Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-03-06 nr. 3227

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MIKUTA.
Baladė apie baltus nykštukus
16
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• JOLANTA ZABARSKAITĖ.
Kalbai reikia meilės ir laisvės
13

POKALBIAI 
• Devyni klausimai apie tris eilutes

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Dinozaurai budi barikadose
• ROMAS SAKADOLSKIS.
Pasisėdėjimas ant istorijos slenksčio
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Tarsi barokinis gobelenas...
• Pirmosios prozos knygos konkursas
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• Knygų dešimtukai
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kitokie
2
• Naujos knygos

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Septynios žiaurumo sukūrimo dienos „Klasėje“

TEATRAS 
• INGRIDA RAGELSKIENĖ.
Pabėgimas sugrįžtant
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre jaunimui – švelni ironija „maištingos jaunystės“ atžvilgiu
1

MUZIKA 
• EUGENIJUS IGNATONIS.
Dang Thai Sonas vėl Vilniuje
1

DAILĖ 
• Tarp vilties ir realybės9

ATMINTIS 
• NIJOLĖ TUMĖNIENĖ.
Tėvynės ilgesio subrandintas dailininkas

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Akiračiai ir akibrokštai
1

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
Iš „Trieilių“
7

PROZA 
• STEPAS EITMINAVIČIUS.
Miniatiūros
1

VERTIMAI 
• Gökçenur Ç..
14

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS GRIGORJEVAS.
Petras Repšys. Užgavėnės. Psichoanalizės bandymas

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Broliukų žemės muzika: nepažinta Latvija
5

KRONIKA 
• Šv. Jeronimo premijos konkursas
• Amerikiečių poetai prieš karą
• VLADAS BRAZIŪNAS.
Dirbtuvių langai į eilėraščio sodą
• Lincas skaito Vilnių

SKELBIMAI 
• LMKA konferencija
• Pirmosios prozos knygos konkursas

DE PROFUNDIS 
• Elementarusis dvokutis, arba šv. leidykla „Skaityki už mus“...1
• GINTARAS PATACKAS.

DAILĖRAŠTIS 
• Dėmesio LDS nariams
• Vygantas Paukštė: kūrybos laukai ir paraštės3
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ.
Pasikartojantys motyvai – tikėjimas spalva
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Žirgas dailėje
1
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Šviesos ir tamsos grožio stebėtoja
 GENOVAITĖ GUSTAITĖ.
Salve, Leonavičiau!
• Ieškokite moters!
• Informacija
• Tęsiasi projektas „Literatų gatvė“
• V tarptautinė tekstilės minia­tiū­rų bienalė „Šimtmečiai ir akimirkos“
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• Povilas Baranauskas
(1921 04 10–2009 02 25)
• Vytautas Kaušinis
(1930 02 01–2009 03 02)
1

DAILĖRAŠTIS

Salve, Leonavičiau!

GENOVAITĖ GUSTAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gatvės muzikantas. Kartonas, tempera. 1985
Bronius Leonavičius

Taip sušukti norėjosi dailininko parodoje, visai neseniai veikusioje Šv. Jono gatvės galerijoje (2008 m. gruodžio 17–2009 m. sausio 17 d.). Ne sykį mačiusi Broniaus Leonavičiaus darbus, išvydusi juos parodoje, aiktelėjau iš nuostabos: pro galerijos langus ant „Vilniaus legendų“ krito vidudienio saulės spindulių pluoštas, ir prieš mano akis čia suspindo aukso žvaigždės, karūna virš miesto, įrašas ant juostelės. Tai buvo tikras stebuklas! Jo nebūčiau pamačiusi, jei būčiau atėjusi nors kiek vėliau...

Minėtasis lakštas – vienintelis visame cikle, kur dailininkas vainikuoja miestą karūna. Iškelta į žvaigždėtą paskliautę, virš bokštų, pilies, ant stataus, stataus kalno, ji skelbia pasauliui sostinės šlovę ir garsą. O kertinis (čia – ribinės reikšmės) pilies akmuo su Gediminaičių ženklu ne mažiau iškalbingai teigia jaunikaičio – išminties įsikūnijimo – atsakymo žyniams reikšmę. Įdo­mu, kad šalia stovinčią mergaitę, legendoje taip pat turinčią lemtingą vaidmenį, perteikiančią doros, meilės idealus, dailininkas pavaizdavo didesnę, pranokstančią aplinkinius, iškilusią iš minios. Be to, kokia subtili abiejų įkūnijamų savybių – išminties ir doros – vienovė. Veikėjų laikysena, judesys, išraiška, istoriniai ženklai, išrašyti su stebėtinu kruopštumu, karybos, nešiosenos išmanymas pasako labai daug – tik mokėk skaityti... Kurdamas „Vilniaus legendų“ aplanką, prie pasirinktų legendų apie Siaubūną, Lizdeiką, Geležinį vilką, Vilniaus įkūrimą, B. Leonavičius pridėjo Gedimino laišką – Vilniaus metriką, surašytą vienuolių pranciškonų 1323 m. sausio 25  d., Šv. Pauliaus atsivertimo dieną. Sumanymu jungti legendą ir istoriją dailininkas peržengė jas skiriančią ribą ir atvėrė platesnes vaizdavimo galimybes.

Parodoje stovėjo ir tvirtas medinis krėslas su aukšta išpuošta atkalte – tikras Gedimino sostas... Jis tarsi įvedė į legendos, istorijos pasakojimą, pavergiantį išraiškos profesionalumu, taurumu, besiliejantį slėpiningu rudos spalvos skambėjimu.

Tiesiai priešais duris, pasitikdamos kiekvieną atėjusįjį, kabėjo „Lietuvos reikšmingosios datos“, skirtos Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Darbui, rodos, reikėjo tiek nedaug – penkių pailgų lentelių, medinio medalio ir pakulinės virvės surišti (kad idėja nesubyrėtų...). Bet įsižiūrėkim: dvi iš penkių išgraužtos kinivarpų. Medyje palikti jų vingiai – taiklus graužiančios tūkstantmečio tėkmės pavidalas, užantspauduotas medaliu su Vyčiu, patvirtintas įrašu, skelbiančiu svarbią istorinę sukaktį. O stora pakulinė virvė, juosianti visą kūrinį, – tarsi tvirtas ryšys su tautosaka, istorija. Ir sumanymas, ir jo įgyvendinimas vertas meistro!

Šiai temai skirtas ir plakatas „Lietuvai 1000“. Vėl, kaip kituose darbuose, kaligrafiškai, kruopščiai išrašyta išsami vaizduojamo karaliaus Netimero krikšto 1009 m. metrika. Jo krikštytojo šv. Brunono Bonifaco žūtis tais pačiais metais lėmė, kad Lietuvos vardas buvo įrašytas į Kvedlinburgo analus. Panašiai kaip Vilniaus įkūrimo legendoje, plakato viduryje vietoj pilies kertinio akmens pavaizduota krikštykla, dalijanti krikščioniškąjį ir pagoniškąjį pasaulius. Kilni, ori abiejų pagrindinių veikėjų – klūpančio ties krikštykla Netimero ir pilančio krikšto vandenį šv. Brunono – laikysena puikiai perteikia vaizduojamų įvykių svarbos pajautimą.

Mažoje galerijos erdvėje po atidengtu seno mūro skliautu – Ožiaragės portretas – ji graži ir rūstoka, tarsi išnyranti iš švelnios pilkumos. Autoriui norėjosi, kad ir čia, galerijoje, jai būtų jauku, saugu, gera, todėl Ožiaragė – po skliautu... Netoliese, prie durų – kuklus, ironiškas autoportretas „Štai ir aš“. Jame, kaip ir gyvenime – pasišiaušęs paukštis, lenktas profilis, erelio žvilgsnis. O koks artimas tam paukščiui „Kelias“, atskleidžiantis vidines galias, užmojį, kosminį skrydį, kaip įdomu palyginti jį su „Tyla“, jos ramuma...

Buvo parodoje ir dailininko sukurtų pašto ženklų, apipavidalintų knygų, rūpestingai sudėliotų darbo įrankių – plunksnų, plunksnelių, teptukų... Jie nejučiom pakiša mintį iš galerijos peršokti prie visai netoli, Vilniaus universiteto kiemelyje, rymančio observatorijos bokšto, įrašo jame: „Iš čia kylama į žvaigždes“. Į žvaigždes – tesie taip ir toliau, pasišiaušęs paukšti...

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 16 iš 16 
5:12:54 Nov 7, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba