Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-04-18 nr. 2946

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• LINKSMŲ ŠVENTŲ VELYKŲ6
• TRUMPAI
• MIELI "LITERATŪROS IR MENO" AUTORIAI,1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• DĖMESIO, DISKUSIJA!
• KULTŪROS ASPIRACIJOS, LIETUVAI STOJANT Į EUROPOS SĄJUNGĄ
• Romas Gudaitis.
NEGRAŽBYLIAUKIME KULTŪROS TEMOMIS
2
• MENININKŲ KREIPIMASIS5
• IŠDŪRĖ1
• Benediktas Januševičius.
ŠEŠTASIS "KNYGŲ PAVASARIS" MOKYTOJŲ NAMUOSE
1

POEZIJA 
• VYTAS DEKŠNYS3

PROZA 
• Karo chirurgo prisiminimai.
JUOZAS MARCINKEVIČIUS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• Nepabaigiama poema.
JANIS ELSBERGAS

KNYGOS 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
ATITOKTI ŽYDINT DEBESIMS
2
• Elena Skaudvilaitė.
VIEŠPATIE, NEBAUSK - PALAIMINK…
1
• Elena Bukelienė.
LIETUVIŠKUMO SINDROMAS
12
• INKILAS5
• EILĖRAŠČIAI16
• VIENAS NAKTY SUOMIJOJ12
• LIETUVOS REKORDŲ KNYGA14
• NAUJOS KNYGOS2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
 Henrikas Kebeikis.
PAŠTO ŽENKLAI, APLENKĘ LAIKĄ
5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
HIPIAI, ARBA PIEVELĖS SAKRAMENTAS
22

MUZIKA 
• Ona Narbutienė.
KELI LIETUVOS AUKŠTOSIOS MUZIKOS MOKYKLOS GYVENIMO FRAGMENTAI
4
• JUOZAS ANTANAVIČIUS.
LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJAI - 70
1

DAILĖ 
• NETIKRAS ZUIKIS6

ŠOKIS 
• Helmutas Šabasevičius.
PAVASARIS SU LIETUVIŠKA CHOREOGRAFIJA

TEATRAS 
• Vanda Kalpokaitė.
VEIKIAU IŠSIGANDĘ NEI ŠVELNŪS
23

NAUJI FILMAI 
• RUSIJOS IR UKRAINOS KINO SAVAITĖJE - NAUJI FILMAI1
• Rasa Paukštytė.
SPIKE`O LEE "KAPUT"
5

KRONIKA 
• RAŠYTOJŲ KŪRYBOS IR POILSIO NAMAI ANYKŠČIUOSE3
• LRS

IN MEMORIAM 
• BALYS BARAUSKAS2

SKELBIMAI 
• www.varioburnos.com3

KVAILIŲ LAIVAS 
• NUSISTEBĖJIMAS
• DEPEŠOS PROJEKTAS
• DĖMESIO! POLITIKŲ ATESTACIJA15
• James Thurber.
TRIUŠIAI, SUKĖLĘ TIEK RŪPESČIŲ
16

E.Pašto dėžutė 
• Skaitmeniniai laiškai7

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS

PAŠTO ŽENKLAI, APLENKĘ LAIKĄ

Henrikas Kebeikis

[skaityti komentarus]

iliustracija

Filatelija, pasirodo, kone pirmoji reaguoja į istorijos, laiko permainas, datas. Pašto ženkluose atsispindi valstybių kilimai ir žlugimai, mūšiai ir atradimai. Pavyzdžiui, jokiame kataloge neužfiksuota, kad 1916 m. Paryžiuje ir 1917 m. Šveicarijoje buvo išspausdinti pašto ženklų prototipai su užrašu "Lietuva". Galima teigti, kad jie aplenkė pačią Lietuvos nepriklausomybę. Šie Paryžiuje išleisti ženklai (vadinami "lipinukai") - patys rečiausi ir pirmutiniai Lietuvos pašto ženklų prototipai. Yra žinoma, kad Amerikoje, Lietuvių muziejuje (Balzeke) laikomas keturių pašto ženklų blokelis; Floridoje vienas filatelistas (Kreivėnas) turi įsigijęs vieną ženklą, o visas vadinamas lapas, iš viso 30 ženklų, - straipsnio autoriaus nuosavybė. Nepatikslintais duomenimis, 1996 m. aukcione pasisekė vienam Šveicarijos filatelistui, įsigijusiam visą lapą... Šie pašto ženklų prototipai Lietuvoje pirmą kartą eksponuoti 2003 m. vasario mėnesį (kaip dalis H.Kebeikio kolekcijos). Toje pačioje ekspozicijoje buvo tarpukario Lietuvos veikėjų korespondencija - naudingas šaltinis mokslininkui tyrinėtojui, Nepriklausomybės akto signatarų autografai, pastarųjų dvylikos nepriklausomybės metų aktualijos, žymiųjų mūsų dienų visuomenės veikėjų užrašai ir parašai.

Filatelija panaši ir į detektyvą. Pašto ženklų, vokų, atvirukų atsiradimo istorijos supainiotos, sumišusios su istorijos, politikos peripetijomis. Minėtų Lietuvos pašto ženklų prototipų iniciatoriai J.Gabrys-Paršaitis ir V.Daumantas susidūrė su sunkiai išsprendžiama problema. Norint šiuos pašto ženklus klijuoti ant vokų, reikėjo išspausdinti ir jų nominalą. O kaip išspausdinsi nominalą, kai dar nėra Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, nėra, savaime aišku, ir jos pinigų? Taigi 1917 m. Šveicarijoje J.Gabrio-Paršaičio spausdintų ženklų klijuoti ant voko šveicarų paštas neleido. Po ilgų svarstymų ir pasitarimų buvo nuspręsta prototipus užklijuoti greta kitų valstybių pašto ženklų. "Ant siunčiamo laiško mėginkim klijuoti Vytį. Tada žinosim, kaip atrodys būsimas Lietuvos pašto ženklas", - laiške to laikotarpio Lietuvos visuomenės veikėjui P.Klimui rašė J.Gabrys-Paršaitis.

iliustracija

Amžinatilsį Čikagos filatelisto Liudo Kairio kolekcijoje buvo atvirlaiškis su aptariamu Vyčio ženklu, siųstas iš Romos į Ameriką laikraščio "Darbininkas" redakcijai. Dėmesio vertas šiuo atveju ir pats atvirlaiškio tekstas. Jo autorius kun. T.Žilinskas rašė: "Balsas, šaukiantis iš Rymo. Vyrai, gana tų ginčų. Šaukite Seimą. Jis dabar reikalingas. Paskui gali būti per vėlu!" Deja, šiuo metu šio atvirlaiškio likimas nežinomas. Minėjome - filatelija kaip detektyvas... To laikotarpio vokai su aptariamais lietuviško pašto ženklo prototipais - didžiulė filatelinė retenybė.

Filatelija atspindėjo daugelį Lietuvos visuomenės raidos etapų, intensyvėjančią kultūrinę veiklą. Pirmaisiais XX a. dešimtmečiais užsienyje buvo nemaža lietuvių draugijų (Paryžiuje, Berlyne, Krokuvoje, Peterburge...). 1911 m. Paryžiuje veikęs Lietuvių susivienijimas išleido voką, ant kurio jau atskirai buvo užrašytas Lietuvos vardas, 1915 m. Šveicarijoje Lietuvių draugija leido vokus su užrašu "Lietuva". Tai liudija, kokiu plačiu frontu jau prieš 1918 m. vasario 16-ąją užsienyje buvo ruošiama dirva Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui.

Kelios lietuvių draugijos bei organizacijos veikė Šveicarijoje Pirmojo pasaulinio karo metais. Friburge tuo metu grupelei lietuvių kilo drąsi mintis atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1916 m. gegužės 30-birželio 4 dienomis pirmojoje Lozanos (Šveicarija) konferencijoje buvo pasisakyta už visišką Lietuvos nepriklausomybę. Įkurtas Lietuvių informacijos biuras svarstė, koks turėtų būti formuojamas Lietuvos įvaizdis, iškilo būtinybė sudaryti šalies žemėlapį ir sukurti pirmą lietuvišką pašto ženklą.

iliustracija

Beveik du šimtmečius lig tol Lietuvos sienos nebuvo žymimos jokiame pasaulio žemėlapyje, vietovardžiai buvo rašomi lenkų, vokiečių, rusų kalbomis. Taigi sudarant žemėlapį reikėjo atlikti titanišką darbą. Jis patikėtas aktyviesiems J.Gabriui-Paršaičiui ir V.Daumantui. Jie parengė ir išspausdino Lietuvos žemėlapį su istorinėmis teritorinėmis ribomis nuo pat karaliaus Mindaugo valdymo metų, taip pat išleido Lietuvos pašto ženklo prototipą. Žemėlapio leidėjas - Lietuvių informacijos biuras, leidimą rėmė ir JAV bei kitur veikiančios lietuvių organizacijos. Pažymėtina, kad tuo laiku pirmą kartą reikėjo kurti ne tiktai Lietuvos žemėlapį, bet ir herbą bei numatyti vėliavos spalvas. Beje, šiuo J.Gabrio-Paršaičio ir V.Daumanto sukurtu žemėlapiu teko naudotis atsikūrusios Lietuvos politikams, nustatant Lietuvos sienas su kaimyninėmis šalimis.

Žemėlapio originalas: mastelis 1:1 500 000, spalvotas. Pakraščiuose septyni nedideli žemėlapiai, vaizduoją Lietuvą įvairiais laikotarpiais. Pagrindiniai lietuvių gyvenami plotai pažymėti raudonai. Brūkšneliais - toliausiai Lietuvos siekiami kraštai. Šiaurėje jie eina pro Pskovą (žemėlapy įrašyta lietuviškai - "Plėškava"), ties Parnu ("Pernava") siekia Baltijos jūrą. Rytuose - pro Velikije Lukus, Lietuvos pusėje - "Nevel, Polock, Minsk, Igumen, Sluck". Pietuose: "Pinsk, Kobrin, Lietuvos Brasta". Vakaruose Lietuvos pusėje: "Bėlsk, Lomža, Thorn" ir Vyslos upe pro "Graudenz, Marienwerder", Lietuvos pusėje lieka "Marienburg" ir "Danzig" (įrašyta "Giedainys").

J.Gabrio-Paršaičio žemėlapyje Nr.1, "Lietuviai 1914 m.", aiškus siekis vienos valstybės su latviais, prūsais. Žemėlapyje Nr.2 vaizduojamos lietuvių gentys senesniais laikais. Parodoma, kad vaizduojamose apylinkėse kūrėsi stipri lietuvių jungtis. Vakaruose įrašytas Dancigas ("Gedanum"). Šiaurėje nurodytas Peipaus ežeras ir Pskovo miestas ("Plėškava"), o šio apylinkes žemėlapio sudarytojai pavadino "Plescovia". Kaip žinoma, 1265 m. į Pskovą atvykę apsikrikštijo apie 300 lietuvių. O Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas globojo Maskvos nemėgstamus pskoviečius, naugardiečius, smolenskiečius. Konstancos susirinkime 1416 m. popiežius Martynas V paskyrė Vytautą Didįjį ir Jogailą apaštališkais vikarais Pskovo ir Naugardo srityse.

iliustracija

Žemėlapyje Nr.6 J.Gabrys-Paršaitis apibrėžė Lietuvą Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpiu. Palyginus žemėlapius, matyti, kokį plotą tuomet Lietuvos teritorija užėmė Europoje. (Tuomet dar nebuvo susiformavusi Rusijos teritorija.) Žemėlapyje Nr.7 J.Gabrys-Paršaitis vaizdavo Lietuvą prieš 1772 m. padalijimą. Jis savo žemėlapyje lietuviškon orbiton įtraukė ir Eželio salą, nors tai estų žemė ir jų sala Sarema (2710 km2 ploto, 95 km ilgio).

Po Pirmojo pasaulinio karo Europoje susikūrė naujos valstybės, tarp jų ir Lietuva. 1919 m. birželio 14 d. leitenantas Kempe žurnale "Iliustrierte Biefmarken" ("Journal Nr.12") rašė: "Dar nėra galimybės šiuo metu nustatyti šios naujos valstybės sienų. Priklausiusi pirma Lenkijai, paskui Rusijai, ji apėmė 275 tūkstančius kvadratinių kilometrų. Kas šiandieninei Lietuvai priklauso, deja, dar nėra nustatyta. Lietuviškuose ženkluose tebevyrauja neaiškumai".

Aptariant Lietuvos valstybingumo raidos ir pašto, filatelijos istorijos atitikmenis, atkreiptinas dėmesys į kai kuriuos faktus. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. 1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos susisiekimo ministras M.Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo buvo įkurta Lietuvos pašto valdyba ir pirmuoju jos viršininku paskirtas inžinierius elektrikas Benediktas Tamoševičius. 1918-ųjų gruodžio 26-ąją Lietuvos paštas perėmė pašto įstaigas Vilniuje, Kaune, Gardine, Vilkaviškyje, Naumiestyje, Šakiuose, Kėdainiuose, Alytuje, Kuršėnuose. Kitą dieną buvo atidarytas Vilniaus paštas. Tą pačią 1918 m. gruodžio 27 d. išleisti pirmieji 10 ir 15 skatikų vertės Lietuvos pašto ženklai (su užrašu "Lietuvos pašta"). Kiekvienos vertės ženklų išspausdinta po 5000 vienetų Martyno Kuktos spaustuvėje Vilniuje. Šie pašto ženklai pirmiausia naudoti tik Vilniaus ir Gardino paštuose. Tų pačių metų gruodžio 30 d. atidaryta Gardino pašto įstaiga. Jau 1919 m. sausio 2 d. išleistas lietuviškas pašto ženklas Raseiniuose. 1919-ųjų sausio mėnesį pradėjo veikti Kauno paštas, ir sausio 29-ąją čia išleista pirmoji Kauno pašto ženklų laida. 1919 m. vasario 17 d. išleisti pirmieji jau spalvoti Lietuvos pašto ženklai. Jų dailininkai - K.Šimonis ir T.Daugirdas, patys ženklai išspausdinti Berlyne. Po trejeto metų Lietuva priimta į Pasaulinę pašto sąjungą. 1939-ųjų kovo 22-ąją Klaipėdos kraštą užgrobė hitlerininkai. Bene paskutinis tarpukario Lietuvos filatelijos spindesys - 1940 m. gegužės 5 d. Telšių "Alkos" muziejuje atidaryta pirmoji oficiali filatelijos paroda. Kaip daugeliui žinoma, 1940-ųjų birželio 15-ąją įvyko paskutinis nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės posėdis. Penketą dešimtmečių (iki 1990 m.) atskiri Lietuvos pašto ženklai nebeegzistavo.

iliustracija
Iliustracijos iš asmeninės Henriko Kebeikio kolekcijos

Taigi keitėsi pasaulis, kilo ir žlugo vyriausybės. Stingome didelių atradimų akivaizdoj. Saugojom gamtą, rodėme užsieniui savą etnokultūrą. Į tai akimirksniu reaguodavo filatelija: pašto ženklais, vokais, atvirukais... Galim daryti išvadą - valstybės istorijai, jos raidai pažinti reikšmingi tiek vadovėliai, tiek ir kuklūs pašto ženklai.

 

Skaitytojų vertinimai


9501. www.kolekcionavimas.tai.lt :-) 2004-07-10 10:48
Labai puikus straipsnis, iš šio staripsnio labai daug ko sužinojau, dėkui Henrikui Kebeikiui

40327. Ricardas :-) 2007-08-06 19:54
Labai įdomus straipsnis. Gal kažkam iš skaitytojų pravers ir kita nuoroda - [Lietuvos filatelininkų forumas], į jį, beje, dedu ir nuorodą į šį straipsnį :-)

50562. tadas :-) 2008-12-31 18:36
Lietuvos filatelistų forumas. Visos diskusijos vienoje vietoje. http://www.philately.lt

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
5:10:02 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba