Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-03-06 nr. 3227

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MIKUTA.
Baladė apie baltus nykštukus
16
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• JOLANTA ZABARSKAITĖ.
Kalbai reikia meilės ir laisvės
13

POKALBIAI 
• Devyni klausimai apie tris eilutes

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Dinozaurai budi barikadose
• ROMAS SAKADOLSKIS.
Pasisėdėjimas ant istorijos slenksčio
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Tarsi barokinis gobelenas...
• Pirmosios prozos knygos konkursas
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• Knygų dešimtukai
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kitokie
2
• Naujos knygos

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Septynios žiaurumo sukūrimo dienos „Klasėje“

TEATRAS 
 INGRIDA RAGELSKIENĖ.
Pabėgimas sugrįžtant
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre jaunimui – švelni ironija „maištingos jaunystės“ atžvilgiu
1

MUZIKA 
• EUGENIJUS IGNATONIS.
Dang Thai Sonas vėl Vilniuje
1

DAILĖ 
• Tarp vilties ir realybės9

ATMINTIS 
• NIJOLĖ TUMĖNIENĖ.
Tėvynės ilgesio subrandintas dailininkas

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Akiračiai ir akibrokštai
1

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
Iš „Trieilių“
7

PROZA 
• STEPAS EITMINAVIČIUS.
Miniatiūros
1

VERTIMAI 
• Gökçenur Ç..
14

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS GRIGORJEVAS.
Petras Repšys. Užgavėnės. Psichoanalizės bandymas

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Broliukų žemės muzika: nepažinta Latvija
5

KRONIKA 
• Šv. Jeronimo premijos konkursas
• Amerikiečių poetai prieš karą
• VLADAS BRAZIŪNAS.
Dirbtuvių langai į eilėraščio sodą
• Lincas skaito Vilnių

SKELBIMAI 
• LMKA konferencija
• Pirmosios prozos knygos konkursas

DE PROFUNDIS 
• Elementarusis dvokutis, arba šv. leidykla „Skaityki už mus“...1
• GINTARAS PATACKAS.

DAILĖRAŠTIS 
• Dėmesio LDS nariams
• Vygantas Paukštė: kūrybos laukai ir paraštės3
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ.
Pasikartojantys motyvai – tikėjimas spalva
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Žirgas dailėje
1
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Šviesos ir tamsos grožio stebėtoja
• GENOVAITĖ GUSTAITĖ.
Salve, Leonavičiau!
• Ieškokite moters!
• Informacija
• Tęsiasi projektas „Literatų gatvė“
• V tarptautinė tekstilės minia­tiū­rų bienalė „Šimtmečiai ir akimirkos“
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• Povilas Baranauskas
(1921 04 10–2009 02 25)
• Vytautas Kaušinis
(1930 02 01–2009 03 02)
1

TEATRAS

Pabėgimas sugrįžtant

INGRIDA RAGELSKIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Sugrįžimas į dykumą“
Nuotrauka iš KVDT archyvo

Vasario 15 d. Kauno valstybinio dramos teatro Ilgojoje salėje, laukiant premjerinio režisieriaus Artūro Areimos spektaklio „Sugrįžimas į dykumą“ (pagal Bernard’ą Marie Koltesą) pradžios, neapleido keistas déjà vu jausmas...

Tas laukimas – lyg grįžimas į Pažadėtąją žemę, į teatrą, kuris kadaise buvo pagrindinis teatrinės traukos epicentras, į fantasmagorišką Ilgosios salės erdvę, pritvinkusią gero Teatro prisiminimų, karščio, dulkių, kvapų... Į tą erdvę, kuri nedaloma nuo maloningai žiūrovus pasitinkančio didžiojo Administratoriaus, lyg laiminančio žiūrovų įėjimą pro prarastojo rojaus vartus, įrėmintus amžiams čia įaugusių buvusių spektaklių nuolaužų, kliuvinėjant už Hedos Gabler rankomis nuglostytų baldų, staiga atsiremiant į grotų vartus, kurie priklauso naujajai jaunojo A. Areimos premjerai... „Nu kas čia dabar?!“ – garsiai arba širdies gilumoje kvykteldavo gal kas antras ar antra žiūrovas(-ė), priverstas į premjerą žengti pro grotuotus vartus, apgraibom susirasti savo vietą ant kuklaus suolo ir, tramdant nejaukumą, suglausti pečius su suolo kaimynais, nes salė tą vakarą lūžte lūžo nuo visų norinčių nerti į koltesišką svaigybę, pasigerėti nuostabiais mylimais aktoriais ar kukliai išgyventi autentišką sugrįžimo į savąjį teatrinį rojų déjà vu...

Būtent šis, apgaulingasis déjà vu į sceną pagaliau išstūmė pagrindinę heroję, Matildą Serpnauz – aktorę Daivą Stubraitę. Jos vaidinama moteris-kariūnė, moteris-kovotoja, klajūnė, grakšti nugalėtoja, įrėminta tobulai krintančio kariško stiliaus kelioninio palto, ant elegantiškų aulinių padų atsineša ne tik nugalėtojos, užkariautojos tvirtybę, spyruokliuojančią energiją ar už skverno slepiamas agresijos gniūžtes. Heroję stumia ir nenumaldomas noras grįžti, pasinerti į sustingusį laiką, kurį valdo iliuzija, įspūdis, kad ši akimirka išgyventa anksčiau, nors iš tiesų tai išgyvenama pirmą kartą. Déjà vu turi ir paprastą, proziškai klinikinį apibrėžimą – tai paramnezija, lyg savotiškas užstrigimas laike, bandymas sustabdyti, įklampinti laiką, sukišti jį už grotų, sienų, pavergti savo valiai. Brandžiajam B. M. Kolteso kūrybos laikotarpiui priskiriamoje pjesėje tai bando padaryti kiekvienas personažas, o ypač meistriškai, išmoningai spąstus laikui, spąstus pro pirštus smėliu išbyrančiai praeičiai, spąstus kraštutinėm, ribinėms kažkada išgyventoms, iškentėtoms emocijoms ir aistroms bando pastatyti abu pagrindiniai herojai –­ Matilda ir jos brolis Adrienas – aktorius Dainius Svobonas.

Greitai išaiškėja, kad išmoningas namą iš vidaus rėminančias grotas, savotišką elegantišką narvą gausiai sėkmingo pramoninko šeimynai sukonstravo pats šeimininkas Adrienas. Personažas, viename iš monologų save pavadinantis įžūlia ir brutalia Budos pasakomis netikinčia beždžione, išties dažnai peržengia subtilią žmogiškąją ir gyvuliškąją prigimtį skiriančią ribą. Basakojis, aštriadantis cinikas, savo namus kaip pasaulį valdantis despotas ir diktatorius, genialus šeimyninių, verslo, bendruomenės kovų strategas... Greitai pradeda aiškėti dar viena grotų paskirtis –­ tik toks tvirtas daiktas gali atlaikyti už jų vykstančias kovas. „Sugrįžimo į dykumą“ personažai kovoja su pasimėgavimu, kaunasi, bando vienas kitam perkąsti gerklę, pritrėkšti žodžiais ar taikliu smūgiu kaip karštai vienas kitą mylinti ir nekenčianti dvikojų bestijų šeima. Per ilgus metus nušlifuoti kovos būdai, ištyrinėtos silpnosios priešininko vietos, užaštrinti ginklai, kovinis budrumas, atrodo, amžinoj scenos prieblandoj niekas nemiega, kiekvienas pasirengęs iš lengvo snūdulio pašokti į žūtbūtinę kovą... Matilda save kartą pavadina vilke –­ nežinia kodėl ši toteminė būtybė jai atrodo esanti aukščiau už brolį užvaldžiusią beždžionės esybę. Jos tariama pergalė – klusniai paskui ją išsekantis brolis, didysis grobis, dėl kurio tris veiksmo valandas buvo laužomos aštriausios dvasinės ietys, pamirštant nugalėtoją – Fatimą, Matildos dukrą (aktorė Inga Mikutavičiūtė), kurios du juodaodžius kūdikius ką tik priėmė namų tarnaitė ponia Kiki (aktorė Jūratė Onaitytė).

Šios dvi moterys, kantriai išlaukusios savosios valandos, suvienytos gebėjimo matyti daugiau nei duota paprastiems mirtingiesiems, vienintelės spektaklyje nepriskiriamos dvikojų bestijų padermei. J. Onaitytės Kiki pradeda spektaklį aukščiausia laukimo įtampa, sutelkusi dėmesį į tuoj pro duris įžengsiančią vilkę, kovotoją, paramnezijos įkalintąją Matildą, agresyviai užkariautojos energijai atstačiusi pilką šių namų kasdienybės šarvą. Ponios Kiki rikiuojamas, valdomas, prižiūrimas, grotomis įrėmintas Adrieno namų gyvenimas teka savita, jai vienai suprantama ir suvaldoma tėkme. Šiai namų valdovei savo jėga lygiavertė yra Matildos dukra Fatima – mergaitė, žvarbstanti Prancūzijos pietų vidurvasaryje, atmetanti prievartą, mieliau reginti dvasias ir bendraujanti su jomis nei su nieko vertais Adrieno bestiarijaus dvikojais. Pastariesiems išėjus, dvi moterys, likusios grotų saugomame name, susigrąžina pusiausvyrą ir minkštų pustonių harmoniją. Tarytum dykuma, su visa jos tobulybe ir dosnumu, iš tiesų visą tą laiką plytėjo čia, įkalinta Adrieno namų grotų, pabaigoje tapusi apčiuopiama raibuliuojančia kaitra, alpia didybe, formos ir esmės tobulybe. O toji, menama, į kurią grįžo broliu vedina Matilda, turbūt tėra tik iliuzija, miražas, iš troškulio svaigstančio klajoklio kliedesys?

B. M. Kolteso ir viso to, ką jo kūryba inspiruoja, iššaukia, materializuoja, neįmanoma aprašyti, išanalizuoti, perprasti, gal net nesukurta kalba, galinti pralaužti jo kitoniškumo šarvą. Gal tik teatrinė patirtis ją šiek tiek atveria, ypač paremta atsiminimo apie kažkada išjaustą žiūrovo akistatą su režisierių Igno Jonyno „Naktimi prieš pat miškus“ ar Oskaro Koršunovo „Roberto Zuco“. Apibrėžti, ką ypatinga su B. M. Kolteso „Sugrįžimu į dykumą“ perteikė A. Areima, sudėtinga –­ spektaklis kintantis, augantis, atsiskleisiantis visa jėga gal kitą sezoną, o gal – su aktorių malone – po keleto parodymų. Matyto spektaklio didžiausias privalumas buvo subtili dermė, pusiausvyra tarp atmosferos, emocinės paletės ir vidinio turinio. Netikėtos potekstės, aliuzijos, vidiniai prasminiai ryšiai irgi turėtų būti priskirti tvirtėjančiai režisieriaus rankai.

Kaunas buvo dosnus jaunam kūrėjui, gavusiam su kaupu gėrybių – išalkusius rimtų vaidmenų ir geros medžiagos aktorius, neišskiriant nei didžiausių lietuviško teatro talentų, nei su atsidavimu dirbančių ir tobulėjančių jaunųjų; ypatingą erdvę, išprovokavusią režisierių pateikė kūrybingą scenografinį sprendimą, ir normalų kūrybinį darbą vis dar užtikrinančius valstybinio teatro saugiklius. Gal tai ir yra tikroji jaunosios Lietuvos teatro režisūros panacėja – saugus kūrybinis egzodas ne sostinės, o kitų miestų teatruose, nustojus žvalgytis sprangių vilnietiškos projektinės egzistencijos trupinių ir atsidedant ramiam, nuosekliam gilinimuisi į profesiją su užsitarnaujama aktorių ištikimybe, žiūrovų pagarba ir gal net sąlygiška kūrybine laisve, kuri man, po šios Kauno teatro premjeros, šiek tiek asocijuosis ir su „Sugrįžimu į dykumą“.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:12:39 Nov 7, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba