Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-04-18 nr. 2946

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• LINKSMŲ ŠVENTŲ VELYKŲ6
• TRUMPAI
• MIELI "LITERATŪROS IR MENO" AUTORIAI,1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• DĖMESIO, DISKUSIJA!
• KULTŪROS ASPIRACIJOS, LIETUVAI STOJANT Į EUROPOS SĄJUNGĄ
• Romas Gudaitis.
NEGRAŽBYLIAUKIME KULTŪROS TEMOMIS
2
• MENININKŲ KREIPIMASIS5
 IŠDŪRĖ1
• Benediktas Januševičius.
ŠEŠTASIS "KNYGŲ PAVASARIS" MOKYTOJŲ NAMUOSE
1

POEZIJA 
• VYTAS DEKŠNYS3

PROZA 
• Karo chirurgo prisiminimai.
JUOZAS MARCINKEVIČIUS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• Nepabaigiama poema.
JANIS ELSBERGAS

KNYGOS 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
ATITOKTI ŽYDINT DEBESIMS
2
• Elena Skaudvilaitė.
VIEŠPATIE, NEBAUSK - PALAIMINK…
1
• Elena Bukelienė.
LIETUVIŠKUMO SINDROMAS
12
• INKILAS5
• EILĖRAŠČIAI16
• VIENAS NAKTY SUOMIJOJ12
• LIETUVOS REKORDŲ KNYGA14
• NAUJOS KNYGOS2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Henrikas Kebeikis.
PAŠTO ŽENKLAI, APLENKĘ LAIKĄ
5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
HIPIAI, ARBA PIEVELĖS SAKRAMENTAS
22

MUZIKA 
• Ona Narbutienė.
KELI LIETUVOS AUKŠTOSIOS MUZIKOS MOKYKLOS GYVENIMO FRAGMENTAI
4
• JUOZAS ANTANAVIČIUS.
LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJAI - 70
1

DAILĖ 
• NETIKRAS ZUIKIS6

ŠOKIS 
• Helmutas Šabasevičius.
PAVASARIS SU LIETUVIŠKA CHOREOGRAFIJA

TEATRAS 
• Vanda Kalpokaitė.
VEIKIAU IŠSIGANDĘ NEI ŠVELNŪS
23

NAUJI FILMAI 
• RUSIJOS IR UKRAINOS KINO SAVAITĖJE - NAUJI FILMAI1
• Rasa Paukštytė.
SPIKE`O LEE "KAPUT"
5

KRONIKA 
• RAŠYTOJŲ KŪRYBOS IR POILSIO NAMAI ANYKŠČIUOSE3
• LRS

IN MEMORIAM 
• BALYS BARAUSKAS2

SKELBIMAI 
• www.varioburnos.com3

KVAILIŲ LAIVAS 
• NUSISTEBĖJIMAS
• DEPEŠOS PROJEKTAS
• DĖMESIO! POLITIKŲ ATESTACIJA15
• James Thurber.
TRIUŠIAI, SUKĖLĘ TIEK RŪPESČIŲ
16

E.Pašto dėžutė 
• Skaitmeniniai laiškai7

AKTUALIJOS

IŠDŪRĖ

[skaityti komentarus]

Praeitą savaitę mūsų premjeras, kalbėdamas apie Generalinio komisaro "klaidas", savo leksikone pavartojo paauglių slengo žodį "išdūrė". Esą policijos aukščiausiąjį pareigūną "išdūrė" politikai, tik valstybės stabilumo garantas nepasistengė sukonkretinti - kas tie niekšai? Ištartas žodis kaip žvirblis : išsprūdo - nebepagausi, nebeatsiimsi. Ši premjero gražbylystė ir pavartotas terminas, ne visai tinkantis valdžios pirmojo ešelono asmeniui, paskatino mūsų savaitraštyje paskelbti naują rubriką "IŠDŪRĖ". Nuo šiol visuomenė turės nišą pasisakyti, kartais net skaudančia širdim prisipažinti, kaip buvo "išdurti" ir kas juos "išdūrė". Jei pažvelgtume į Lietuvą iš paukščio skrydžio, kažin ar pamatytume žmogų, kuris nėra "išdurtas", nelygu tik kokiu mastu ir kokiais būdais. Tad ši nauja rubrika bus ir savotiška prevencinė priemonė, skelbianti "išdūrikus", kad tas pats Benderis tokiu pačiu būdu "nebeišdūrinėtų" mūsų piliečių. Suprantama, jei asmuo, rašantis savo "išdūrimo" istoriją, bus nesąžiningas ar šališkas, sieks keršyti ar šantažuoti, visą atsakomybę už savo žodžius teisme ar kitoje aukštoje instancijoje jis privalės prisiimti sau, nes mūsų laikraštis už rašančiųjų mintis ir pažiūras neatsako.

KAS KĄ "IŠDŪRĖ"?

Per Vilnių vėl nušurmuliavo tūkstantiniai mitingai. Po mūsų "Dainuojančios revoliucijos" tai bene ir bus pirmosios kregždės, liudijančios, kad pilietiškumas, politinė kultūra, visuomenės aktyvumas, piliečių politinė nuovoka nėra tik tušti žodžiai ar gražūs romantiški prisiminimai. Anksčiau į gatves skurdas ir neteisybė išvarydavo pensininkus, kitas socialiai nuskriaustas žmonių grupes ar politiškai angažuotas moteris, nepagarbiai valdžios "balkių" pakrikštytas "megztosiomis beretėmis", o šįsyk į aikštes išėjo jaunimas. Nei kas per daug juos agitavo, nei kvietė. Už jų nugarų nestovėjo ir koks nors pacifistas profesorius su plunksnakočiu rankose, galintis pasirašyti įskaitą, o galintis ir nepasirašyti.

Stoviu minioje tarp jaunų žmonių, ir atgyja seniai užmirštos Sąjūdžio laikų emocijos: sunkiai nusakomas bendrumo, solidarumo, tylaus džiaugsmo jausmas, kylantis iš suvokimo, kad esame orūs, esame savimi ir neleisime, kad valdininkai manipuliuotų mūsų valia, kaip jiems patogu. Per trylika Nepriklausomybės metų pilietį jie retsykiais prisimindavo tik per rinkimus, o dieną po rinkimų vėl darydavo tai, ką darę. Valdančiųjų nepagarba paprastam žmogui, rinkėjui, galų gale - piliečiui praeitą savaitę buvo parodyta labai akivaizdžiai. Valdžia net nepasirūpino susirasti sename savo demagogijos sąšlavyne figos lapelio, kad prisidengtų savo nepadorią nuogybę. Visokio pobūdžio pornografija ir prostitucija Lietuvoje yra uždrausta ir saistoma atsakomybe pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį. Tačiau politinė nešvankybė tarytum yra kažkas visai kita - leistina, legalu. Konstitucija galima manipuliuoti, įstatymų normomis, principais taip pat. Valdžios lūpose liko tik tuščiai gaudžianti visuomenės kerėjimo formulė: "Viskas pagal Konstituciją". Jei Konstitucija būtų gyvas ir jautrus padaras, neabejoju, kad matydama, kas jos vardu daroma, ji nusižudytų.

Per daug nedramatizuodami praėjusios savaitės politinių įvykių, galėtume reziumuoti ir taip. Na ką, nieko tokio labai lemtingo lyg ir neatsitiko. Premjeras su Prezidentu, tarpusavy susitarę, tik "išdūrė" du neįtikusius valdininkus: Generalinį komisarą ir Vilniaus merą. Tokios rokiruotės - ne pirmą ir ne paskutinį kartą. Tik kaži kodėl anksčiau prokurorų ar komisarų keitimai niekados nesusilaukdavo tokio visuomenės rezonanso ir reakcijos. Patys skiria - patys ir atleidžia. Distancija, kuri žiojėjo tarp valdžios ir žmogaus, buvo tokia, kad žmogus į visas tokio pobūdžio rokiruotes tik numodavo ranka: "Ne mano daržas - ne mano pupos…" Tačiau dabar vilniečiai suvokė, kad meras buvo jų, kad jie balsavo už jį. Lygiai taip kadaise, prasidedant Sąjūdžiui, Lietuva suvokė, kad "pastatytas" sekretorius R.Songaila yra ne jų, kad jie jo nei rinko, nei nori laikyti savo viršininku. Anuomet visuomenė pasijuto eilinį sykį partiečių "išdūrinėjama" ir "išdūrė" pačius partiečius.

Jei gyventume kitu laiku, sakytum, kad tokia intriga tik suteikia kasdienybei įdomumo ir dramaturgijos. Smagiau gyventi, kai kas nors vyksta, keičiasi, kai visuomenė šurmuliuoja, kai pilietis ima manyti, kad nuo jo valios ir veiksmo priklauso jo ir kitų piliečių ateitis. Kitas net atranda seniai užmirštą ant aukšto apipelijusią trispalvę, seną garsiakalbį, vatmano lapų ir sudžiūvusį guašą - gyvenimas vėl įgauna prasmę. Nerealizuota energija siūbteli visai netikėtai - yra aiškus tikslas, yra aiškios ir priemonės, skatinančios veiksmą, išradingumą, fantaziją. Tačiau yra ir vienas "bet". Gyvename ne kitu laiku, o šiandien, kai iki referendumo yra likęs mažiau nei mėnuo. Jei, likus tiek laiko iki lemtingo apsisprendimo, valdžia ima "išdūrinėti" visuomenę, kyla pora klausimų, į kuriuos negali rasti elementariausia logika pagrįsto atsakymo. Visų pirma: "Nejau valdžios vyrai mano, kad, parodę nepagarbą savo piliečiams, nesulauks adekvačios reakcijos iš piliečių pusės, kai tuos pačius piliečius kvies prie balsadėžių?" Mes jau esame turėję tokių protesto ir keršto balsavimų, ir visai nesvarbu, kokios svarbos klausimas yra sprendžiamas. Jei siūlo balsuoti tas, kuris andai nesiskaitė su manimi, įžeidė mano savigarbą ir orumą, žinia, kaip aš balsuosiu. Nesunku prognozuoti, kiek į referendumą dėl stojimo į ES ateis vilniečių, jei juos pakvies Paviržis (jei neklystu, už jį balsavo tik 6 procentai rinkėjų). O jis juk privalės pakviesti; antraip - koks gi jis miesto Meras? Kyla ir kitas klausimas, kuris gali pasirodyti net "paranojiškas". Gal aukščiausi pareigūnai, taip beatodairiškai "veikdami", kaip veikė praeitą savaitę, būtent ir siekė tokio rezultato, kad žmonės balsuoti arba neateitų, arba balsuotų prieš. Kai visuomenė draskoma prieštaravimų, nesantaikos, kai sklando protesto, nepasitikėjimo, neprognozuojamos rytdienos baimė, nesunku nuspėti, kaip tokia atmosfera gali paveikti tų potencialių balsuotojų valią. Vengrijoj praeitą šeštadienį į referendumą atėjo vos 46 procentai rinkėjų, nors Budapeštas gyveno ramiai, darniai, nedraskomas tokių absurdiškų konfliktų ir kur kas turtingiau nei mes.

Kas darys išvadas ir prisiims atsakomybę, jei eilinį istorinį kartą vėl mums nepasiseks? Gal Lena Lolišvili? Ką jai dabar ten kužda į ausį Dievas, Prezidente? Ir kas ką bus šį sykį "išdūręs"?..

LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS

 

Skaitytojų vertinimai


1867. M&M2003-04-20 02:52
referendumas neivyko, jau iesko kaltu.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
5:09:52 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba