Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-03-06 nr. 3227

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MIKUTA.
Baladė apie baltus nykštukus
16
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• JOLANTA ZABARSKAITĖ.
Kalbai reikia meilės ir laisvės
13

POKALBIAI 
• Devyni klausimai apie tris eilutes

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Dinozaurai budi barikadose
• ROMAS SAKADOLSKIS.
Pasisėdėjimas ant istorijos slenksčio
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Tarsi barokinis gobelenas...
• Pirmosios prozos knygos konkursas
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• Knygų dešimtukai
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kitokie
2
• Naujos knygos

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Septynios žiaurumo sukūrimo dienos „Klasėje“

TEATRAS 
• INGRIDA RAGELSKIENĖ.
Pabėgimas sugrįžtant
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre jaunimui – švelni ironija „maištingos jaunystės“ atžvilgiu
1

MUZIKA 
• EUGENIJUS IGNATONIS.
Dang Thai Sonas vėl Vilniuje
1

DAILĖ 
• Tarp vilties ir realybės9

ATMINTIS 
• NIJOLĖ TUMĖNIENĖ.
Tėvynės ilgesio subrandintas dailininkas

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Akiračiai ir akibrokštai
1

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
Iš „Trieilių“
7

PROZA 
• STEPAS EITMINAVIČIUS.
Miniatiūros
1

VERTIMAI 
 Gökçenur Ç..
14

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS GRIGORJEVAS.
Petras Repšys. Užgavėnės. Psichoanalizės bandymas

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Broliukų žemės muzika: nepažinta Latvija
5

KRONIKA 
• Šv. Jeronimo premijos konkursas
• Amerikiečių poetai prieš karą
• VLADAS BRAZIŪNAS.
Dirbtuvių langai į eilėraščio sodą
• Lincas skaito Vilnių

SKELBIMAI 
• LMKA konferencija
• Pirmosios prozos knygos konkursas

DE PROFUNDIS 
• Elementarusis dvokutis, arba šv. leidykla „Skaityki už mus“...1
• GINTARAS PATACKAS.

DAILĖRAŠTIS 
• Dėmesio LDS nariams
• Vygantas Paukštė: kūrybos laukai ir paraštės3
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ.
Pasikartojantys motyvai – tikėjimas spalva
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Žirgas dailėje
1
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Šviesos ir tamsos grožio stebėtoja
• GENOVAITĖ GUSTAITĖ.
Salve, Leonavičiau!
• Ieškokite moters!
• Informacija
• Tęsiasi projektas „Literatų gatvė“
• V tarptautinė tekstilės minia­tiū­rų bienalė „Šimtmečiai ir akimirkos“
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• Povilas Baranauskas
(1921 04 10–2009 02 25)
• Vytautas Kaušinis
(1930 02 01–2009 03 02)
1

VERTIMAI

Gökçenur Ç.

[skaityti komentarus]


        Gökçenuras Ç. – turkų poetas ir vertėjas. Gimė 1971 m., studijavo Stambulo technikos universitete ir Stambulo universitete inžineriją ir vadybą. Poeziją spausdinti pradėjo 1990 m., tačiau pirmoji poezijos knyga pasirodė tik 2006 metais. Vertė Wallace’o Stevenso, Paulio Austerio poeziją, parengė ir išvertė šiuolaikinės japonų haiku antologiją, šiuo metu rengia amerikiečių poezijos antologiją. 2008 m. spalio mėn. poetas dalyvavo vertėjų seminare Druskininkuose. Čia pateikiami eilėraščiai buvo išversti į lietuvių kalbą šio seminaro metu.






Vienintelis būdas išvysti trylika juodųjų strazdų išsyk



    1.
    Trylika strazdų blaškėsi nakty
    žvaigždės susipainiojo
    naktis krūpsėjo

    2.
    jie aptūpė geltoną gervės žastą
    platformos likosi tuščios. Naktis grįsta krovininiais laivais
    buvo apsunkus
    nuo trylikos strazdų

    Sakoma, kad
    nuo šiolei
    kapitonas nė nebekėlė pėdos ant išdžiūvusios žemės
    ir mažas uraganėlis sekiojo laivą
    per saugų atstumą

    3.
    Tariau „Į Teheraną?“
    „Traukiam tenai“ pasakė vienas iš jų
    „Rumuniją?“
    „Liekam ten visada kavinėj skolingi penkiolika lirų“
    „Stambulą?“
    „Tai ten apačioj tėvynė, ten apačioj skleidžiasi
    medžiai aukštu balsu tardami trylikos strazdų vardus“

    4.
    Mėnulio pìlnatis šuliny

    Trylika juodųjų strazdų suka virš šulinio
    sparnai jų nejudrūs

    Žiema bus ilga, ir medžiai miegos sau tykiai

    5.
    „Duoki man naują vardą“ pasakė vienas iš jų

    jei strazdas pripranta prie savo vardo, jis skrist nebegali

    „Duoki man naują vardą, ir tau pasakysiu, kur pernai balandis“

    6.
    jie nusileidžia nušienautuose laukuose
    tuose laukuose aš mylėjaus
    kai kviečiai buvo išstybę ilgesni
    nei naktys

    7.
    žvirblis,
    kikilis, varna
    žuvėdra, čivylis

    turėjome pasirinkti
    žvaigždes ar vėją
    prieš tapdami juodaisiais strazdais

    8.
    „štai mano vėjas“ sako juodasis strazdas
    „mano gyvenimas, mano darbai,
    štai pasaulių jūros,
    žydrumas jūrų,
    vadinasi, esam, esame jums
    čia mūsų daugybė“

    pasak juodųjų strazdų,
    tie, kurie nepriklauso niekam, neegzistuoja

    9.
    šiokių tokių nesusipratimų
    tarp mūsų ir juodųjų strazdų esama
    iš tikrųjų todėl kad žodžio mirti
    nėra
    jų kalboje, išskyrus būsimojo laiko formą

    klaidžioju po žalias valdas
    kur žolė skaito mano pėdsakus tartum eilėraštį

    10.
    Juodasis strazdas pasakė kad
    kalnas ima savo galias iš savo šešėlio
    ir iš tavo šešėlio po jo šešėliu

    baikim kalbėję dabar
    klaidingas žodis įstengs
    pradėti laiką iš naujo

    11.
    Grįžtu namo nugalėtas
    ir vėl iš karo
    mano raktai ant stalo

    trylika juodųjų strazdų tvarkingai sutūpę
    ant palangės

    12.
    Mėnulis tai ledo gongas
    juodieji strazdai pasileido kiaurai per žaismę
    šešėlių pačią trumpiausią

    palaidojau vieną iš jų snapučių gėliapuody

    13.
    čia aš prie lango
    čia jau pasišalinęs nuo palangės



Tikrovė zyzia kaip musė tarp lango ir užuolaidos



    1 – rudens vidurdienis, varna leidžiasi skrist be menkiausio riksmo

    2 – lyg kad sakyčiau „dar puodelį arbatos?“ pasakyti „viską, ką tik turiu,
    atiduočiau, kad rašyčiau kaip tu“

    3 – žolė kalasi, akmenys rūdija
    dalelės sukas apie daiktų branduolį, judėjimas jų begalinis

    4 – vìsa randas šitaip lėtai ar taip greit

    5 – vadinasi, yra tai, kas nepraeis niekados

    6 – sakai „iš tiesų atidaviau viską, ką tik turiu“

    7 – tikrovė zyzia kaip musė tarp lango ir užuolaidos
Vertė VLADAS BRAZIŪNAS





Žodžių delegatas



    Linkėjimai Wallace’ui Stevensui ir Enis Batur

    Gerbiamas redaktoriau,
    Gavau jūsų laišką, kuriame mane kaltinate
    atsisakius duoti interviu.
    Jei prisimenate, tarp mūsų jau buvo nutikęs toks nesusipratimas,
    kai ketinote įdėti mano nuotrauką prie mano eilėraščių.
    Tada jūs kalbėjote: Taip jazmino lapas priešinasi rudens
    realumui. Kilnus gestas, bet bergždžias. Vis tiek po galais sušlapsit…
    Dabar sakote: Mes nežinome jūsų tikrojo vardo, jūsų tikros
    pavardės ir lyties, iš kur esate ir kada malonėsite
    mums pasisakyti.

    Mano vardo realumas nė kiek ne raudonesnis už rudens raudonumą; Taigi geriausia būtų mane vadinti taip, kaip pasirašau eilėraščius –
    Gökçenur.
    Lytis ar kreipimosi forma (ponas/ponia) – argi tai svarbu?
    Tikiuosi kad pastebėjote (toks atidus redaktorius kaip jūs
    ir geras skaitytojas kokį retai sutiksi)
    kad aš nemėgstu būdvardžių. Poetas
    žvejojąs žodžius tarsi didžiulius lūpočius
    tinklu iš nematomų siūlų ištemptų
    tarp daiktų ir jų pavadinimų turi išmesti atgal
    į jūrą šiuos epitetus, tarsi tai būtų
    netyčia sugautos jūrų žvaigždės
    . Ar tai ne
    jūsų žodžiai straipsnyje Žodžių delegatas:
    poeto, atsisakiusio Nacionalinės akademijos premijos, portretas
    ?
    Išties pralinksminot. Net iš jūsų, seno
    ištikimo skaitytojo, tokia plati mano kūrybos analizė… Taip, mane tai
    paglostė. O dabar turbūt dar turėčiau kai ką pridurti.
    Kai kurie jūsų teiginiai stulbina.
    Nedaug kas žino tiek daug apie mane. Daugelį savo eilėraščių
    moku atmintinai. Tačiau tai ne todėl kad
    laikyčiau juos svarbiais ar tam kad daryčiau dukart didesnį įspūdį
    skaitydamas juos viešai. Iš dalies tai dėl to kad
    įsimenu juos rašydamas, o iš dalies todėl kad
    nežinau kito būdo kaip poetas galėtų išvengti kartotis.
    Rašydamas apie mano eilėraščius kuriuos skiria daugybė metų
    jūs palyginote juos su geležinkelio bėgiais palei upę
    ir aš čia pat išvydau kaip mano gijos bėga lygiagrečiai
    viena kitai tokios pat tikros kaip saulės spinduliai. Galėtumėt
    sakyti kad aš buvau priblokštas. Pajutau
    jūsų kritiką kaip musė
    pajunta sieną po aštuongubai
    sulenkto laikraščio smūgio. Taigi net atminties
    kurią bandome išlaikyti gaivią ir tiesią
    lyg kriaušės medis metąs šešėlį ant saulės išdegintos sąmonės lauko
    nepakanka kad neleistų mums autoriams kartotis.
    Tad pakaks. Ir vis dėlto yra dalykų
    Su kuriais nesutinku. Visai nėra prieštaringa,
    tikrai ne, eilėraščiams kurie skirti suprasti gyvenimą
    būti tokiems nesuprantamiems kaip manieji. Beje,
    aš atsisakiau tos premijos ne dėl jūsų numanomų
    priežasčių. Verčiau pageidaučiau
    kad nespėliotumėt tokių dalykų. Jei būčiau įsižeidęs,
    nebūčiau metų metus siuntęs savo šlamšto jūsų žurnalui.
    Laikui bėgant jūra nuslūgsta, dangus nurimsta, po visų
    gyvenimo prieštarų, visa ko kas įrodo
    kokie priešingi dalykai dalyvauja vienovėje
    visi šie nesuvokiami dalykai sudėti
    kartu, laike, tarsi lietaus drabužiai.
    Vieną dieną, busdamas iš popietės miego
    čia pat suvokiau kokie svarbūs sodo medžiai; ąžuolo lapų gaivumą, net ne
    pačių ąžuolo lapų, bet jų pavidalo.
    Nemąstyti apie saulę, nemąstyti apie žolę, debesis,
    Bet ir nepaversti jų kitais dalykais, negu yra –
    Tai buvo mano vienintelis noras.
    Nesivadovavau garbėtroška. Man
    nebuvo svarbu, kad eilės išliktų.
    Svarbu buvo štai kas: kad jos turėtų,
    jų pusiau suprastų žodžių skurdybėje,
    suteikti buvimą pasauliui, kurio dalis jos buvo.
    Ne aš sukūriau šį ūkanotą slėnį.
    Patikėsit ar ne,
    Viskas prasidėjo kai mano vardas ir pavardė
    Netilpo tituliniame puslapyje
    žurnale, kuriame pirmąkart buvo išspausdinta mano kūryba.
    Daugelis priduria prie pavardės tik vardo pirmąją raidę.
    Aš pasielgiau priešingai. Jūs tikriausiai žinote
    Garsiąsias Frosto eilutes: Du takai išsišakojo priešais mane
    Ir aš deja negalėjau eiti abiem būdamas
    Vienas keliautojas, pasirinkau mažiau išvaikščiotą
    ir tai buvo visas skirtumas.

    Du keliai išsišakojo priešais mane, ir aš nusukau į laukus.
    Negana kad man nusisekė neturėti pavardės,
    net lyties nebuvo galima nuspėti iš mano vardo.
    Man patiko, kad mano eilėraščiai atsieti nuo mano asmenybės.
    Kokio aš amžiaus, kur esu gimęs –
    Kodėl visa tai turėtų rūpėti skaitytojui?
    1996 metų Poezijos metraštyje mano gimimo data nurodyta 1967,
    1999-ųjų Metraštyje – 1968,
    Vienoje antologijoje nurodyti 71-ieji, kitoje 78-ieji.
    Visose esu vadinamas „jaunu poetu“.
    Niekada nebūčiau užrašęs savo gimimo datos nė prie vieno eilėraščio.
    Tačiau leiskite štai ką jums pasakyti:
    kolibris pleveno virš kaštono, kai jau turėjau gimti,
    pistacijų žalumo Murat 124, valstybinis numeris 34ZN063, pasuko
    iš Jazminų į Liepų gatvę, skaičiavo varnas ant telefono laidų
    pervažiuodamas gatvę, bakalėjininko berniukas, užkluptas iš netyčių,
    susikeikė, vėjas pakeitė kryptį, kas nors pamanė
    kokia sunki šiais metais buvo žiema kai didžiulis riešutmedis
    susvyravo ir nuvirto ant šiukšlyno, katė kuri rausėsi
    po šiukšles išsigandusi stryktelėjo šalin, moteriai iškrito iš rankų pirkinių
    krepšys ir prasiskleidė, citrinos ir baklažanai pabiro po visą gatvę,
    o vyras žiūrėjęs pro langą kaip tik išsikirpinėjo
    Mechmedo, mano vanago 137 skyrių iš laikraščio
    skyriaus pavadinimas buvo „Karas prie mūsų slenksčio“ ir dar
    „Mūsų kariuomenėje parengtis“ – ak ir jei dar paklaustumėt mano tetos,
    žvaigždės pajudėjo iš vietų mano gimimo akimirką.
    Manau kad tikrai pakaks tiek užuominų.
    Palieku mokslininkų smalsumui nustatyti tikrąją datą.
    Aišku, jei verta…

Vertė VYTAS DEKŠNYS

 

Skaitytojų vertinimai


51829. Deksznys2009-03-08 18:33
Mano verstas tik paskutinis eilėraštis. Visa kita - Braziūno, Ališankos, Sonatos... Atrinkit kaip nors.

51851. a.š.2009-03-10 07:50
Negaliu suprasti kaip tai atsitiko - vertėjai nurodyti taip,kaip gauta email.

51854. pl2009-03-10 09:20
Va, jau ir akivaizdus pavyzdėlis iš kalbinės reformos, pamačius taip surangytą pavardę. Gal man ir turkiškai išmokti, kad žinoti, kaip ją perskaityti? Belieka tik apgailestauti, kad prof. A. Piročkino nevilties šauksmas buvo užčiauptas modernistinių kalbos "mylėtojų".

51858. jalguiris2009-03-10 11:36
Taip ir skaitykit - čeleboglu ar dželeboglu, kaip jau liežuvis leidžia. O jei norit ištarti tiksliai, vist tiek turėsit mokytis turkiškai, nes ne visi pasaulio garsai lietuviškai perteikiami.

51859. jalguiris2009-03-10 11:37
Tiksliau Gokčenuras ar Gokdženuras (Celeboglu - jo tikra pavardė)

51860. RS2009-03-10 11:50
popieriniame variante parašyta, kad pirmi versti Braziūno, o paskutinis, kaip jau rašyta, Dekšnio.

51861. to jalguiris2009-03-10 11:51
Perdaug variantų. Jei būtumėte priverstas lietuviškai parašyti, tai kartu su kalbininkais būtūmėte suradęs teisingiausią variantą. O dabar - saliamoniškai - skaitykit, kaip norite

51862. jalguiris2009-03-10 12:04
Teisingiausią variantą kalbininkai seniai rado: sudėtingais atvejais šalia skliausteliuose prirašyti fonetinį variantą, toliau - rašyti originalą, nekraipant, kad nereiktų, kaip skaitant latviškus žurnalus, sukti galvos, kokį ten svetimšalį autorių jie turėjo galvoje.

51864. terra2009-03-10 13:09
Aha - Deksznys skaito tik elektroninį variantą, o laikraščio tai neperka - gėda pelėda

51865. deksznys2009-03-10 13:17
Jo, tuoj begu uz kampo i kioska, nusipirksiu, ir dar szatenus su nemunu ir septyndieniu - Wienoj jie ant kiekwieno kampo. (Beje, Kretingoj perspektywos panaszios).

51914. zuzu2009-03-15 00:08
Nu biskeli liapsusas.Jei jau raso "Gökçenur Ç.",tai tokios karakules turi buti visur tipo ,bet jau uz keliu ziodziu sita varda sulietuvina -GökçenurAS???Romanof daba ir rasomas ir tariamas ir skaitomas kaip rOMANOF,o ne RomanofAS.Ir kodel GökçenurAS,o ne GökçenurIS?Pvz. sakome Landsbergis,o ne Landsbergas,nors turetu buti Landsberg,o gal LandsbergYS?

51915. zhu2009-03-15 00:15
Turi buti Landsbergis ,nes yra ZingerIS.Tariama taip pat.Kaip gi atrodys Zingeras ar Zingerius?Pvz BrazauskAS ir SteponaviciUS yra lietuviai ir galunes turi lietuviskas.O ne lietuviai turi galunes su IS .Tipo what it IS? It is Landsberg(-is) ar it is Zinger (-is),na ir siuo atveju turi buti Gökçenur-is.

51920. Vova2009-03-15 21:36
Asmenys be lyties neturi ir galuniu.Pvz.Zorz Sand.

51921. Gökçenur-is.2009-03-15 21:37
Gökçenur-is.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 16 iš 16 
5:12:44 Nov 7, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba