Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-03-06 nr. 3227

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MIKUTA.
Baladė apie baltus nykštukus
16
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• JOLANTA ZABARSKAITĖ.
Kalbai reikia meilės ir laisvės
13

POKALBIAI 
• Devyni klausimai apie tris eilutes

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Dinozaurai budi barikadose
• ROMAS SAKADOLSKIS.
Pasisėdėjimas ant istorijos slenksčio
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Tarsi barokinis gobelenas...
• Pirmosios prozos knygos konkursas
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• Knygų dešimtukai
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kitokie
2
• Naujos knygos

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Septynios žiaurumo sukūrimo dienos „Klasėje“

TEATRAS 
• INGRIDA RAGELSKIENĖ.
Pabėgimas sugrįžtant
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre jaunimui – švelni ironija „maištingos jaunystės“ atžvilgiu
1

MUZIKA 
• EUGENIJUS IGNATONIS.
Dang Thai Sonas vėl Vilniuje
1

DAILĖ 
• Tarp vilties ir realybės9

ATMINTIS 
• NIJOLĖ TUMĖNIENĖ.
Tėvynės ilgesio subrandintas dailininkas

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Akiračiai ir akibrokštai
1

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
Iš „Trieilių“
7

PROZA 
• STEPAS EITMINAVIČIUS.
Miniatiūros
1

VERTIMAI 
• Gökçenur Ç..
14

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS GRIGORJEVAS.
Petras Repšys. Užgavėnės. Psichoanalizės bandymas

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Broliukų žemės muzika: nepažinta Latvija
5

KRONIKA 
• Šv. Jeronimo premijos konkursas
• Amerikiečių poetai prieš karą
• VLADAS BRAZIŪNAS.
Dirbtuvių langai į eilėraščio sodą
• Lincas skaito Vilnių

SKELBIMAI 
• LMKA konferencija
• Pirmosios prozos knygos konkursas

DE PROFUNDIS 
• Elementarusis dvokutis, arba šv. leidykla „Skaityki už mus“...1
• GINTARAS PATACKAS.

DAILĖRAŠTIS 
• Dėmesio LDS nariams
• Vygantas Paukštė: kūrybos laukai ir paraštės3
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ.
Pasikartojantys motyvai – tikėjimas spalva
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Žirgas dailėje
1
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Šviesos ir tamsos grožio stebėtoja
• GENOVAITĖ GUSTAITĖ.
Salve, Leonavičiau!
• Ieškokite moters!
• Informacija
• Tęsiasi projektas „Literatų gatvė“
• V tarptautinė tekstilės minia­tiū­rų bienalė „Šimtmečiai ir akimirkos“
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• Povilas Baranauskas
(1921 04 10–2009 02 25)
• Vytautas Kaušinis
(1930 02 01–2009 03 02)
1

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS

Broliukų žemės muzika: nepažinta Latvija

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Latvis
Nuotrauka iš Latvijos muzikos informacijos centro archyvo

    Patyrę melomanai dažnai muzikos ieško tolimiausiuose interneto užkaboriuose. Ir vis džiaugiasi egzotiškais radiniais: va, aptikau grupę iš Kambodžos, o aš – iš Urugvajaus... O štai grupė „Tribes of the City“, kurį laiką paslaptingai žavėjusi įvairių šalių postroko gerbėjus, – iš gretimos Latvijos. Kai tai paaiškėjo, daugelis patyrė šoką.



Kodėl taip mažai žinome apie Latvijos muziką?

Keista, ar ne? Juk grupė „Brainstorm“ (originalus pavadinimas – „Prāta Vētra“) jau senokai mums puikiai žinoma (ji įkurta dar 1989 m.). Kaip ir dar kelios muzikinės komandos („The Hobos“, „Skyforger“, „Walters un Kazha“, „Cosmos“), na, ir Laima Vaikulė su Raimondu Paulu. Kodėl tiek mažai žinome apie Latviją, o šiuo atveju – apie jos muziką?

Pirmiausia neturime galimybės žiūrėti Latvijos televizijos kanalų (tik per palydovinę televiziją, ir tai toli gražu ne viską). Latviška spauda mūsų beveik nepasiekia. Latvistika – nepopuliari.

Grupės „Skylė“ lyderio Roko Radzevičiaus 2000 m. išleistoje Lietuvos roko muzikos istorijoje (tiesa, apžvelgiama tik pati pradžia, 1965–1980 m.) pateikiami faktai ir prisiminimai, liudijantys, jog „1970-aisiais pogrindiniai roko festivaliai (to meto terminologija –­ popsession) jau vyko tiek Latvijoje, tiek Estijoje“. „Rudnios“ hipių sambūrio narys Aleksandras Kudriavcevas yra sakęs, jog „teisingos“ muzikos pasiklausyti lietuviai važiuodavę į Latviją ir Estiją, „kur grupės grojo geriau“. 1975 m. Giedriaus Kuprevičiaus miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais“ pirmieji pastatė irgi latviai – Latvijos Valstybinis Valmieros dramos teatras, t.y. mimas, režisierius, scenografas, choreografas ir dailininkas, puikiai lietuviškai mokantis Modris Tenisonas (g. 1945).

Šiomis dienomis Rygoje vyksta kur kas daugiau įdomių koncertų: į Latvijos sostinę lietuviai ir kitų šalių gyventojai traukė pamatyti australo Nicko Cave’o ir daugelio kitų atlikėjų. Šių metų liepos 17–18 d. Salacgrivoje vyks didžiausias Baltijos šalių muzikos festivalis „Positivus“ (pernai jis sutraukė 18 tūkstančių lankytojų; grojo net „Manic Street Preachers“). Jo organizatoriai „Positivus Music“ nuo 2003 m. į Latviją atvežė „The Cardigans“, „Moby“, „Iggy Pop & The Stooges“, Lisa Gerrard (buvusią australų grupės „Dead Can Dance“ vokalistę), Laurie Anderson ir kt.

1999–2007 m. Latvijos Prezidentė Vaira Vykė-Freiberga – žymi latvių tautosakos tyrinėtoja, saulės dainų ir visuotinės dainų duomenų bazės bendraautorė, septynių knygų autorė, kurios pačios atliekamų dainų galime pasiklausyti ne vienoje kompaktinėje plokštelėje.

Nuo 2002 m. veikiančio Latvijos muzikos informacijos centro vadovė Inara Jakubonė džiaugiasi, galėdama populiarinti latvišką muziką: nuo etnikos, folkloro iki roko ir džiazo.

Lietuvoje Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas dr. Alvydas Butkus, išleidęs šūsnį knygų, skirtų latvių kalbai ir kultūrai, mano, kad „juo daugiau Lietuvoje bus besidominčiųjų latvistika, juo stipresnės taps vienintelės dvi baltų valstybės“.

2008 m. savo esė knygoje „Baltiškos impresijos“ A. Butkus kritiškai vertina lietuvių požiūrį į latvius. Jis stebisi, kodėl Latvijos ambasadoje Lietuvoje su latviais kalbamasi rusiškai, o „Lietuvai skirta televizinė Latvijos produkcija irgi paruošiama taip, tarsi ji būtų skiriama rusiškai auditorijai“.

Nereikėtų pamiršti, kad Latvijoje latvių tėra 59,2 proc., o Lietuvoje lietuvių –­ 84,6 proc. (2007–2008 m. duomenys).

Latvijoje latviškumą stengiamasi išsaugoti per kultūrą. Ar mes, turėdami demografinį pranašumą, galime tuo pasigirti? Kodėl, kai kam nors pasakoju apie Latviją, beveik visada nuskamba nejuokingas juokelis apie „žirgo galvą“? Ar tai – viskas, ką žinome apie artimiausius brolius ir seseris? Ar ir vėl reiškiasi pagrindinis lietuvių charakterio bruožas pavydas ir panieka ne savo kiemo „chebrai“?

Kopa ir KGB

Su latviais mes, lietuviai, turime daug panašumų. Kalbant apie roko muzikos ištakas bei etnikos atnaujinimą, reikia pripažinti, kad visos trys Baltijos valstybės –­ Lietuva, Latvija ir Estija – buvo laisviausios sovietijoje, tačiau vis dėlto nuo latvių ir estų atsiliekame. Galime skųstis, kad neturėjome tokių galimybių kaip estai, kurie dar apie 1970-uosius beveik nevaržomai klausydavosi Suomijos radijo, žiūrėdavo Suomijos televiziją. O latviai –­ preciziškesni, livoniško charakterio.

Tačiau įdomiausia, kad latviai į lietuvius žiūri labai teigiamai. Pažįstu nemažai latvių, kurie lietuvių kalbą išmoko „tiesiog sau“. Vienas tokių – žymus latvių etninės muzikos gaivintojas Valdis Muktupavelis (g. 1958), mums žinomas kaip knygos „Pasaulio muzika“ autorius. Jo žmona – Latvijos kultūros akademijos Lituanistikos centro vadovė Rūta Muktupavela. Taip pat – Latvijoje žinomi muzikantai Maris Muktupavelis (g. 1962) ir Zigfrydas Muktupavelis (g. 1965). Nors, kaip pusiau juokais sako ponas Valdis, jie nėra giminės, „Muktupavelų klano“ įtaka Latvijos kultūrai nemenka.

iliustracija
Grupė „Iļģi“
Nuotrauka iš Latvijos muzikos informacijos centro archyvo

Latvijos muzikos informacijos centras, leidžiantis gausybę leidinių ir kompaktinių plokštelių, pristatančių Latvijos tradicinę, folko, etninę, roko, džiazo ir popmuziką, akcentuoja atsiribojantis nuo „liaudies muzikos“, kuri atspindėdavo sovietinę kultūros politiką. Etninės muzikos branduolys – kopa (bendraminčių grupė). Tokios grupės ne tik dainuoja, bet ir renka folklorą, domisi istorija, muzikos instrumentais, kartu praleidžia laiką.

Įtakingiausi folkloro ansambliai, susikūrę daugiau kaip prieš 30 metų, –­­ „Skandinieki“, „Senleja“, „Madonas skandenieki“, „Savieši“, „Dandari“. Apie 1985–1986 m. folkloro ansambliai prisidėjo prie vadinamosios „dainuojančios revoliucijos“, trukusios iki Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. rugpjūčio 21-ąją.

1993 m. latvių grupės „Iļģi“ lyderė Ilga Reizniecė įvedė terminą „postfolkloras“, kuris glaudžiai siejasi su pasaulyje populiariais stiliais, vadinamais įvairiais vardais (neofolkas, postfolkas, antifolkas, psichodelinis folkas, apokaliptinis folkas ir kt.). Nors postfolkloro ištakos siekia XX a. 7-ojo dešimtmečio muzikinius judėjimus Amerikoje ir Europoje (ypač –­ Anglijoje ir Vokietijoje), „Iļģi“ gyvavuoja nuo 1981 m.

Panašią muziką Latvijoje groja ir grupės „Grodi“, „Rasa“, „Auri“, naudojančios tautinius instrumentus, iš kurių bene svarbiausias – kokles (kanklės). Bene žymiausias šio instrumento virtuozas – minėtasis V. Muktupavelis.

Profesinėje sferoje folkloras Latvijoje pripažintas tik 2006 m., kai imtas dėstyti Latvijos muzikos akademijoje. Tačiau etninė muzika jau seniai susipynė su latvišku roku: bene žymiausi atstovai – folkroko grupė „Jauns mēness“ (įkurta 1986 m.), latgalių muzikos gaivintojai „Laimas muzykanti“ (įkurta 1995 m.), rokeriai „Dzelzs vilks“ („Geležinis vilkas“; įkurta 1991 m.) ir metalistai „Skyforger“ (groja nuo 1995 m.). Be to, iki šiol gyvuoja kolektyvai „Iļģi“, „Saucējas“ („Šaukėjos“; įkurtas 2003 m., tačiau ištakos siekia XX a. 9-ąjį dešimtmetį) ir „Vilkači“ („Vilkatai, vilkolakiai“; įkurtas 2000 m.). Pastaroji etnoroko/etnodžiazo grupė pradėjo savo veiklą rugsėjo 22-ąją (Saulės mūšio dieną), daug dėmesio skiria Latvijos istorijai iki Livonijos ordino.

Etnika ir džiazas susijungė grupių „Ārpus laika“ („Anapus laiko“), „Patina“ bei Birutos Ozolinės kūryboje.

Pirmasis latvių etninės muzikos įrašas (kartu su estais) išleistas 1985 m. Prancūzijoje, o pirmasis vien latvių folkloro grupių įrašas – 1986 m. plokštelėje „Latvian Folklore: Ceļatiesi bāleliņi“ („Kelkitės, broleliai“), kurią Vakarų Vokietijoje išleido įrašų firma itin drąsiu ir kuriozišku tiems laikams pavadinimu – KGB („Kultūras Glābšanas Biedrība“ arba „Kultūros gelbėjimo bendrovė“).

„Šalis, kuri dainuoja“

Prieš kelerius metus Estija pirmoji iš Baltijos šalių pranešė, kad ji – „teigiamai besikeičianti“ (angl. positively transforming), Latvija pasiskelbė „šalimi, kuri dainuoja“ („Zeme, kas dzied“; angl. The land that sings; www.youtube.com/watch?v=YQ8d37hKo9g), Lietuva – „drąsia šalimi“.

Dainingumu pasižymi visos Baltijos tautos. Užgniauždami pavydą ir mintis, kad turime daug gerų (ir prastų) muzikantų, pripažinkime, kad pirmoji Latvijos roko grupė įkurta dar 1961 metais. Tai – „Revengers“, kurią žymusis Rusijos muzikologas Artiomas Troickis pavadino pirmąja dėmesio verta roko grupe Sovietų Sąjungoje. Lietuvoje pirmosios bigbito grupės ėmė burtis tik 1965–1967 m. Tiesa, nuo 1962 m. turėjome Viačeslavo Ganelino vadovaujamą džiazo kvartetą.

Dabar, elektonikos ir interneto laikais, daugmaž vienodai produktyviai kuria visų trijų Baltijos šalių muzikantai. Internetas suartina, todėl žinome apie tokias naujausias latvių eksperimentinės, elektroninės muzikos žvaigždes kaip „Astrowind“, „Sound Meccano“, industrial muzikos kūrėjus „Rosewater“.

Vienybės vardan norėtųsi pasakyti, kad dainuoja ir Lietuva, ir Latvija. Turime gerokai daugiau bendra nei galėtų pasirodyti, tad domėtis artimiausių kaimynų kultūra niekada ne pro šalį.

 

Skaitytojų vertinimai


51831. 20092009-03-08 23:46
Oi tiej saunieji braliukai...

51832. Balys2009-03-09 09:52
Mes tikrai drąsūs pagyrūnai, estai ir latviai traukė Atgimimą - mes drąsiai drebėdami iš paskos. Dainų šventės t.p. - mes iš paskos ir su kryždirbyste sužlugdėm įtraukimo į UNESCO.

51833. praeivis2009-03-09 09:59
Labai gera apzvalga ir supazindinimas! Tikrai mazai zinome apie Latvijos muzikini gyvenima, isskyrus tai, kad ten daznai ypac geros grupes atvyksta koncertuoti. pav. legendine YES, Lietuvoje neatsirado pakankamai norinciu ar ja zinanciu, kad net pagalvoti apie koncerta Vilniuje.

51867. klausimelis2009-03-10 14:45
O "praeivis" tai - Peleckis?

51870. atsakymelis2009-03-10 15:26
ne.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 16 iš 16 
5:12:38 Nov 7, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba