Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-04-18 nr. 2946

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• LINKSMŲ ŠVENTŲ VELYKŲ6
• TRUMPAI
• MIELI "LITERATŪROS IR MENO" AUTORIAI,1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• DĖMESIO, DISKUSIJA!
 KULTŪROS ASPIRACIJOS, LIETUVAI STOJANT Į EUROPOS SĄJUNGĄ
• Romas Gudaitis.
NEGRAŽBYLIAUKIME KULTŪROS TEMOMIS
2
• MENININKŲ KREIPIMASIS5
• IŠDŪRĖ1
• Benediktas Januševičius.
ŠEŠTASIS "KNYGŲ PAVASARIS" MOKYTOJŲ NAMUOSE
1

POEZIJA 
• VYTAS DEKŠNYS3

PROZA 
• Karo chirurgo prisiminimai.
JUOZAS MARCINKEVIČIUS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• Nepabaigiama poema.
JANIS ELSBERGAS

KNYGOS 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
ATITOKTI ŽYDINT DEBESIMS
2
• Elena Skaudvilaitė.
VIEŠPATIE, NEBAUSK - PALAIMINK…
1
• Elena Bukelienė.
LIETUVIŠKUMO SINDROMAS
12
• INKILAS5
• EILĖRAŠČIAI16
• VIENAS NAKTY SUOMIJOJ12
• LIETUVOS REKORDŲ KNYGA14
• NAUJOS KNYGOS2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Henrikas Kebeikis.
PAŠTO ŽENKLAI, APLENKĘ LAIKĄ
5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
HIPIAI, ARBA PIEVELĖS SAKRAMENTAS
22

MUZIKA 
• Ona Narbutienė.
KELI LIETUVOS AUKŠTOSIOS MUZIKOS MOKYKLOS GYVENIMO FRAGMENTAI
4
• JUOZAS ANTANAVIČIUS.
LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJAI - 70
1

DAILĖ 
• NETIKRAS ZUIKIS6

ŠOKIS 
• Helmutas Šabasevičius.
PAVASARIS SU LIETUVIŠKA CHOREOGRAFIJA

TEATRAS 
• Vanda Kalpokaitė.
VEIKIAU IŠSIGANDĘ NEI ŠVELNŪS
23

NAUJI FILMAI 
• RUSIJOS IR UKRAINOS KINO SAVAITĖJE - NAUJI FILMAI1
• Rasa Paukštytė.
SPIKE`O LEE "KAPUT"
5

KRONIKA 
• RAŠYTOJŲ KŪRYBOS IR POILSIO NAMAI ANYKŠČIUOSE3
• LRS

IN MEMORIAM 
• BALYS BARAUSKAS2

SKELBIMAI 
• www.varioburnos.com3

KVAILIŲ LAIVAS 
• NUSISTEBĖJIMAS
• DEPEŠOS PROJEKTAS
• DĖMESIO! POLITIKŲ ATESTACIJA15
• James Thurber.
TRIUŠIAI, SUKĖLĘ TIEK RŪPESČIŲ
16

E.Pašto dėžutė 
• Skaitmeniniai laiškai7

AKTUALIJOS

KULTŪROS ASPIRACIJOS, LIETUVAI STOJANT Į EUROPOS SĄJUNGĄ

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tokia tema respublikos kultūrininkų pasitarimas Kultūros kongreso valdybos iniciatyva balandžio 9 d. buvo surengtas Respublikos Seime. Susirinkusius diskutuoti pasveikino kultūros ministrė Roma Dovydėnienė. Ji pabrėžė, kad toks susitikimas yra savalaikis, nes pasirinkta svarstymams tema yra labai aktuali: Europos Sąjunga suinteresuota šalių narių kultūros įvairove ir tarpusavio bendradarbiavimu. Kultūros ministerija siekia dviejų tikslų: įgyvendinti nuoseklią valstybinę kultūros politiką ir dėti pastangas, kad Europos Sąjunga suteiktų daugiau papildomų galimybių nacionalinės kultūros plėtrai.

Ministrė minėjo įvairius jau priimtus ir priimamus dokumentus. Tarp svarbiausių kultūros politikos tikslų nurodė kultūros valdymo decentralizacijos būtinybę, efektyvų kultūros finansavimą, menininkų interesus ginančių įstatymų kūrimą, visaverčius kultūrinius mainus, informacinės visuomenės plėtrą, kultūros paveldo apsaugą.

Tačiau tolesni ministrės samprotavimai apie kultūros finansavimą, autorių teises ir audiovizualinę politiką, kultūrinius mainus, regionų kultūrą, paveldą priminė sovietmečio partijos suvažiavimų pranešimus. Gal todėl labai aktyviai į tribūną veržėsi daugybė norinčių kalbėti kitaip. Kultūros sferoje dirbantiems žmonėms iki šiol neaiški valstybės vykdoma kultūros misija, kuria turėtų remtis ilgalaikė veiklos strategija, politika, konkrečios programos. "Keli išmintingi politikai pasiūlė nuostabų projektą, kaip suvienyti Europą, jos nesuvienodinant. Suvienyti, kad būtų išlaikyta Europos vienovė ir pasipriešinta mėginimams užvilkti Europai naują uniformą. Suvienyti ją materialiai, kad, atsikūrusi ir sustiprėjusi, ji būtų gyvybinga dvasiškai", - kalbėjo Respublikos Seimo Kultūros, švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis.

Kultūros sklaidos problemas aptarė Prezidento patarėjas kultūrai Krescencijus Stoškus. Jis sakė, kad "valstybės institucijos ir jos sudarytos ekspertų tarybos arogantiškai reaguoja į visuomenės bei jos organizacijų iniciatyvas. Trečiojo Kultūros kongreso rezoliucijos tebeguli Kultūros ministerijos stalčiuose. Reikia tik apgailestauti, kad tariantis dėl prioritetų lemia ne kultūros vertybių reikšmė visuomenei, tautos egzistencijai, visai kultūrai, o grupiniai interesai, kad, skiriant lėšas, nepavyksta privačių interesų atriboti nuo viešųjų. Visai neaiškūs kriterijai, pagal kuriuos teikiama parama kultūriniams projektams". Kalbėtojas susirinkusiems priminė ir Meksiko deklaracijos dėl kultūros politikos, ir UNESCO priimtas nuostatas.

V.Bumblausko nuomone, visos kalbos apie kultūros bėdas kartojasi. Situaciją galima gerinti tik mažinant prieštaras tarp filosofinio ir empirinio žvilgsnio į kultūrą, tarp elitinės ir masinės kultūros, tarp centro kultūros ir periferijos, tarp meno ir ne meno sričių.

Saugoti kuriančių žmonių potencialą kvietė A.Juozaitis. Vienintelis V.Balčiūnas kultūros situaciją vertino optimistiškai. Žiniasklaidos bėdas mėgino pagvildenti R.Eilunavičius, D.Kutraitė-Giedraitienė Prezidento vardu pabėrė tik keletą klausimų ir palinkėjo: "Visas abejones paverskime galimybėmis".

Ar valstybės skiriami pinigai muzikinėms institucijoms ir projektams tikrai panaudojami visos Lietuvos kultūrinimui? Ar kartais neatsargiai vartojama decentralizacijos sąvoka nepasmerkia regionų, savivaldos žinioje esančių muzikinių židinių? Kokia turėtų būti savivaldybių politika? - klausė D.Katkus.

Kompozitorių sąjungos vardu kalbėjęs kultūros viceministras G.Sodeika konstatavo, kad jau "esame pralaimėję net kelis mūšius: netekome Menininkų rūmų ir trečiosios radijo programos". A.Žigaitytė pabrėžė "Muzikos barų" kuriamų programų svarbą visuomenei ir mėgino aiškintis priežastis, kodėl ministerija ir fondai nesuvokia klausimo svarbos. Šiaulietis V.Rimkus liūdnai konstatavo, "Regionai tolsta nuo sostinės. Mažesnių miestelių kultūrai neskiriamas deramas dėmesys. Jie valstybės palikti likimo valiai. Nedėmesingi esame besikuriančioms bendruomenėms". A.Leparskienė siūlė savas problemas sprendžiantiems kultūros darbuotojams sekti aktyvių žemdirbių ar švietimo darbuotojų pavyzdžiu". Apie problemas reikia kalbėti labai konkrečiai: reikalauti ir pareigūnų aiškių atsakymų, ką galima padaryti ir kada. Pats laikas būtų padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus, stabdyti kultūros įstaigų, bibliotekų naikinimą. Uždaromos bibliotekos miršta tylėdamos. Gal todėl, kad esame labai suskaldyti? Reikia mokytis susikalbėti", - sakė kultūros darbuotojų profsąjungų vadovė.

G.Kazimierėnas aptarė Kultūros ministerijos ir Kultūros kongreso santykius. "Būtina kongresą pripažinti kaip pilietinės visuomenės darinį ir įsiklausyti į jo dokumentuose keliamas problemas", - sakė dailininkas. Deja, ir menininkų bendruomenėje pastebimas susipriešinimas. Tai rodo jaunų žmonių pozicija, kurią išreiškia Šiuolaikinio meno centro veikla. "Savo valstybėje privalome atgaivinti savas kultūros vertybes, o tik tada kalbėti apie Europą. Deja, armija diletantų nori nurašyti praeities vertybes ir jas kūrusius menininkus. "Naujųjų mesijų", save vadinančių "postmodernistais", filosofijoje tikroms vertybėms bei paveldui vietos lieka vis mažiau. Profesinė sąžinė neleidžia teigti, kad kultūros sferoje viskas yra gerai", - pažymėjo G.Kazimierėnas.

Kol nėra aiškios kultūros vizijos, korumpuoti tampa ir nuo Kultūros ministerijos priklausomo programų finansavimo principai. Šuo metu neremiama plati M.K.Čiurlionio atminimui skirta programa. Likimo valiai paliktas badmiriaujantis Keistuolių teatras. Paramos ir valdžios institucijų dėmesio nesulaukė Panevėžio lėlių vežimo teatras. Ironiška, bet jo vadovą A.Markuckį, pirmieji pastebėjom ne mes, o danai, nominavę jį H.Ch.Anderseno premijai. Nesukama galvos dėl numarinto Panevėžio muzikinio teatro ir taip toliau.

Valstybines dotacijas gaunančios koncertinės organizacijos neskiria dėmesio švietimui. Būtina ne tik reikalauti tokią veiklą plėtoti regionuose, bet ir remti profesionaliai vaikams programas ruošiančių nevyriausybinių organizacijų - Muzikų rėmimo fondo, Muzikų sąjungos programas. Licencijomis reiktų atsiriboti nuo mėgėjų ir šarlatanų siūlomų programų. Jau seniai kalbama, kad būtina Lietuvoje kurti Vaikų institutą, kuris rūpintųsi visais vaikų teisių apsaugos, estetinio ugdymo klausimai ir atliktų kultūros sklaidos misiją.

V.Martinkus liūdnai konstatavo, kad dažnai Kultūros ministerijos pasirašytos deklaracijos, kitokie dokumentai sukišami į stalčius. "Per dešimtmetį, praėjusį nuo pirmojo kultūros kongreso, niekas mūsų visuomenėje į gera nepasikeitė. Valdžia turėtų visuomenei duotus pažadus tesėti". Labai pesimistiškai kultūros plėtotę Lietuvoje vertino Romualdas Ozolas, manąs, kad ši svarbi Lietuvos valstybės ir tautinio mentaliteto išlikimą lemianti sfera pagaliau turėtų būti pradėta tvarkyti profesionaliai.

RITA ALEKNAITĖ-BIELIAUSKIENĖ

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
5:09:57 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba