Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-11-23 nr. 3166

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Felix Grande.
VAIKYSTĖS PRISIMINIMAS
73
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• APIE DO5
• ŠVYTĖJIMAS
• Gintarė Prūsaitė.
NEBIJOKITE PAKLIŪTI Į KLASIKOS VORATINKLĮ: MODERNUMO IR TRADICIJOS SANKIRTA MENŲ SINTEZĖS PROJEKTE „NETRŪKSTANČIOS GIJOS“
1
• LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS PREMIJA

ESĖ 
• Stasys Stacevičius.
(NE)PARAŠIUTININKO SAPNAI
7

KNYGOS 
• „DVIDEŠIMT KETURIOS VALANDOS IŠ MOTERS GYVENIMO“
• „PRIE PIETVAKARIŲ SIENOS“
• „ĮSLAPTINTA BYLA“1
• „MIGLŲ MERGAITĖ“
• Neringa Mikalauskienė.
SIDHARTOS RŪBAS „PRASMIŲ MEDŽIOTOJUI“
• Gintarė Adomaitytė.
AKTUJĖJAM! KVEPIA LAURAIS...
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Rasa Janonytė.
ARKADIJA. KO GI ILGIMASI?
3
• Rita Mikučionytė.
TARP FANTAZIJOS IR REALYBĖS
 Janis Jefferies.
KĄ IŠ TIESŲ REIŠKIA GYVENTI ŠIAME LAIKE?

MUZIKA 
• Rūta Gaidamavičiūtė.
BARTULIS KVIEČIA ŠOKIO
7

TEATRAS 
• LIETUVOS TEATRO BENDRUOMENĖS KREIPIMASIS Į LIETUVOS POLITIKUS5
• Jonas Montvila.
APIE KĄ VERTA PAMĄSTYTI PO „VERSMIŲ“?

PAVELDAS 
• Kristina Jokubavičienė.
KLAIPĖDOJE – MARINISTO ČESLOVO JANUŠO LIETUVAI DOVANOTI KŪRINIAI
• KAS LAUKIA LITERATŪROS IR MENO ARCHYVO?1

POEZIJA 
• DONATAS PAULAUSKAS11

PROZA 
• Mari Poisson.
DENDIS, ARBA NUOTRAUKA SU IEŠMELIU
1

VERTIMAI 
• PALAUK, PALAUK! – NEGALIU, NEGALIU!1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Vita Mozūraitė.
TRYS ŠOKĖJAI, TRYS BŪVIAI, TRYS JUDĖJIMAI

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mindaugas Peleckis.
INDUSTRIAL SUBKULTŪROS FENOMENAS (5): HOLISTINIS MENAS LIETUVOJE
14

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• NEMANAU, KAD JAUNIMAS BŪTINAI TURI DOMĖTIS KULTŪRA

KRONIKA 
• GYVENDAMAS DŽIAUKIS
• A. SELENIO FILMAS „MAGAS“ FESTIVALYJE „OPERE NUOVE – NO WORDS“
• LAKONIŠKA FORMA – GLOBALIOS PROBLEMOS
• IŠRINKTOS GERIAUSIOS METŲ VAIKIŠKOS KNYGOS2
• „METŲ KNYGOS 2007“ RINKIMAI10
• ONĖ BALIUKONYTĖ (BALIUKONĖ)
1948 06 01 – 2007 11 20
9
• IŠ TAMSOS Į ŠVIESĄ1
• LIUDO DOVYDĖNO PREMIJOS NUOSTATAI

SKELBIMAI 
• VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA SKELBIA KONKURSĄ8

DE PROFUNDIS 
• Dmitrij Aleksandrovič Prigov (1940–2007).
REIKMENŲ APRAŠYMAS
1

E.redakcijos skelbimai 
• Paskaitų ciklas „Kelionės semiotika“1

DAILĖ

KĄ IŠ TIESŲ REIŠKIA GYVENTI ŠIAME LAIKE?

Janis Jefferies

[skaityti komentarus]

iliustracija
Lotte Dreyer (Danija). „Žarnos ir viduriai, atsiprašau dėl netvarkos“. 2007. Instaliacija: šilko pluoštas ir tąsios medžiagos

Kauno meno bienalės „Textile 07“ konkursinės parodos „Platus požiūris“ vertinimo komisijos pirmininkė Janis Jefferies yra Londono universiteto Goldsmiths koledžo (Jungtinė Karalystė) vizualiųjų menų profesorė, Skaitmeninių studijų, tarpdisciplininio meno, technologijų ir kultūros proceso tyrimų centro meno direktorė, parodų kuratorė, tekstilei skirtų leidinių redaktorė ir rašytoja. Čia spausdinamas kiek sutrumpintas straipsnis, publikuojamas parodos kataloge.

Mano meninė patirtis formavosi XX a. 8–9 dešimtmety, kai važinėjau ne tik į Venecijos bienalę ar Kaselio „Documentą“ (Vokietija), bet ir į tekstilės parodas Lozanoje (Šveicarija) bei Lodzėje (Lenkija). Pastarosios buvo reikšmingos tuo, kad iškėlė eksperimentinę tekstilę kaip tik tuomet, kai daugelis menininkų (tarp jų ir aš) pradėjo abejoti tekstilės technologijų ir tradicijų svarba. Savaiminėmis vertybėmis laikomi pluoštai, audiniai, medžiagos, formos bei jų tyrimai atvėrė kelią kino, fotografijos, performanso ir kitiems kūrybos eksperimentams. Šios tendencijos poveikį galima įžvelgti ir kūriniuose, kurie šįmet eksponuojami Kauno bienalės „Plačiame požiūryje“.

Tekstilės – pirmojo kultūros pažinimo ir patirties šaltinio – vertė šiandien vis labiau pripažįstama. Tekstilė yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, skatinanti apmąstyti ir socialiai interpretuoti kultūrinių reikšmių istorinį kontekstą. Bandymas sieti tekstilę su moters, prastuomenės ar „trečiojo“ pasaulio gamybos tradicijomis visada provokuoja diskusijas kultūros ekonomikos bei ekonominio išgyvenimo klausimais.

Daugelis šiuolaikinių menininkų iki šiol neatsisako minties kurti rankomis – tai jiems yra atradimų, žaidimų ir ritualų šaltinis. Individualūs, su meile meistriškai padaryti rankų darbo kūriniai yra lyg jaudinantys ženklai, atkeliavę iš utopinių idealų kupinos kraičio skrynios.

Džiugu, kad tekstilė plačiai naudojama visose šiuolaikinio gyvenimo socialinėse ir kultūrinėse sferose. 1998 m. Sidnėjaus bienalėje „Kiekvieną dieną“ (NSW muziejus ir dailės galerija) matėme darbus, kuriuose pabrėžiamos atskiros medžiagos ir procesai, o ne jų funkcijos. Medžiagos fiksuoja konkretų laiką ir vietą: primena netvarką vaikystės namuose, mylimą židinio atbrailą ar prekybą senais daiktais iš automobilio bagažinės... Mus veikia šis prieraišumas ir priklausomybė nuo daiktų, jų ypatinga vertė, ypač kai netenkama artimo žmogaus. (Kartais mane apimdavo isteriškas juokas: kai mano motina ištraukdavo savo, geros mergaitės, vaikystėje siuvinėtą karo laikų rankdarbį arba kai pamatydavau maištaujant mano siuvinėtą hipio atvaizdą, taip pat drabužius iš labdaros parduotuvės. Prasmingas daikto, materialaus objekto puošimas gali tapti asmeniniu gyvenimo pažinimo ženklu ir mūsų istorijų bei prisiminimų forma. Amerikiečių novelistė, eseistė ir poetė Siri Hustvedt, rašydama apie tekstilės amato reikšmę šiuolaikiniame mene, teigė, kad rišimo, mezgimo ar kitas jungimo veiksmas yra būdas sujungti tai, kas buvo sulaužyta ir perpjauta.1 Tai sieja amatą (kartu tekstilę) ir pasakojimą, kurie „suvirina“ atskirus elementus į atsiminimus ir formuoja tai, ką mes vadiname „savuoju aš“...

Daugelis menininkų, dalyvaujančių šių metų Kauno bienalėje, nesiekia vien demonstruoti kūrybos meistriškumo ar atiduoti duoklės tekstilės tradicijoms: jų kūriniai yra socialiai angažuoti, artimi XX a. 8-ojo dešimtmečio kolektyvinėms nuostatoms, kurias įgyvendintas mačiau ir Lozanoje, ir Lodzėje. Tuomet fundamentaliai keitėsi meno samprata – į meno procesą imta žvelgti kaip į meno kūrinį. Pavyzdžiui, konceptualizmo apologetas Josephas Beuysas politinę kovą pavertė menu. Europoje surengtose šio vokiečių menininko parodose dažnai būdavo eksponuojama dokumentacija, atspindinti aktyvią jo veiklą aplinkosaugos srityje. Neretai J. Beuyso projektuose dalyvaudavo studentai: 1976 m. „Whitechapel“ dailės galerijoje Londone jis surengė seminarą (jame dalyvavau ką tik pabaigusi meno mokyklą), kuris tapo meno kūriniu – performansu. Tada J. Beuysas suformulavo esminę tezę: kiekvienas yra menininkas (ar bent jau taip galima teigti).

Ne viena XX a. 8-ame dešimtmetyje iškelta problema yra iki šiol aktuali. Nauji menininko ir auditorijos socialiniai santykiai domina prancūzų kuratorių ir meno teoretiką Nicolas Bourriaud. Esė rinkinyje „Reliacinė estetika“ jis pabrėžia, kad XX a. paskutiniojo dešimtmečio pabaigos menininkų kūryba ir kūrinių eksponavimas ar kuravimas yra meninės patirties pagrindas, kaip ir žiūrovų egzistavimas kūrinio akivaizdoje. Pavyzdžiui, parodoje „Prisilietimas: reliacinis menas nuo 10-ojo dešimtmečio iki dabar“ (San Francisko meno instituto „Walter and McBean“ galerija, JAV, 2002) labiau vertinamos įvairios socialinių sąveikų formos negu menas, kaip galutinis produktas. N. Bourriaud savo „reliacinės estetikos“ sampratą dažnai grindžia Buenos Airėse gimusio, šiandien Niujorke, Berlyne ir Bankoke kuriančio menininko Rirkrito Tiravanijos projektais. Anot N. Bourriaud, menininkas suvokia meną kaip informacijos, kuria keičiasi įvairios auditorijos, formą.2 Taip yra dėl to, kad komunikacijos formos neiškelia kūrėjo, bet veikiau sukuria atvirą santykį su suvokėju.3

Tai, atrodytų, visiškai nesusiję su Kauno bienale „Textile 07“, tačiau prisiminkime švedų menininkės Annikos Ekdahl projektą, kuris kuriamas jau aštuonerius metus. Jame rodomos staltiesės ir siuviniai, kurių autoriai – Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Švedijos ir Australijos dailės galerijų lankytojai. Kiekvienas norintis priduria savo dygsnį, taip kūrinys auga ir kaskart keičiasi. Kauno bienalėje Jungtinei Karalystei atstovaujantys menininkai Davina Drummond ir Danielis Lehanas, pasitelkę skaitmenį siuvinėjimą, sukūrė „vienišų širdžių“ instaliaciją. D. Drummond ir D. Lehanas vietiniame Londono laikraštyje įdėjo skelbimą, šv. Valentino dieną kviečiantį žmones mobiliaisiais telefonais atsiųsti trumpą idealaus partnerio aprašymą. Tas skelbimas rodomas greta siuvinėtų tekstų.

Abu kūriniai paremti bendradarbiavimu. Progresuodami žmonės ieško būdų dirbti kartu, o bendradarbiaudami jie supanašėja. Neretai mūsų įvairovę ir (arba) individualius skirtumus niveliuoja įvairios visuomeninės, profesinės ar panašios asociacijos, kurios kartais ypač klesti. Reikia tyrinėti įvairių disciplinų idėjas. Tai matome menininkų iš Norvegijos Maios Urstad ir Hilde’s Hauano Johnseno skaidulinės optikos garso instaliacijoje su daugiakanale garso sistema. Šiame bendradarbiavimo idėja grindžiamame kūrinyje jungiama tekstilė ir garsas. Visame pasaulyje skaidulinė optika naudojama elektroniniams pranešimams perduoti. Visuotinai surenkami signalai sukuria garso tinklą. Tekstilės ir garso, lytėjimo ir faktūros sąsajos primena mano ir Timo Blackwello projektą „Garso audinių siena“, kur vaizdai skaitmeniniu būdu audžiami iš gyvo garso. Išaustame garsų algoritme kiekviena srovė tampa linijine gija. Gijas galima įvairiai suausti, bet paprasčiausia ir efektyviausia naudoti metmenis ir ataudus. Performanso metu kiekvienas vaizdas atitinka kelias garso sekundes. Išaustas garsas projektuojamas taip, kad ir lankytojai, ir mes matytume (ir girdėtume) išsiskleidžiančią faktūrą. Sudėtingas virtualus audimas skatina tolesnius tyrinėjimus: tikimės savo „triukšmą“ inscenizuoti Kauno kavinėje „B.O.“ (Muitinės g. 9) gruodžio 1 dieną.

_________________________

¹ Hustvedt S. A PLEA FRO EROS, 2006.

² Bourriaud N. RELATIONAL AES­THETICS, 2002, p. 47.

³ Ten pat, p. 58.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
5:10:38 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba