Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-04-18 nr. 2946

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• LINKSMŲ ŠVENTŲ VELYKŲ6
• TRUMPAI
• MIELI "LITERATŪROS IR MENO" AUTORIAI,1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• DĖMESIO, DISKUSIJA!
• KULTŪROS ASPIRACIJOS, LIETUVAI STOJANT Į EUROPOS SĄJUNGĄ
• Romas Gudaitis.
NEGRAŽBYLIAUKIME KULTŪROS TEMOMIS
2
• MENININKŲ KREIPIMASIS5
• IŠDŪRĖ1
• Benediktas Januševičius.
ŠEŠTASIS "KNYGŲ PAVASARIS" MOKYTOJŲ NAMUOSE
1

POEZIJA 
• VYTAS DEKŠNYS3

PROZA 
• Karo chirurgo prisiminimai.
JUOZAS MARCINKEVIČIUS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• Nepabaigiama poema.
JANIS ELSBERGAS

KNYGOS 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
ATITOKTI ŽYDINT DEBESIMS
2
• Elena Skaudvilaitė.
VIEŠPATIE, NEBAUSK - PALAIMINK…
1
• Elena Bukelienė.
LIETUVIŠKUMO SINDROMAS
12
• INKILAS5
• EILĖRAŠČIAI16
• VIENAS NAKTY SUOMIJOJ12
• LIETUVOS REKORDŲ KNYGA14
• NAUJOS KNYGOS2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Henrikas Kebeikis.
PAŠTO ŽENKLAI, APLENKĘ LAIKĄ
5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
HIPIAI, ARBA PIEVELĖS SAKRAMENTAS
22

MUZIKA 
• Ona Narbutienė.
KELI LIETUVOS AUKŠTOSIOS MUZIKOS MOKYKLOS GYVENIMO FRAGMENTAI
4
 JUOZAS ANTANAVIČIUS.
LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJAI - 70
1

DAILĖ 
• NETIKRAS ZUIKIS6

ŠOKIS 
• Helmutas Šabasevičius.
PAVASARIS SU LIETUVIŠKA CHOREOGRAFIJA

TEATRAS 
• Vanda Kalpokaitė.
VEIKIAU IŠSIGANDĘ NEI ŠVELNŪS
23

NAUJI FILMAI 
• RUSIJOS IR UKRAINOS KINO SAVAITĖJE - NAUJI FILMAI1
• Rasa Paukštytė.
SPIKE`O LEE "KAPUT"
5

KRONIKA 
• RAŠYTOJŲ KŪRYBOS IR POILSIO NAMAI ANYKŠČIUOSE3
• LRS

IN MEMORIAM 
• BALYS BARAUSKAS2

SKELBIMAI 
• www.varioburnos.com3

KVAILIŲ LAIVAS 
• NUSISTEBĖJIMAS
• DEPEŠOS PROJEKTAS
• DĖMESIO! POLITIKŲ ATESTACIJA15
• James Thurber.
TRIUŠIAI, SUKĖLĘ TIEK RŪPESČIŲ
16

E.Pašto dėžutė 
• Skaitmeniniai laiškai7

MUZIKA

LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJAI - 70

JUOZAS ANTANAVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
LMA rektorius Juozas Antanavičius
Algirdo Rakausko nuotrauka

Institucijos jubiliejaus proga įprasta pasakoti jos istoriją... Tačiau, ėmęsis tai daryti, manau, pasielgčiau neapdairiai, tarsi paliudyčiau, kad Lietuvos konservatorijos-Muzikos akademijos 70-mečio raidą įmanoma "sutalpinti" į keletą suskaičiuotų minučių... Nebent, kaip tai daro istorinių pastatų restauratoriai, verta zonduojant nuimti "laiko tinko" sluoksnį ir žvilgtelėti tik į vieną kitą esminį akademijos gyvenimo momentą.

Išaugusi iš Juozo Naujalio 1919 m. įsteigtos muzikos mokyklos, konservatorija greta Valstybės teatro tapo jaunos respublikos muzikos kultūros centru. Konservatorijos bendruomenę tuomet sudarė 250 studentų ir per 30 dėstytojų. Abi šios institucijos, orientuodamosi į Europos muzikos kultūros standartus, sutelkė užsienyje mokslus išėjusius lietuvių muzikus, taip pat rasdavo lėšų ir iš kitų šalių pasikviesti žymiems atlikėjams bei pedagogams. Konservatorijos absolventai - kompozitoriai, atlikėjai skleidė šalyje rimtosios muzikos poreikį, o jis skatino konservatoriją stiprėti ir plėstis.

Per pasaulinio karo sumaištį sumenkusiai Kauno konservatorijai į talką atėjo 1945 m. iš Vilniaus muzikos mokyklų suformuota Vilniaus valstybinė konservatorija, o 1949-aisiais jos abi buvo sujungtos į vieną Lietuvos valstybinę konservatoriją. Iš Kauno į ją buvo permestos lėšos, į sostinę persikėlė ir dalis dėstytojų. Kaunas, netekęs aukštosios muzikos mokyklos, patyrė skriaudą, kuri buvo kompensuota tik po 40-ies metų, skambant Atgimimo varpams. 1989 metais buvo įsteigtas Lietuvos valstybinės konservatorijos Kauno fakultetas.

Šis prasmingas muzikos kultūros decentralizacijos procesas prasidėjo dar anksčiau, kai 1975 m. į Lietuvos valstybinės konservatorijos sudėtį buvo įtraukti Klaipėdos fakultetai, uostamiestyje veikę kaip Šiaulių pedagoginio instituto padalinys. Prijungus iš Vilniaus pedagoginio instituto atkeltą muzikos mokytojų specialybės kontingentą, Klaipėdos fakultetai tapo pagrindiniu šalies muzikos mokytojų rengimo židiniu. (Vėliau fakultetai buvo perduoti naujai susikūrusio Klaipėdos universiteto Menų fakultetui.)

1992 m. Lietuvos konservatorija Aukščiausiosios Tarybos nutarimu pavadinama Lietuvos muzikos akademija, įtraukiant ją į šalies universitetinių aukštųjų mokyklų tarpą. O gražus konservatorijos vardas padovanojamas penkioms viduriniojo lygio mokykloms - buvusioms aukštesniosioms muzikos mokykloms.

Per savo istoriją šioji mūzų buveinė augo šakodamasi iš muzikos kamieno, o jos šakos yra teatras, meno istorija ir teorija, kinas, televizija, garso įrašai, meno vadyba, klasikinis bei modernusis šokis… Atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę ir nutrūkus ryšiams su Maskvos ir Leningrado kino mokyklomis, akademijoje buvo pradėti rengti šaliai būtini kino ir TV režisieriai, operatoriai, garso režisieriai. Atsižvelgiant į gyvenimo poreikį, užpernai buvo sudaryta choreografijos studijų programa, skirta klasikinio ir modernaus šokio pedagogams, choreografams. Laikydama ranką ant šalies meno rinkos pulso, akademija profiliuoja ir tradicines studijų programas: muzikantams suteikia galimybę specializuotis džiazo ir improvizacijos srityje, parengė dainuojančių ir šokančių dramos aktorių trupes, kurios jau rado savo vietą Lietuvos teatrų scenose.

* * *

Muzikos akademijos istorija - ne tik datos, reorganizacijos ir pavadinimų kaita, bet visų pirma jos bendruomenės gyvenimas, nuolatinis edukacinis ir kūrybinis darbas. Muzikos akademijos didžiausias turtas - jos pedagogai ir studentai, jau pasiekę meno aukštumų ar siekiantys tapti meno žvaigždėmis. Per tuos septynerius gyvavimo dešimtmečius akademija į profesinį gyvenimą išleido apie 10 tūkstančių muzikos pedagogų ir atlikėjų, kompozitorių, muzikologų ir etnomuzikologų, dramos aktorių ir režisierių, kino, televizijos, garso įrašų specialistų, meno vadybininkų, šokėjų… Visais mokyklos istorijos laikotarpiais juos ugdė lietuviškojo meno korifėjai, tie, kurių vardai puošė koncertų, spektaklių afišas, autorinių knygų viršelius, kurių kūryba peržengė Tėvynės ribas. Visi žymiausi įvairių sričių Lietuvos menininkai buvo šios menų akademijos profesoriai. Savo menu ir kūryba jie tvirtino ir tvirtina tautos identitetą, siekia, "kad Lietuva neišsivaikščiotų". Mūsų kraštui jie padeda įgyti kultūringos, perspektyvios tautos ir valstybės įvaizdį. Akademijos auklėtinių tarpe - daugelis tokių, apie kokius didysis muzikos genijus J.S.Bachas kadaise pasakė: "Wem die Kunst das Leben ist, dess Leben ist eine Kunst!" ("Kam menas yra gyvenimas, to gyvenimas yra menas!"). Visiems jiems, išėjusiems į nebūtį, o ir šiandien tebetriūsiantiems, mes reiškiame pagarbą ir dėkingumą.

Tautos, valstybės turtingumą liudija visų pirma intensyvi, gaji kūryba... Tokios tautos - dvasiškai turtingos. Ne tik mokslas, išradyba, bet ypač menas, jo kūrimas ir refleksija ugdo piliečių bei visuomenės išmonę, fantaziją, taigi kūrybiškumą. Ne tiek įgytų žinių rinkinys, kiek kūrybiškumas formuoja asmenį kaip specialistą ir iniciatyvų visuomenės narį. Tadgi derėtų šūkį "Sukurkime žinių visuomenę" pakeisti šūkiu "Sukurkime idėjų visuomenę". Muzikos akademijos (manau, galiu pridurti - ir Dailės akademijos) ir yra vienas uždavinių - inspiruoti tokios kuriančios kultūros visuomenės tapsmą.

Daug kas nuoširdžiai mano, kad valstybei stojantis ant kojų besąlygiškai svarbiausia yra ekonomika: "Pirma duona, o dainos paskui". O jeigu nepriešintume tų dviejų "d"? Juk ir dainos, puoselėjančios dvasią bei humaniškas savybes, padėjo Lietuvai atkurti Nepriklausomybę... Prisimename? "Dainuojančioji revoliucija!"

Tikriausiai klysta ir tie, kurie, nors ir neneigdami meno aktualumo mūsų šaliai, mano taip: "Menas daug kainuoja, bet, deja, neduoda šalies ekonomikai materialinės naudos"... Gal ir sunku būtų ekonomiškai apskaičiuoti, bet paprasta logika piešia tokią hipotetinę situaciją: mūsų europėjančioje šalyje, ypač sostinėje Vilniuje, kasdien lankosi šimtai užsieniečių - diplomatų, verslininkų, pareigūnų; valdžios ir verslo kabinetuose diskutuoja, derasi, svarsto Lietuvos ateitį, investicijų galimybę... Vakarais pasklinda po miestą, ir jis jiems pasiūlo... ne tik barus su geru lietuvišku alumi, bet ir spektaklius, koncertus, kurių, ir aukščiausio lygmens, Vilniuje gausu beveik kasvakar - opera, baletas, Filharmonija, Rotušė, Muzikos akademija, Kongresų rūmai, festivaliai... Kultūringas, toli matantis užsienio politikas ar verslininkas, neabejoju, pamanys: "Žinai, brolau, čia, pasirodo, kultūringa, ambicinga tauta; jai priklauso ateitis - verta investuoti..."

Kurgi yra Lietuvos muzikos akademija - ar tik rūmuose priešais Lukiškių aikštę ir dar viename kitame Vilniaus ir Kauno pastate? Ji yra ir Nacionalinės operos, ir Nacionalinės filharmonijos scenose, ir Kongresų rūmų salėje bei joje koncertuojančio Valstybinio simfoninio orkestro gretose. Per savo auklėtinius ji kasdien dalyvauja visų tipų šalies muzikos mokyklų pamokose... Ji yra visur ten, kur dainuojama, griežiama, skambinama, vaidinama ir filmuojama... taigi ir mūsų dramos teatruose, radijuje ir televizijoje... Juk visų šių institucijų meninis personalas savo profesinę gimtį sieja su Muzikos akademija, kai kur kone visu šimtu procentų... Muzikos akademija ir jos žmonės - studentai, pedagogai - ypatinga bendruomenė: skendinti muzikoje, vaidinanti teatrą, sukanti filmus... Mūsų gal koks pusantro tūkstančio, bet iš tikrųjų tai - gal net tūkstantį kartų daugiau, pusė Lietuvos... Juk toks nuostabus yra menininko profesijos savitumas, kai meno procese greta kūrėjų dalyvauja dar ir gausybė kitų žmonių, kurie klauso muzikos kūrinių, žiūri spektaklius, filmus.

Jei kas sumanytų akademijos sąskaita sutaupyti valstybės lėšų, pasakyčiau: "Uždarysite operą, Filharmoniją, kurį nors dramos teatrą, šią Kongresų salę perduosite posėdžiams ar suvažiavimams - bus didelis nuostolis, šokas kultūringajai visuomenės daliai... Bet po mėnesio kito minėtose institucijose rezidavę artistai ir aktoriai dainuos, šoks, vaidins susiradę kitas, gal tik menkesnes sales, prasimanys funkcionavimo lėšų... Bet jei uždarysite akademiją - po 10-20 metų visose minėtose institucijose bei jų salėse stos dykumos tyla... Tada teks skirti dešimteriopai daugiau lėšų menininkams iš užsienio parsikviesti...".

O šiandien Muzikos akademija ne tik aprūpina savo šalį menų trubadūrais, bet jau gali ir kitus pamokyti. Akademija yra visų trijų reikšmingiausių Europos meno mokyklų asociacijų narė, vienos iš jų ir iniciatorė. Jos tarptautinio bendradarbiavimo žemėlapis panėši į kokios nors garsios aviafirmos skrydžių planą. Akademija per Nepriklausomybės laikotarpį tapo plačiai žinoma ir pripažinta. Daugelis jaunų muzikų tampa tarptautinių konkursų laureatais, iš akademijos studentų ir absolventų sudaryti kameriniai chorai laurus iš prestižinių Europos konkursų parsiveža jau nebe vienetais, o puokštėmis, o tų puokščių ryškiausia gėlė dažnai būna konkurso Didysis prizas... Mūsų partneriai iš Vakarų jau suvokė, kad į Lietuvą verta atvažiuoti pasimokyti simfoninio dirigavimo, videofilmų kūrimo intensyviuose kursuose ar vasaros stovyklose, jie įprato pastiprinti Europoje formuojamus jaunimo simfoninius orkestrus ir chorus mūsų studentais. Praėjusį rudenį Muzikos akademijoje vyko Europos konservatorijų asociacijos metinis kongresas, kuriame dalyvavo 160-ies Europos aukštųjų muzikos mokyklų vadovai. Jie svarstė: Lietuva maža, ekonomiškai dar nestipri šalis, bet turi tokią išvystytą muzikos kultūrą; reikia pažiūrėti, kaip čia dirbama... Pažiūrėjo, paklausė ir konstatavo: tai buvo prasmingas, pamokomas ir per asociacijos 49 metų istoriją geriausiai surengtas kongresas, vertėjo čia atvažiuoti... Malonių pagiriamųjų žodžių akademija sulaukė ir iš žymiausiu pasaulio muziku Nr.1 vadinto smuikininko, dirigento - legendinio Lordo Yehudi Menuhino, kai jis 1998 metais laiške akademijos rektoriui rašė sutinkąs priimti akademijos Garbės daktaro vardą:

"Aš jaučiuosi labai pagerbtas gaudamas Lietuvos muzikos akademijos Garbės daktaro titulą iš muzikaliausios tautos, su kurios orkestrais ir chorais aš dirbu su tokiu džiaugsmu. Esu labai laimingas, kad Jūs Muzikos akademijoje surengsite Garbės daktaro vardo suteikimo ceremoniją, ir su didžiausiu nekantrumu laukiu šios progos".

Akademijos vardu noriu padėkoti visiems jos bičiuliams - tėveliams, kurie vis dar ryžtasi atvesti savo vaikelius į pirmąją muzikos mokyklos klasę, nepaisydami, kad pagal potencialias pajamas muziko profesija Lietuvoje tampa neprestižinė profesija; muzikos mokykloms, konservatorijoms, kurios renčia pamatą, ant kurio akademija toliau stato meno kultūros rūmą; Respublikos Vyriausybei, kuri pagal išgales stengiasi sukurti materialinį pagrindą edukacinei ir meninei akademijos bendruomenės veiklai. Nuoširdžiausiai dėkoju Tekančios Saulės šalies - Japonijos Vyriausybei ir jos atstovams, skyrusiems akademijai grantą fortepijonams ir orkestro instrumentams įsigyti; dėkoju mūsų šalies firmoms, ypač akcinei bendrovei "Alna", ir asmenims, kurie altruistiškai yra įmūriję ne vieną akmenį į akademijos materialųjį fundamentą. Dėkoju Bronislovui Lubiui ir koncernui "Achemos grupė", akademijai gimtadienio proga dovanojusiems fortepijoną; na ir, žinoma, esame didžiai dėkingi mūsų tautai, kuri ir išugdė mus tokius - pasišventusius kurstyti menų aukurą; dėkojame ir mūsų klausytojams bei žiūrovams, kurie šioje sumaterialėjusioje laisvosios rinkos epochoje vis dar nesako: "Redukuokitės, užsidarykite, jūs mums jau nebereikalingi..." Tad aš tikiu, kad Muzikos akademija šalyje skleidžia gerą aurą!

Sveikinu išpuoselėto mūzų šventnamio vaidilas ir vaidilutes - akademijos pedagogus, studentus, tarnautojus. Sveikinu visus šio šventnamio maldininkus - mūsų klausytojus ir žiūrovus, kurie savo dalyvavimu kultūros procesuose skatina mus nenuleisti rankų ir siekti, kad neišblėstų jaunimo veržimasis studijuoti meną, kad galėtume sėkmingai vykdyti poeto Maironio eilėse išreikštą didžiai prasmingą priesaką: "...tegul skamba mūsų dainos po šalis plačiausias!"

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
5:09:46 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba