraukos iš Jonės Dambrauskaitės archyvo

Kovo 5 d. 12 val. Vilniaus teatre „Lėlė“ Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II kurso vaidybos studentai, vadovaujami Algirdo Latėno, parodys spektaklio „Vaidiname Shakespeare’ą“ eskizą (scenarijaus autorė ir režisierė – Joana Čižauskaitė, vaidybos dėstytojas – Gediminas Storpirštis; dainų melodijų autoriai – G. Storpirštis, Jonė Dambrauskaitė, Giedrė Giedraitytė). Scenoje žais studentai: Simonas Storpirštis, Asta Stankūnaitė, Giedrė Giedraitytė, Edita Zėčiūtė, Karolina Žernytė, Imantas Precas, Jūratė Trimakaitė, Mindaugas Černiauskas, Jonė Dambrauskaitė, Indrė Taločkaitė, Indrė Liutkevičiūtė, Karolis Algimantas Butvidas, Dainius Zeinalovas, Šarūnas Datenis, Jonas Čepulis, Mindaugas Ancevičius, Marta Šakalytė. Ta proga ALGIRDĄ LATĖNĄ, JOANĄ ČIŽAUSKAITĘ ir Vilniaus teatro „Lėlė“ vadovą JUOZĄ MARCINKEVIČIŲ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.

Tai bus pirmas Jūsų studentų viešas pasirodymas publikai. Kokiam scenos vyksmui derėtų nusiteikti?

A. Latėnas. Jau prieš tai dirbdamas su trimis kursais norėjau, kad tarp Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų ir teatrų užsimegztų kūrybinis bendradarbiavimas. Akademijoje trūksta patalpų – tik vienas Mokomasis teatras, o kursų daug. Studentai neturi kur pasirodyti. Jau anksčiau siūliau studentų egzaminus rengti teatruose.

Šio kurso specializacija – lėlių teatras. Norisi, kad studentai pamatytų teatro „Lėlė“ užkulisius, kaip gaminamos, saugojamos lėlės. Žodžiu, kad per darbą susipažintų su teatru.

Dėstytoja (ir Keistuolių teatro aktorė) Joana Čižauskaitė studentų scenos kalbos egzaminą pateikė išradingai. Scenos kalbos pratimai tarsi „paslėpti“, žodis jungiamas su judesiu. II kurso studentų pirmo pusmečio scenos kalbos „medžiaga“ buvo W. Shakespeare’o „Sonetai“. Mane sudomino nebanalus studentų požiūris į W. Shakespeare’ą. Per „Sonetus“ jie susipažino su W. Shakespeare’o epocha, kultūra, pasauliu.

Taigi „skaitovų vakaro“ nebus?

A. L. Ne. Kaip tik nuo tariamo taurumo norisi pabėgti. Turėtų vyrauti jaunatviška žaismė, gyvas ginčas dėl W. Shakespeare’o asmenybės.

Ar dvidešimtmečiams studentams suprantama „Sonetuose“ slypinti W. Shakespeare’o patirtis?

A. L. Suvokiama. Galbūt studentai nėra taip „nudegę“, bet... aktoriui nebūtina užmušt žmogaus. Vaizduotė svarbiausia. Turi per darbą, nemigos naktis priartėti prie autoriaus pasaulio.

Kuo šis studentų kursas, Jūsų akimis, savitas?

A.L. Jie daug gerumo turi.

Dabar teatrai visų kursų pas save nepriima, kolektyvų neburia, kaip anksčiau. Totalaus individualizmo laikas. Kiekvieno nagai lenkti į save. Dabar svarbu planuoti, kaip gyventi toliau... O mūsų studentai dar rūpinasi vienas kitu, padeda. Gyvenimas tarsi reikalauja vienokių savybių, o jie – kitokie.

Su šiuo kursu Jūs debiutavote kaip teatro pedagogė – scenos kalbos dėstytoja. Ar nebaisu buvo imtis šio specifinių žinių ir gebėjimų reikalaujančio darbo?

J. Čižauskaitė. Rizikavau, bet manimi pasitikėjo kurso vadovas A. Latėnas. Išsiaiškinau, ko jie norėtų, ir bandžiau to siekti. Skaičiau papildomos literatūros, mokiausi kartu su studentais. Rėmiausi savo praktika teatre. Ką turiu išreikalauti iš vaikų, man buvo aišku. Scenos kalba neturėtų būti atskirta nuo specialybės. Man rūpėjo, kad studentai jungtų žodį, mintį, judesį. Nemanau, kad akademijoje studentai labai mėgsta scenos kalbą, –­ gal nelabai suvokia jos paskirtį. Pati būdama studentė scenos kalbą taip pat nelabai vertinau. O dabar, paskutiniuosius dvejus metus, duoną pelnau kaip tik kalba ir balsu.

Kodėl pasirinkote pratyboms W. Shakespeare’o „Sonetus“?

J. Č. Pirmame kurse studentams scenos kalbą dėstė Irena Kriauzaitė. Antrus metus studentams studentai pradėjo, pasirinkę „Sonetus“ ir antikos autorius. Bet studijų programoje scenos kalbai skirta labai mažai valandų. Susitelkėme į W. Shakespeare’ą.

iliustracija
„Vaidiname Shakespeare’ą“ scena

Ar šiais laikais dar dirbama su studentu individualiai?

J. Č. Taip. Dvidešimt minučių per savaitę.

Ką galima nuveikti per tokį laiką?

J. Č. Dėstytojai skundžiasi, bet...

Kiekvienas dėstytojas, nerdamasis iš kailio, stengiasi scenos kalba sudominti studentus. Jaunimo buitinė kalba dabar kokia? „Nu, davai…“ Taigi – tolima nuo W. Shakespeare’o „Sonetų“.

Prisimenu, W. Shakeapeare’o teatro veikalų ištraukas jūs, antroji Keistuolių teatro laida, vaidinote per savo specialybės egzaminą.

J. Č. Man tai buvo vieni gražiausių studijų metų. Vaidinome „Romeo ir Džuljetą“, „Daug triukšmo dėl nieko“… Daug ko tuo metu nesupratau. Dabar džiaugiuosi, kad su mumis repetavo Nijolė Gelžinytė, Aidas Giniotis. W. Shakespeare’as toks atviras interpretacijoms.

O Jums kas dėstė scenos kalbą?

J. Č. Regina Paliukaitytė. Daug dėmesio kalbai per specialybės pratybas skyrė N. Gelžinytė. Kiekviename žingsnyje stabdydavo: čia – neteisingai, ne tas kirtis, negirdėjau, nedirba tavo kalbos aparatas, kodėl „slebizavoji“… Dabar per studentų egzaminą Nijolė taip pat atėjo. Dirbdama prisiminiau savo dėstytojos patarimus, jos išmokytus dalykus.

Kas sunkiausiai sekėsi studentams?

J. Č. Dar daug ką reikia padaryti… Mes tik susipažinome su W. Shakespeare’u. Buvo momentas, kai išsigandau, jog nepavyks juo sudominti studentų. Paprašiau, kad jaunieji parašytų referatus apie W. Shakespeare’o gyvenimą ir kūrybą. Juos pritaikėme šiam darbui. Sausą moks­linę medžiagą pavertėme teatro veiksmu. Sonetams kūrėme „biografijas“, kad paskatintume studentų norą kalbėti, fantazuoti, kad vieni kitiems pažadintume vaizdinius „čia ir dabar“. Kūrėme situacijas, kuriose galėtų suskambėti sonetai. Darbas paspartėjo, kai paprašiau sukurti muziką dainoms (pagal „Sonetus“). Žodžiu, žaidėme. Dabar į spektaklio kūrimą įsitraukė ir studentai iš Suomijos – Pau­la Järvinen ir Niko Flangas, atvykę pagal tarptautinę studijų mainų programą. Čia pirmas būsimo spektaklio etapas, atspindintis darbą tik su šiais studentais ir tik tokiu būdu improvizuojant. Su kitu kursu būtų kitoks darbas, kitas rezultatas. Aš siekiau, kad jie pajustų džiaugsmą – kalbėti, judėti, vaidinti… Spektaklis jiems –­ stipri motyvacija studijuoti toliau.

Repetavote auditorijoje, o pasirodyti reikės teatro „Lėlė“ didžiojoje salėje. Rampa!

J. Č. Taip, skirtumas yra. Repetuojant teatre studentai suprato, kad reikalinga didesnė kūno raiška. Imlūs vaikai – greitai suprato. Geras profesinis bruožas.

Apie komercinę šio sumanymo naudą turbūt negalvojate?

J. Marcinkevičius. Ne. Mums rūpi prisijaukinti būsimus aktorius. Jie žiūri teatro „Lėlė“ spektaklius, lanko čia vaidinamus užsienio teatrų spektaklius. Dabar jie žengs pirmą žingsnį į mūsų teatro sceną. Studentų pažiūrėti ateis jų draugai, bendraamžiai, moksleiviai. Tai sustiprins studentų norą siekti scenos.

Beveik dvejus metus jie aiškinosi, kokia yra dramos teatro aktoriaus duona. Artėja laikas suvokti, kad ir lėlių teatro aktoriaus darbas ne mažiau sudėtingas, sunkus ir įdomus. Ir sceninį žaidimą „Vaidiname Shakespeare’ą“ vertinčiau labiau kaip studentų savotišką egzaminą, kur komisija – jaunieji žiūrovai.

Man labai įdomūs šio kurso specialybės disciplinų egzaminai. Matau, kad studentai tiki kurso vadovu, tiki teatru, kaip rimtu žaidimu. Tai svarbu. Lietuvoje (ir ne tik joje) seniai vyravo nuomonė, kad vaidinti vaikams nėra gerai, „ne prestižas“. Keistuolių teatras, pradėjęs vaidinti vaikams, ją paneigė. O juk jie vaidina tarsi žaisdami. Ir tai daro labai gerai.

 

Skaitytojų vertinimai


46454. ma :-) 2008-04-19 16:41
:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:14:10 Nov 7, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba