Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-04-18 nr. 2946

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• LINKSMŲ ŠVENTŲ VELYKŲ6
• TRUMPAI
• MIELI "LITERATŪROS IR MENO" AUTORIAI,1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• DĖMESIO, DISKUSIJA!
• KULTŪROS ASPIRACIJOS, LIETUVAI STOJANT Į EUROPOS SĄJUNGĄ
• Romas Gudaitis.
NEGRAŽBYLIAUKIME KULTŪROS TEMOMIS
2
• MENININKŲ KREIPIMASIS5
• IŠDŪRĖ1
• Benediktas Januševičius.
ŠEŠTASIS "KNYGŲ PAVASARIS" MOKYTOJŲ NAMUOSE
1

POEZIJA 
• VYTAS DEKŠNYS3

PROZA 
• Karo chirurgo prisiminimai.
JUOZAS MARCINKEVIČIUS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• Nepabaigiama poema.
JANIS ELSBERGAS

KNYGOS 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
ATITOKTI ŽYDINT DEBESIMS
2
• Elena Skaudvilaitė.
VIEŠPATIE, NEBAUSK - PALAIMINK…
1
• Elena Bukelienė.
LIETUVIŠKUMO SINDROMAS
12
• INKILAS5
• EILĖRAŠČIAI16
• VIENAS NAKTY SUOMIJOJ12
• LIETUVOS REKORDŲ KNYGA14
• NAUJOS KNYGOS2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Henrikas Kebeikis.
PAŠTO ŽENKLAI, APLENKĘ LAIKĄ
5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
HIPIAI, ARBA PIEVELĖS SAKRAMENTAS
22

MUZIKA 
• Ona Narbutienė.
KELI LIETUVOS AUKŠTOSIOS MUZIKOS MOKYKLOS GYVENIMO FRAGMENTAI
4
• JUOZAS ANTANAVIČIUS.
LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJAI - 70
1

DAILĖ 
• NETIKRAS ZUIKIS6

ŠOKIS 
• Helmutas Šabasevičius.
PAVASARIS SU LIETUVIŠKA CHOREOGRAFIJA

TEATRAS 
• Vanda Kalpokaitė.
VEIKIAU IŠSIGANDĘ NEI ŠVELNŪS
23

NAUJI FILMAI 
• RUSIJOS IR UKRAINOS KINO SAVAITĖJE - NAUJI FILMAI1
 Rasa Paukštytė.
SPIKE`O LEE "KAPUT"
5

KRONIKA 
• RAŠYTOJŲ KŪRYBOS IR POILSIO NAMAI ANYKŠČIUOSE3
• LRS

IN MEMORIAM 
• BALYS BARAUSKAS2

SKELBIMAI 
• www.varioburnos.com3

KVAILIŲ LAIVAS 
• NUSISTEBĖJIMAS
• DEPEŠOS PROJEKTAS
• DĖMESIO! POLITIKŲ ATESTACIJA15
• James Thurber.
TRIUŠIAI, SUKĖLĘ TIEK RŪPESČIŲ
16

E.Pašto dėžutė 
• Skaitmeniniai laiškai7

NAUJI FILMAI

SPIKE`O LEE "KAPUT"

Rasa Paukštytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Edwardas Nortonas, Seymouras Hoffmanas ir Spike`as Lee filmuojant "25 valandą"
Davido Lee nuotrauka

Laikas bėga, o Spike`o Lee filmai tebėra vis tokie pat aštrūs, kaip ir tuomet, kai jis filmavo savo studentišką šovinistinį Grifito "Nacijos gimimo" perdirbinį "Atsakymas", o savo nuoširdžią odę amerikietiškam juodųjų getui įžūliai vadino "Džo kirpykla: mes pjaustome galvas". Už ją, beje, Amerikos Oskarų akademija Lee skyrė studentišką "Oskarą". Tai buvo prieš dvidešimt metų. Nuo to laiko akademijos palankumas šiam juodaodžiui režisieriui, su neapykanta garsiai kalbėjusiam ir filmavusiam filmus apie tai, jog politkorektiškumą sugalvojo baltieji, kad sušvelnintų savo kaltę juodajai Amerikai, blėso vis labiau, biografinis "Malkolmas X" prieš dešimtmetį taip ir nepelnė jokio apdovanojimo, nepaisant šios drobės įspūdingumo. Lee nėra patogus režisierius ir pilietis, jis nuolat kvestionuoja visokius rasines problemas švelninančius pareiškimus, radikaliai pasisako, kad egzistuoja dvi sunkiai sutaikomos Amerikos - baltoji ir juodoji. Dar mokykloje jis repavo: "Mes, broliai, priversime baltuosius pažvelgti į juoduosius". Jo pirmuosiuose filmuose šis šūkis įgyvendintas su visa įmanoma nelabai korektiška energija. Tokio Spike`o Lee mūsų žiūrovas Lietuvos kino teatrų ekranuose taip ir nematė. Tiesa, ne taip seniai buvo rodytas "baltas" Lee filmas "Semo vasara". Baltas, nes filmo veikėjai - baltaodžiai. Tai ne pats sėkmingiausias režisieriaus kūrinys, nors ir iki kaulų smegenų įtikinantis realizmu. Šiandien mes galime pamatyti irgi "baltą" Lee filmą, kuris, nepaisant savo "spalvos", tarsi sugeria kelių dešimtmečių režisieriaus kūrybinę patirtį, akumuliuoja jo meistriškumą, demonstruoja aštrių ekrano ritmų pojūtį ir su nauja jėga kreipiasi į publiką, kalbėdamas apie pasikeitusį, sugriuvusį pasaulį. Tai filmas "25 valanda", kuris, mano nuomone, buvo tiesiog įžeistas šiųmetiniame Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje neskyrus režisieriui ar bent jau pagrindinio vaidmens atlikėjui Edwardui Nortonui prizo. Bet kaipgi skirsi prizą režisieriui, kuris, užuot linkėjęs meilės, sveikatos, visa ko geriausio ar dar kokio nors mandagaus šlamšto, ant savo nuotraukos rašo spausdintom raidėm "kaput".

"Kaput" Spike`o Lee herojui, narkotikų prekeiviui ir rusų mafijos Niujorke pagalbininkui Mončiui Broganui. Jam liko 24 valandos prieš sėdant septyneriems metams į cypę. Jam liko paskutinė para, kad susitiktų su draugais, tėvu, atsisveikintų su mylima moterimi. Spike`as Lee vedžioja savo herojų po Niujorko gatves, naktinius klubus, landynes ir prabangias vietas. Paskutinė žmogaus diena kaip lakmuso popierėlis išryškina apsimestinius ir nuoširdžius, pragmatiškus ar beprasmiškus jo santykius su žmonėmis ir miestu. "25 valandos" fokusas tas, kad Brodžio klaidos, klajonės po prisiminimus, savas vietas ir pas draugus, atrodytų, yra tik herojaus asmeninės problemos, tačiau drąsios Lee režisūros dėka jos tampa Niujorko po rugsėjo 11-osios drobe. Spike`ui Lee nė motais, kad amerikiečių kino kūrėjai buvo paprašyti nepriminti Dvynių ar juos net išimti iš jau sukurtų filmų, - jis savo Montį su slogiomis asmeninėmis bėdomis sodina ant palangės tiesiai prieš Dvynių griuvėsius, ir jie antrina, rimuojasi su jo sugriuvusiu gyvenimu. Spike`ui Lee nesvarbu, kad Mončio monologas tualete prieš veidrodį yra gana teatrališka priemonė, įsiterpianti į kone paradokumentinę jo filmo stilistiką, - Edwardas Nortonas taip meistriškai išsako šį monologą, kad jo žodžiai "Fuck Osama Bin Laden" tėra nekaltas keiksmažodėlis palyginti su slystančiu iš po kojų suskeldėjusiu nuo veidmainystės pasauliu, atsivėrusiu per paskutines laisvės valandas. Spike`as Lee taip laisvai manipuliuoja pačiomis įvairiausiomis stilistinėmis priemonėmis, kad nė nepastebi, kaip staiga realistinėje filmo aplinkumoje išnyra pats tikriausias, muzikinio videofilmo taisyklėmis surežisuotas intarpas. Lee filme polistilistika yra ne savatikslė, ji išryškina tam tikrus teminius filmo aspektus: taip lyg vienu režisūriniu kaprizu - muzikiniu klipu - jis į vieną vietą sutelkia visą niujorkiečių spalvų įvairovę, sukuria ritmingą filmą filme, kuris varijuoja surežisuotus stambius planus ir dokumentinius kadrus. Filmas filme yra ir rožinis Mončio sapnas, kaip galėtų būti, jeigu jis staiga ištrūktų iš savo susikurtų aplinkybių, jei automobilis jį nuvežtų ne į bausmės atlikimo vietą, jeigu jam pasisektų pabėgti. Bet Spike`as Lee tuo ir skiriasi nuo daugelio amerikiečių režisierių, kad neleidžia sapnams užliūliuoti savo herojaus, o sugrąžina juos į beviltišką realybę. Holivudas - gal ir sapnų fabrikas, tačiau jame dar liko keletas režisierių, kuriuos kamuoja nemiga, kurie neapgaudinėja savęs nepagrįstomis viltimis. Vienas tokių ir yra Spike`as Lee, aistringas krepšinio gerbėjas, "Nike" reklamų kūrėjas ir vienas produktyviausių pikčiurnų pasaulio ekranuose. Spaudos konferencijose jis retai šypsosi. Matyt, neturi tam jokių įtikinamų priežasčių.

iliustracija
Edwardas Nortonas Spike`o Lee filme "25 valanda"
 

Skaitytojų vertinimai


7132. ILOV2XLR8 :-) 2004-03-27 18:10
Ech kad tik daugiau straipsniu apie ji lietuviskai. Jo biografija kitu kinu aprasymai o siaip straipsnis neblogas!

31039. akwa :-) 2006-08-09 11:47
super filmas!

46841. arturas :-) 2008-05-13 11:27
geras

49547. Brigita :-) 2008-11-08 20:57
Filmas 25 valanda yra man vienas is megstamiausiu,po jo labai susizavejau Edwardo Nortono vaidyba.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
5:09:53 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba