Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-03-06 nr. 3227

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MIKUTA.
Baladė apie baltus nykštukus
16
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• JOLANTA ZABARSKAITĖ.
Kalbai reikia meilės ir laisvės
13

POKALBIAI 
• Devyni klausimai apie tris eilutes

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Dinozaurai budi barikadose
• ROMAS SAKADOLSKIS.
Pasisėdėjimas ant istorijos slenksčio
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Tarsi barokinis gobelenas...
• Pirmosios prozos knygos konkursas
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• Knygų dešimtukai
 MINDAUGAS PELECKIS.
Kitokie
2
• Naujos knygos

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Septynios žiaurumo sukūrimo dienos „Klasėje“

TEATRAS 
• INGRIDA RAGELSKIENĖ.
Pabėgimas sugrįžtant
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre jaunimui – švelni ironija „maištingos jaunystės“ atžvilgiu
1

MUZIKA 
• EUGENIJUS IGNATONIS.
Dang Thai Sonas vėl Vilniuje
1

DAILĖ 
• Tarp vilties ir realybės9

ATMINTIS 
• NIJOLĖ TUMĖNIENĖ.
Tėvynės ilgesio subrandintas dailininkas

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Akiračiai ir akibrokštai
1

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
Iš „Trieilių“
7

PROZA 
• STEPAS EITMINAVIČIUS.
Miniatiūros
1

VERTIMAI 
• Gökçenur Ç..
14

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS GRIGORJEVAS.
Petras Repšys. Užgavėnės. Psichoanalizės bandymas

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Broliukų žemės muzika: nepažinta Latvija
5

KRONIKA 
• Šv. Jeronimo premijos konkursas
• Amerikiečių poetai prieš karą
• VLADAS BRAZIŪNAS.
Dirbtuvių langai į eilėraščio sodą
• Lincas skaito Vilnių

SKELBIMAI 
• LMKA konferencija
• Pirmosios prozos knygos konkursas

DE PROFUNDIS 
• Elementarusis dvokutis, arba šv. leidykla „Skaityki už mus“...1
• GINTARAS PATACKAS.

DAILĖRAŠTIS 
• Dėmesio LDS nariams
• Vygantas Paukštė: kūrybos laukai ir paraštės3
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ.
Pasikartojantys motyvai – tikėjimas spalva
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Žirgas dailėje
1
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Šviesos ir tamsos grožio stebėtoja
• GENOVAITĖ GUSTAITĖ.
Salve, Leonavičiau!
• Ieškokite moters!
• Informacija
• Tęsiasi projektas „Literatų gatvė“
• V tarptautinė tekstilės minia­tiū­rų bienalė „Šimtmečiai ir akimirkos“
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• Povilas Baranauskas
(1921 04 10–2009 02 25)
• Vytautas Kaušinis
(1930 02 01–2009 03 02)
1

KNYGOS

Kitokie

(pa)skaitiniai

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]

KITOKS POETAS IR KITOKIE ATEIVIAI

Degėsys, Liutauras. KITAIP NEI KITAIP. Esė. Knygą iliustravo Morta Griškevičiūtė. – V.: Baltos lankos, 2008.

Filosofas ir poetas. Įdomus derinys. Kai kurie filosofai mėgsta (ir moka) neprastai fotografuoti, o štai rašyti zaduševnus eilėraščius ne visiems pavyksta. Liutaurui Degėsiui pavyksta – jis pradėjo poeto karjerą rašydamas apie „baltą vaikystės triušelį nuo verkimo raudonom akim“, kai jau buvo filosofijos daktaras. Tą ištrauką iš pirmosios L. Degėsio knygos „Žalias paukštis“ (1984) mano kaimynas taip gerai įsiminė, kad neseniai nuskubėjęs į parduotuvę pasuko ne tuo keliu – užstrigo knygyne ir vietoj kilogramo faršo grįžo su nauju poe­to tomeliu, kuriuo mielai pasidalijo. Tiesa, šįkart tai –­ poezija plačiąja prasme. Tačiau degėsiškos esė, kaip ir eilės, turi šį tą rimta ir kartu vaikiškai paprasta.

Kas kitaip knygoje „Kitaip nei kitaip“? Požiūris. Pavyzdžiui, į užaugusius harius poterius, ateivius iš kosmoso. Pastaruosius L. Degėsys nelabai myli. Ir piktinasi, jog „nė vienas laukiantysis nemano, kad ateiviai atskris, užkrės kosminėmis ligomis ir išskris. Arba atims viską, ką turite. Arba turės blogų ketinimų, arba sieks naudos. Nežinia kodėl tie visi ateinantieji turėtų daryti gera ir būti panašūs į Kalėdų Senelius“ (p. 101–102). Pikti tie ateiviai ant L. Degėsio, chvostom čiuju. Gal todėl geruoju savo pavidalu jam ir nesirodo.

O esė – stiprios, brandžios, primena dienoraščio fragmentus. Nes Poetas ir Poezija myli vienas kitą be jokių ateivių įsikišimo. „Poezija galėtų padėti žmonėms suprasti tikrovę objektyviai, nesuinteresuotai, ne per praktinių interesų prizmę. Galėtų padėti paaiškinti tikrovę, kuri pati savaime irgi yra neapibrėžtumas. Galėtų –­­ jeigu žmonių praktiškojo gyvenimo tikslas nebūtų interesas“, – sielvartauja L. Degėsys (p. 65–66). Čia užčiuopiame poeto idealisto, netikinčio geraisiais ateiviais, bet ieškančio gerųjų savųjų, tragizmą.

Kad knygos ir išorė kitokia, primena gausūs ir smagūs (ir Kurtą Vonnegutą primenantys) Mortos Griškevičiūtės piešinėliai. Lengvi ir šmaikštūs. Skaitysiu dar. Kitur, nei jums pasirodė.

VĖSIĄ NAKTĮ PABĖGO MIRTIS

Waltari, Mika. KARALYSTĖS PASLAPTIS: VIENUOLIKA MARKO MEZENCIJAUS MANILIANO LAIŠKŲ, PASAKOJANČIŲ APIE 30 KR. M. PAVASARIO ĮVYKIUS. Romanas. Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė. – V.: Tyto alba, 2008.

Kad Mika Waltaris (1908–1979) mėgstamas, liudija vienas iškalbingas faktas: jau 23 metus Helsinkyje groja avangardinio roko grupė „Waltari“. Be abejo, ne mažiau svarbu ir tai, kad aplink Žemę skrieja asteroidai Mika Waltaris ir Sinuse.

Rašytojas taip pat buvo „avangardinis“ – matyt, kaip ir Vinetu kūrėjas Karlas May’us – šiaurietis: jis, būdamas Suomijoje, parašė daugelį savo šedevrų, kuriuose veiksmas vyksta Pietų kraštuose, netoli Viduržemio jūros. Galbūt todėl M. Waltaris „Sinuhėje Egiptietyje“ yra rašęs, jog gyvenimas – tai karšta diena, o mirtis – vėsi naktis?

„Karalystės paslaptis“, parašyta 1959 m., kaip ir įprasta M. Waltario knygose, pirmuoju asmeniu, pasakoja krikščionybės atsiradimą. Išgyvenimus pasakoja Romos pilietis Markas, atvykęs į Jeruzalę tą dieną, kai buvo nukryžiuotas Jėzus. Vienuolikoje Marko laiškų mylimajai Tulijai vaizdingai atskleidžiami istorinių dienų įvykiai.

Pirmąsyk Jėzaus realumą pajutau Michailo Bulgakovo „Meistro ir Margaritos“ dėka. Antrąsyk ačiū sakau M. Waltariui.

Skaitydamas ankstesnius jo romanus, vis mąstydavau, nejaugi M. Waltario žinios tokios gilios, o vaizduotė laki, kad viskas atrodo taip tikroviška. Dabar galiausiai įsitikinau: to nepakako. Rašytojas buvo kitoks. Regėjo tai, apie ką rašė. Jėzaus Kristaus prisikėlimą savo akimis matė ir knygos herojus Markas. Ir viskas pasikeitė.

„Aš jau nebe tas Markas. Šiandien tu manęs jau nesuprastum. (...) Žinau, kad gyvenu pasaulio permainų metu ir lūkesčių dienom. Jam prisikėlus, karalystė laikos žemėje“ (p. 133, 135).

Ar ir mes gyvename „lūkesčių dienom“? Cinikas ištartų: ši knyga skirta skaityti krizės metu. Pridurčiau: vėsią naktį.

IŠ LŪPŲ Į LŪPAS

Armstrong, Karen. BIBLIJA: KNYGOS BIOGRAFIJA. Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė. – V.: Tyto alba, 2008.

Viena žymiausių pasaulio religijotyrininkių (veikiau – religijotyros populiarintojų) britė Karen Armstrong pažįstama Lietuvos skaitytojui. 2003 m. „Tyto alba“ išleido jos knygą „Islamas: trumpa istorija“, 2007 m. „Alma littera“ – „Trumpą mito istoriją“. Daugiau kaip dvidešimties knygų autorės biografija įdomi. Airių kilmės mokslininkė paliko studijas, nebaigusi doktorantūros – dėl epilepsijos. K. Armstrong kelerius metus praleido vienuolyne. Vėliau jos gyvenimui didelė įtaką padarė kelionė į Jeruzalę. Mokslininkė ėmė tyrinėti tris Knygos (abraomitų) religijas –­ judaizmą, islamą ir krikščionybę. „Visos didžiosios tradicijos sako tą patį panašiu būdu, nepaisant paviršinių skirtumų“, –­ teigia K. Armstrong. Pasak religijotyrininkės, svarbiausia yra atjauta ir suvokimas, kad negalima daryti kitiems to, ko nenorėtumei, kad darytų tau.

2007 m. parašytoje knygoje „Biblija: knygos bibliografija“ K. Armstrong atskleidžia kitokį požiūrį į populiariausią pasaulyje knygą. Nors fanatikai dažnai įpratę į Šventraštį žiūrėti paraidžiui, moteris siūlo prisiminti, kad pirmiausia Biblija buvo perduodama iš lūpų į lūpas. „Žydų Šventraštis ir Naujasis Testamentas atsirado kaip žodiniai skelbimai, ir netgi juos užrašius, dažnai vis tiek buvo labiau mėgstamas gyvas žodis, kaip ir kitose tradicijose. Nuo pat pradžių buvo baiminamasi, kad užrašytas Šventraštis skatina nelankstumą ir nerealistišką, griežtą įsitikinimą savo teisumu. Religinės žinios negali būti perteikiamos taip, kaip kita informacija, tiesiog permetus akimis Šventraščio lapą“, – išgyventą tiesą suvokti moko tyrinėtoja (p. 11).

Knygos pabaigoje pateikiamas svarbiausių terminų žodynėlis. Vis dėlto esminė K. Armstrong žinia – klausyti ir išgirsti tai, ką norėjo pasakyti Knyga, kol ji buvo neužrašyta. Klausyti vidumi, kitaip.

EKSPERIMENTAS NEPAVYKO?

Fromm, Erich. ŽMOGAUS DESTRUKTYVUMO ANATOMIJA (T. 1, T. 2). Iš anglų kalbos vertė Kristina Miliūnienė. – V.: Vaga, 2008.

Vokiečių psichoanalitiko Ericho Frommo (1900–1980) knygoje „Žmogaus destruktyvumo anatomija“ (1973) nagrinėjama tamsioji kiekvieno mūsų pusė. Tai –­ bene nuodugniausia agresijos studija. Knyga įrodo liūdną faktą, kad destruktyvumas (piktybinė agresija) yra neišvengiama žmogaus charakterio dalis ir egzistuoja šalia kitų mus valdančių aistrų – meilės, ambicijų, gobšumo.

Knygoje paspęsti provokacijos spąstai – puikūs. Vos perskaičius jos pagrindinį teiginį, suima pyktis. Norisi lementi, kad taip atsitiko netyčia, žmogus yra geras gerutėlis, ir panašius blėnius.

Netiesa. Knygoje plačiai aprašomas psichologinis eksperimentas, apie kurį daugelis sužinojo ne iš E. Frommo, o iš kinematografo – tiksliau, 2001 m. vokiečių režisieriaus Oliverio Hirschbiegelio juostos „Das Experiment“. Joje pasakojama, kaip dvidešimt savanorių sutinka dalyvauti kalėjimą imituojančiame eksperimente, kuriame pusė bandomųjų tampa „prižiūrėtojais“, kita pusė – „kaliniais“. Filmas šokiruoja: parodoma, kad net taikiausi žmonės, įgiję (nesvarbu, kad tariamą) kitokį statusą, į jo vaidmenį taip įsijaučia, kad gana greitai psichologinis eksperimentas baigiasi tragedija.

Filmo kūrėjai dievagojosi nesieję siužeto su realybe, tačiau iš tikrųjų remtasi dviem – Milgramo (1961) ir Stenfordo kalėjimo (1971) – eksperimentais. Pirmojo organizatorius – psichologas Stanley’s Milgramas (1933–1984) nustatė, kad net 65 proc. žmonių gali būti „išauklėti“ elgtis žiauriai, tačiau pripažino, kad daugelis „turi sąžinę, ir jiems skaudu, kai klusnumas verčia elgtis prieš savo sąžinę“ (T. 1, p. 90). Stenfordo kalėjimo eksperimente, kurį surengė kitas amerikiečių psichologas – Philipas George’as Zimbardo (g. 1933), siekta įrodyti, kad „dauguma žmonių gali daryti beveik viską verčiami situacijos, į kurią yra patekę, nepaisydami savo moralės, asmeninių įsitikinimų ir pripažįstamų vertybių“ (T. 1, p. 91). Dėl itin stiprių „prižiūrėtojų“ ir „kalinių“ reakcijų eksperimentas buvo nutrauktas po šešių dienų (jis turėjo trukti dvi savaites). 35 kvadratinių pėdų plote Stenfordo universiteto psichologijos skyriaus pastato pusrūsyje įrengtame „kalėjime“ imituotos tikslios sąlygos, esančios Amerikos kalėjimuose.

Ar pavyko eksperimentas? „Kaliniai“ patyrė kraštutinę emocinę depresiją, šaukė, siautėjo, juto stiprų nerimą. Nutraukus eksperimentą, jie tiesiog nušvito iš netikėtos laimės. „Prižiūrėtojai“ – priešingai – nusiminė, nes buvo įsigyvenę į vaidmenis, mėgavosi didžiule valdžia ir nebenorėjo to atsisakyti. Net trečdalis „prižiūrėtojų“ pasireiškė kaip tikri sadistai. E. Frommas optimistas: jo manymu, „neįmanoma taip lengvai padaryti žmonių sadistais“ (T. 1, p. 98).

Ar žmogus yra pikčiausias iš visų gamtos būtybių? O kokį atsakymą labiau norėtumėte išgirsti?

 

Skaitytojų vertinimai


51853. pl2009-03-10 09:16
Ne Sinuse, o Sinuhe (2 eilutė). Mikos Waltari žinios yra labai gilios. Kai jis parašė "Sinuhę Egiptietį", tai prancūzai, kurie nuo seno laiko save didžiais Egipto žinovais, net įsižeidė, kad tokią knygą parašė ne prancūzas. Nusamdė kelis egiptologijos mokslo ekspertus, kad jie sukompromituotų M. Waltarį. Deja, ekspertai nerado nė vienos dalykinės klaidos! Mokykitės istorinų romanų rašytojai, iš M. Waltari, kaip rašyti istorinius romanus! Tik ar užteks tiek kantrybės, kiek turėjo Waltari, sėdėdamas daugybę metų įvairiuose archyvuose?

51863. mp2009-03-10 13:09
Sinuse - korektūros klaida. Atsiprašome. Iš tikrųjų asteroido pavadinimas, be abejo, - Sinuhe (n:o 4512).

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:12:37 Nov 7, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba