Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-03-06 nr. 3227

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MIKUTA.
Baladė apie baltus nykštukus
16
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• JOLANTA ZABARSKAITĖ.
Kalbai reikia meilės ir laisvės
13

POKALBIAI 
• Devyni klausimai apie tris eilutes

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Dinozaurai budi barikadose
• ROMAS SAKADOLSKIS.
Pasisėdėjimas ant istorijos slenksčio
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Tarsi barokinis gobelenas...
• Pirmosios prozos knygos konkursas
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• Knygų dešimtukai
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kitokie
2
• Naujos knygos

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Septynios žiaurumo sukūrimo dienos „Klasėje“

TEATRAS 
• INGRIDA RAGELSKIENĖ.
Pabėgimas sugrįžtant
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre jaunimui – švelni ironija „maištingos jaunystės“ atžvilgiu
1

MUZIKA 
• EUGENIJUS IGNATONIS.
Dang Thai Sonas vėl Vilniuje
1

DAILĖ 
 Tarp vilties ir realybės9

ATMINTIS 
• NIJOLĖ TUMĖNIENĖ.
Tėvynės ilgesio subrandintas dailininkas

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Akiračiai ir akibrokštai
1

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
Iš „Trieilių“
7

PROZA 
• STEPAS EITMINAVIČIUS.
Miniatiūros
1

VERTIMAI 
• Gökçenur Ç..
14

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS GRIGORJEVAS.
Petras Repšys. Užgavėnės. Psichoanalizės bandymas

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Broliukų žemės muzika: nepažinta Latvija
5

KRONIKA 
• Šv. Jeronimo premijos konkursas
• Amerikiečių poetai prieš karą
• VLADAS BRAZIŪNAS.
Dirbtuvių langai į eilėraščio sodą
• Lincas skaito Vilnių

SKELBIMAI 
• LMKA konferencija
• Pirmosios prozos knygos konkursas

DE PROFUNDIS 
• Elementarusis dvokutis, arba šv. leidykla „Skaityki už mus“...1
• GINTARAS PATACKAS.

DAILĖRAŠTIS 
• Dėmesio LDS nariams
• Vygantas Paukštė: kūrybos laukai ir paraštės3
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ.
Pasikartojantys motyvai – tikėjimas spalva
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Žirgas dailėje
1
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Šviesos ir tamsos grožio stebėtoja
• GENOVAITĖ GUSTAITĖ.
Salve, Leonavičiau!
• Ieškokite moters!
• Informacija
• Tęsiasi projektas „Literatų gatvė“
• V tarptautinė tekstilės minia­tiū­rų bienalė „Šimtmečiai ir akimirkos“
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• Povilas Baranauskas
(1921 04 10–2009 02 25)
• Vytautas Kaušinis
(1930 02 01–2009 03 02)
1

DAILĖ

Tarp vilties ir realybės

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Žurnaliniai užrašai“. 2008
Rolandas Rimkūnas

    Rolandas Rimkūnas – vienas pilietiškai aktyvių menininkų, kurio grafika provokuoja atviriems pokalbiams apie Lietuvos praeitį ir dabartį. Pernai ir šįmet autorius pristato parodų ciklą „Tarp vilties ir realybės“. Kovo mėnesį jo kūrinių ekspoziciją matysime Vilniaus dailės galerijoje „Akademija“. Šia proga ROLANDĄ RIMKŪNĄ kalbina dailėtyrininkė RITA MIKUČIONYTĖ.



Tavo kelias profesionaliosios grafikos link buvo ilgas ir sunkus...

Dirbau ketaus liejykloje „Centrolitas“ ir trejus metus stojau į Kauno dailės institutą (dabar VDA Kauno fakultetas) –­ vis nesisekdavo. Paskui dvejus metus tarnavau seržantų mokykloje prie Maskvos. Grįžau be uniformos –­ gėda buvo.

Tik Nepriklausomybes metais tėvas pasakė, jog aštuonerius metus sėdėjo įvairiuose kalėjimuose – Mažeikiuose, Lukiškėse, Lubiankoje, Mordovijoje, Kazachstano lageryje. Vėliau – tremtis Sibiro miškų kirtimuose. Ir grįžęs buvo vejamas iš Lietuvos, neregistruojamas slapstėsi. 1963-iaisiais iš Maskvos atėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Tų pačių metų birželio 26 dieną kaip tik aš gimiau...

Tėvą pasodino keturiolikai metų už antitarybinę veiklą: vyresnieji broliai slapstėsi miške, o jis jiems maisto nuveždavo. Kaimynas įskundė. Vyresnysis brolis buvo mokytojas, jaunesnysis – šešiolikos metų mokinys. Tėvas ir dabar piktas, kad broliai be reikalo žuvo. Čia jo požiūris. Nors miškų šleifas ilgai mane persekiojo, manau, jog ši šeimos istorija gėdos nedaro. Ką galėtum papasakoti, jei tavo tėvas pokariu būtų žmones į Sibirą trėmęs...

Po meninio stiklo studijų Dailės institute metus blaškiausi. Dirbau Kauno profesinių sąjungų kultūros rūmuose dailės būrelio vadovu. Kadangi nei stiklo menas, nei pedagogo darbas nebuvo prie širdies, dar kartą stojau į VDA ir baigiau grafiką Vilniuje.

Dar prieš dešimtmetį atkreipei publikos dėmesį per VDA grafikos magistro darbų gynimą „Akademijos“ galerijoje. Ypač karštų diskusijų sukėlė Tavo diplominiai piešiniai „Antikos heraldika“. Spalvotais rašikliais (neįsivaizduojama technika baigiamajam grafikos darbui!) nupiešti klasikiniai siužetai buvo rutuliojami peizažuose su penkiakampėmis bei šešiakampėmis žvaigždėmis, rusiškais užrašais, rūkstančiais fabrikų bokštais ir Gedimino kalnu. Nuogi veikėjai trumpikėmis su Vytimi laikė Lietuvos valstybės vėliavą ir trišakį iš Gedimino stulpų. Kaip iš laiko perspektyvos vertini šią savo drąsą ir atvirumą?

Anokia čia drąsa nupaišyti paveiksliukus: juk ne sovietmetis – niekas į cypę už tai nepasodino. Nereikėjo būti dideliam pranašui, kad suprastum, jog tautiniai ar nacionaliniai siekiai ne visiems rūpi, jog laisvę suprantame skirtingai. Ir dabar sakau, kad kiekvienoje šeimoje gazpromo agentas gyvena. Užsuks kaimynai dujas, ir negalintys po karštu dušu nusiprausti ponios ir ponai pradės rėkti – nusišvilpti mums ant jūsų Nepriklausomybės...

Piešinėlius diplominiam darbui paišiau važinėdamas traukiniu iš Kauno į Vilnių. Tušinukas labai tiko –­ toks i>dembelskij albom susidarė. Nelabai kas dabar pasikeitė – kartais pasižiūriu į tuos piešinėlius –­ kaip šiandien paišyti. Bijau, kad tokia valstybė negali būti savarankiška: smarkiai mūsų genofondą šimtmečiais naikino. O amerikiečiai seniai trumpikėms su valstybine heraldika rinkos dėsnius pritaikė: jei bus perkančiųjų maudymosi kostiumėlį su šalies vėliava –­ darysim, pirks trispalvį prezervatyvą –­ pagaminsim.

Sukūrei naują socialinės grafikos ciklą „Žurnaliniai užrašai“. Kas jį inspiravo? Kuo Tau aktuali ši tematika? Kaip ji plėtojama Tavo sukurtoje spalvinimo knygelėje?

Paprastai, kur nueinu, ten koks nors kvailas žurnalas voliojasi, o grįžęs namo žiūriu televizorių ar internete knaisiojuosi. Kartą susimąsčiau –­ kiek kartų mišką mačiau miške ir kiek kartų per TV? Virtuali realybė tapo tikrove: virtualus skausmas taip „veža“, kad tikrojo skausmo net prisiminti nesinori, o realiame miške kartais šlapia ir purvina, kai virtualiame visąlaik saulė šviečia.

Taip pradėjau paišyti antrinę realybę: nekilnojamojo turto pardavimo reklamą ir sportą, politinius rinkimus ir gražuoles fotoshopu ištampytomis kojomis – viską, ko reikia, kad pamirštum, kas esi. Paišiau ir vaizdelius iš realaus gyvenimo, kurie skiriasi nuo pirmųjų: vėlinės kapuose ar po langais dviejų lietuvių sumuštas trečiasis. Sudedi išvien, ir įdomu, kur realu, o kur ne. Tikiuosi spalvinimo knygelę išplatinti – gal kas norės nuspalvinti nekilnojamojo turto agentę, kuri jų šeimai už palūkanas davė raktelius nuo buto. Paskui kapines galima nusispalvinti, kad taip baisiai ta paskola neatrodytų.

Menas be dokumentikos, manau, turi turėti bent kruopelytę vilties, tad ilgai galvojau, kaip knygelę baigti. Pasipainiojo filmo kadras – vyras su pistoletu ir kūdikiu ant rankų: pamaniau, tėvas ginasi nuo fotoshopinio mėšlo. Aš tai tą tėvuką su vamzdžiu nuspalvinčiau...

Didžiąją Tavo kūrybos dalį sudaro heraldikos ir grafinio dizaino darbai: herbai, herbiniai antspaudai, vėliavų projektai, logotipai, ženklai, plakatai. Kaip „atklydai“ į šią grafikos sritį ir kas joje svarbiausia? Ar galima kalbėti apie lietuvių heraldinės grafikos mokyklą, Arūno Tarabildos (1934–1969), Arvydo Každailio, Petro Repšio ir Tavo stilistikos panašumus bei skirtumus?

Paradoksalu, bet ši kūrybos dalis ne tik padeda man su šeima pragyventi: kurdamas taikomąją grafiką, jaučiuosi reikalingas visuomenei. Labiausiai iš visų užsakomųjų darbų vertinu heraldiką. Dar studijų metais gerbiamas ir mylimas mokytojas Raimundas Miknevičius pasiūlė pabandyti sukurti Prienų herbą. Šešis mėnesius stengiausi – pavyko, tad iki šiol kuriu herbus Lietuvos miestams ir miesteliams.

Kadangi heraldika padeda stiprinti šalies valstybingumą, visada mąstau apie įamžinamo krašto žmonių drąsą, meilę, pagarbą istorijai. Priešingai nei prekinis ženklas, herbas neuždirba pinigų, tik pristato bendruomenės kultūrą ir moralę.

Lietuvių heraldikos mokykla – tai menininkai, kuriantys valstybinę simboliką. Greta išvardytų autorių paminėčiau nepamainomą heraldikos specialistą ir fanatiką daktarą Edmundą Rimšą. Tačiau kuriant kiekvieną herbą dalyvauja daugelis konkretaus krašto žmonių, kurie taip pat yra heraldikos bendraautoriai. Todėl stilistiniai vieno ar kito dailininko braižo ypatumai nėra svarbiausi.

Antri metai esi knygų meno konkurso pirmininkas. Kokias mūsų knygų grafikos tendencijas pastebi?

Šįmet ir pernai stengėmės rinkti metų knygą, kaip meno objektą. Per keliolika Nepriklausomybės metų įspūdingai išaugo knygų poligrafijos kokybė. Tačiau išskirtinių knygų nėra daug. Turime knygos meistrų, bet kiek galime tiems patiems skirti premijas? Manau, tokie konkursai iš dalies turėtų būti ir naujų autorių paieška. Žinoma, komisija jų nesuras, jei neieškos leidyklos. Suprantu, maža rinka, maži biudžetai, bet stengtis vertėtų.

Kitas knygos sėkmės aspektas – medžiaga, kuria disponuoja dailininkas. Sutikime, maketuoti Repšio darbų albumą yra dėkingas užsiėmimas. Tik nenorėk pasirodyti įspūdingesnis už Maestro, ir sėkmė beveik garantuota. Tad kas yra tikrasis premijos gavėjas: knygos dailininkas ar knygos dailininkas ir Repšys?

Tarp vaikų literatūros antri metai iš eilės nematėme Rimanto Rolios knygų vaikams. 2006 metais jo iliustruota Sigito Gedos „Aukso karietaitė“, manau, yra viena geriausių vaikiškų knygų. Deja, šis autorius Lietuvoje taip ir nebuvo oficialiai pastebėtas. Matyt, tokių nepastebėtų ar nerodytų konkursuose yra ir daugiau.

Gaila, kad konkursui pristatytų knygų sąrašuose nėra leidinių, atspindinčių, tarkim, ŠMC veiklą. Manau, šiuolaikinio meno renginių katalogai ir albumai padėtų kitaip pažvelgti į knygos maketavimo meną.

Esi VDA Kauno dailės fakulteto docentas. Kas Tau svarbu pedagoginėje veikloje?

Nors „pedagoginė veikla“ ir skamba baisiai, pirmiausia ji neleidžia užmigti ant asmeninės kūrybos krosnies: kad galėtum kitą mokyti, turi pats parodyti.

Antra vertus, dėstantieji gali kaltinti besimokančiuosius, besimokantieji –­ dėstančiuosius, bet kas iš to, jei valstybė nesugeba sukurti lanksčiai funkcionuojančios ir padoriai finansuojamos sistemos. Gyvenu Kaune: einu pro Teismo pastatą –­ blizga, einu pro Mokesčių inspekcijos rūmus – suremontuota, einu pro Dailės akademijos fakultetą – griūna. Akivaizdūs prioritetai.

Be to, atvažiuoja tarptautinis auditas tikrinti programų. Studijų kokybės centro darbuotojai gauna algas, importiniai auditoriai – dar didesnes, o audituojamieji – nieko. Paskui išvadose rašo, kad algos mažos, bazės nėra, metodikos pasenusios. O mes iki šiol ant sovietinių sofučių sėdim...

Daug kas sako, kad sovietiniai laikai praėjo, tad nėra ko jų prisiminti, bet aukštojo mokslo reformos kontekste papasakosiu man nutikusią kareivišką istoriją. Buvau bepradedąs tarnauti. Vyresnysis seržantas pasikvietė ir sako: „Atnešk kepaliuką baltos duonos ir keturis gabaliukus sviesto.“ Klausiu: „Iš kur gausiu?“ O tas: „Manęs nep....a, iš kur nori.“ Ėjau į valgyklą ir pavogiau, nesinorėjo į dantis gauti. O gal reikėjo būti principingam?

Parodą pavadinai labai metaforiškai „Tarp vilties ir realybės“. Pernai ją pristatei Kauno miesto Prisikėlimo bažnyčios bendruomenės namuose, šių metų rugpjūtį rodysi Estijos dailininkų sąjungos galerijoje „Draakoni“ Taline (kartu su Peteriu Aliku). Kuo bus išskirtinė ekspozicija galerijoje „Akademija“?

Kaskart keičiu darbų kolekciją. Kaune dominavo religinio turinio kūriniai. Ekspozicija „Akademijos“ galerijoje bus labiau socialinė, pilietinė: rodysiu ir ankstesnius, ir naujausius darbus. Estijoje planuoju pristatyti tik ciklą „Žurnaliniai užrašai“ ir spalvinimo knygelę.

„Tarp vilties ir realybės“ – tai mano dešimties metų darbas. Nesu produktyvus, todėl surengti personalinę parodą man nelengva. Visada piešiu tai, kuo pats gyvenu: čia ir valstybės aktualijos, ir komercijos antplūdis, ir kasdienybės realybė, o svarbiausia – žmogus su savo silpnybėmis ir viltimis.

Ačiū už pokalbį.

 

Skaitytojų vertinimai


51836. Puikumelis:) :-) 2009-03-09 13:00
Patinka Rita man labai, o dar labiau, kai raso ji. ACIU:)

51838. myliu2009-03-09 15:11
O aš myliu Rimkūną :)

51840. o as2009-03-09 15:37
o as Viskauska

51899. dekojame :-) 2009-03-13 11:14
cia ne vamzdinis menas, o labai teisingas poziuris. Patinka blaivus zvilgsnis i dabarti. Belieka padekoti, kad apie tai kalba meno kalba ir netyli. Manau, kad Jums pritaria daugybe zmoniu. Aciu, kad esate solidarus su zmonemis...

51901. ir mes2009-03-13 15:43
ko jus kimbat prie to vamzdzio? Gera siuolaikine skulptura

51905. kiskis p2009-03-14 11:25
jie kimba, nes yra is kaimo ir zino, kas yra "teisingas poziuris", "blaivus zvilgsnis". jiems pritaria "daugybe zmoniu", visi, kurie per "gera upa" sedi prie stalu, linguoja su bokalais rankose ir klausosi vis to paties paprastucio bruzinimo pyzdum pyzdum. va jie vadina save "zmonemis". ju pasaulelis baigiasi sulig ju apluzusia tvorele, o kas uz jos jiems neidomu. jie zino, kad ten nieko gero.

51911. san. technika2009-03-14 20:04
vamzdžio paskirtis š... transportuoti iš pagaminimo vietos į švarią aplinką ir artvirkščiai.

51912. kiskis p2009-03-14 20:43
tai ir sedekite savo sude, santechnike.

56318. yyryrryritweiu :-) 2009-12-15 15:01
tqtiaugdjatdgywtytrywqhjstjd yerygdok,

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:12:29 Nov 7, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba