Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-04-18 nr. 2946

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• LINKSMŲ ŠVENTŲ VELYKŲ6
• TRUMPAI
• MIELI "LITERATŪROS IR MENO" AUTORIAI,1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• DĖMESIO, DISKUSIJA!
• KULTŪROS ASPIRACIJOS, LIETUVAI STOJANT Į EUROPOS SĄJUNGĄ
• Romas Gudaitis.
NEGRAŽBYLIAUKIME KULTŪROS TEMOMIS
2
• MENININKŲ KREIPIMASIS5
• IŠDŪRĖ1
• Benediktas Januševičius.
ŠEŠTASIS "KNYGŲ PAVASARIS" MOKYTOJŲ NAMUOSE
1

POEZIJA 
• VYTAS DEKŠNYS3

PROZA 
• Karo chirurgo prisiminimai.
JUOZAS MARCINKEVIČIUS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• Nepabaigiama poema.
JANIS ELSBERGAS

KNYGOS 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
ATITOKTI ŽYDINT DEBESIMS
2
• Elena Skaudvilaitė.
VIEŠPATIE, NEBAUSK - PALAIMINK…
1
• Elena Bukelienė.
LIETUVIŠKUMO SINDROMAS
12
• INKILAS5
• EILĖRAŠČIAI16
• VIENAS NAKTY SUOMIJOJ12
• LIETUVOS REKORDŲ KNYGA14
• NAUJOS KNYGOS2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Henrikas Kebeikis.
PAŠTO ŽENKLAI, APLENKĘ LAIKĄ
5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
HIPIAI, ARBA PIEVELĖS SAKRAMENTAS
22

MUZIKA 
• Ona Narbutienė.
KELI LIETUVOS AUKŠTOSIOS MUZIKOS MOKYKLOS GYVENIMO FRAGMENTAI
4
• JUOZAS ANTANAVIČIUS.
LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJAI - 70
1

DAILĖ 
• NETIKRAS ZUIKIS6

ŠOKIS 
• Helmutas Šabasevičius.
PAVASARIS SU LIETUVIŠKA CHOREOGRAFIJA

TEATRAS 
• Vanda Kalpokaitė.
VEIKIAU IŠSIGANDĘ NEI ŠVELNŪS
23

NAUJI FILMAI 
 RUSIJOS IR UKRAINOS KINO SAVAITĖJE - NAUJI FILMAI1
• Rasa Paukštytė.
SPIKE`O LEE "KAPUT"
5

KRONIKA 
• RAŠYTOJŲ KŪRYBOS IR POILSIO NAMAI ANYKŠČIUOSE3
• LRS

IN MEMORIAM 
• BALYS BARAUSKAS2

SKELBIMAI 
• www.varioburnos.com3

KVAILIŲ LAIVAS 
• NUSISTEBĖJIMAS
• DEPEŠOS PROJEKTAS
• DĖMESIO! POLITIKŲ ATESTACIJA15
• James Thurber.
TRIUŠIAI, SUKĖLĘ TIEK RŪPESČIŲ
16

E.Pašto dėžutė 
• Skaitmeniniai laiškai7

NAUJI FILMAI

RUSIJOS IR UKRAINOS KINO SAVAITĖJE - NAUJI FILMAI

[skaityti komentarus]

iliustracija
Žanas Danielis ir Natalija Buzko filme "Čechovo motyvai"

Nuo balandžio 21 d. "Lietuvos" kino teatre (12 filmų) ir "Skalvijos" kino centre (8 programos filmai) vyks Rusijos ir Ukrainos kino savaitė, kuri pagrįstai gali būti laikoma tradicinio festivalio "Gyvasis Rusijos kinas" tąsa.

Savaitė prasidės "Lietuvoje" režisierės Kiros Muratovos, dirbančios Odesoje (Ukraina), filmu "Čechovo motyvai". Kira Muratova - tai vardas, be kurio sunku įsivaizduoti sovietinį kiną, tą, kurio nesaistė ideologiniai štampai, ar postsovietinį rusakalbį kiną. Be šios režisierės unikalaus braižo filmų būtų neišsamus šiandieninio Europos autorinio kino vaizdas. Jos filmai sunkiai apibūdinami kaip priklausantys tam tikrai kartai kūriniai, beveik neįmanoma juose įžvelgti ir kokios nors priklausomybės vienam ar kitam žanrui. Nepuoselėjanti jokių susijusių su konkrečiu laiku vertybių, nesistengianti savo stilistikos jokiais specialiais būdais priartinti prie dabarties, Kira Muratova visgi išlieka vienintelė savo kartos režisierė, dėl kurios filmų varžosi tarptautiniai festivaliai, kurios kūrinius garbina jaunoji bohema, kurios kiekvienas filmas tampa meniniu įvykiu. K.Muratova unikali gal tuo, kad jos tyrinėjimo objektas - kiekvieno personažo individualybė, jo manieros, fobijos, kaprizai, jausmai. Režisierės žvilgsnis į supančius ją žmones sutirština spalvas, grotesku nuspalvina pačius, atrodytų, paprasčiausius realybės bruožus. "Čechovo motyvai" sukurti A.Čechovo apsakymo "Sunkūs žmonės" ir pjesės "Tatjana Repina" motyvais. Studentas Petia, atvykęs į tėvų vienkiemį išzirzti pinigų studijoms, tarsi iš apsakymo patenka į pjesės motyvus - į cerkvę, kur tuokiasi pora, o visi santuokos dalyviai įkalinti ritualinėse apeigose, kurių ekrano laikas sutampa su realiu laiku. Kiros Muratovos filmo "Antrarūšiai žmonės", kurį taip pat pamatysime šioje savaitėje, objektas - virtinė žavingų nevykėlių, mielų bepročių. Jie po filmo erdvę - naujųjų rusų nebaigtų statyti namų kvartalus, miesto peizažus ir stočių saugojimo kameras - tąso numirėlį: nežino Vera, kur paslėpti savo girto sugyventinio lavoną. "Antrarūšiai žmonės" - ir siaubo filmo parodija, ir "naujųjų rusų" anekdotinės mitologijos variacija, ir vodevilis. K.Muratova supina daugybę žanrų į vieną filmą, ir išeina tik jai būdinga, šiek tiek kuoktelėjusi komedija, kurioje kiekvienas suras jam artimą beprotystę.

iliustracija
Olegas Jankovskis filme "Meilužis"

Kiros Muratovos kinas nesiskaito su jokiomis srovėmis ir taisyklėmis, tuo tarpu trečias Ukrainai atstovaujantis filmas - Olesio Sanino "Mamajus" - tęsia garsiojo ukrainietiško poetinio kino tradicijas, pateikdamas savą Aukso ordos vado žygių versiją, kurioje istorijos romantizavimą bandoma suderinti su dokumentalumu.

Kino savaitės metu pamatysime naują režisieriaus Valerijaus Todorovskio - nuolatinio "Gyvojo Rusijos kino" svečio - filmą "Meilužis", praėjusių metų "Kinotauro" festivalyje apdovanotą Didžiuoju prizu ir pelnytai laikomą veik geriausiu šio režisieriaus kūriniu. V.Todorovskis šį kartą kuo mažiausiai stengiasi būti madingas, kaip "Pamaskvės vakaruose", ar kurti filmą, kuris gvieštųsi atspindėti nervingus Maskvos gyvenimo ritmus. Tačiau minimalistinėmis, net, sakytum, kukliomis kino kalbos priemonėmis naudodamasis režisierius "Meilužyje" sukūrė tikrų tikriausią egzistencinės problematikos dramą, kurios pagrindas - pati paprasčiausia, net banali buitinė psichologinė kolizija: po žmonos mirties vyras sužino, kad visą jųdviejų bendro gyvenimo laiką ji turėjo meilužį. Vyras klausia - "kodėl", o tos, kuri gali atsakyti į tą klausimą, tiesiog nebėra. Bejėgis Olego Jankovskio herojus, ieškantis atsakymo į šį klausimą, o mažiausiai jam gali padėti meilužis - Sergejus Garmašas. Jųdviejų duetas - ryškiausias praėjusių metų kino sezono aktorystės meistriškumo pavyzdys.

Kamerinis filmas - ir režisieriaus Valerijaus Rubinčiko ("Sonetų vainikas", "Išvyka į teatrą", "Laukinė karaliaus Stacho medžioklė") asmeniškas kūrinys "Kinas apie kiną".Tai bandymas į dienos šviesą ištempti kinematografinės virtuvės kasdienybę, kuri, pasirodo, visai nėra skirta tik kinematografininkams - jų ironiški stereotipai labai artimi apskritai gyvenimo herojams.

"Lokio bučinys" - saldi Sergejaus Bodrovo pasaka apie žmogumi virstantį žvėrį, prisirišusį prie savo globėjos. Filmas dalyvavo praėjusių metų Tarptautinio Venecijos festivalio konkurse, jame paskutinį vaidmenį suvaidinti buvo lemta garsiajam, rudenį Karmadono tarpeklyje žuvusiam Rusijos kino "broliui" Sergejui Bodrovui jaunesniajam.

iliustracija
Fiodoras Bondarčiukas filme "Kinas apie kiną"

Šiai kino savaitei kaip reta pritinka rubrika "Nauji filmai", nes visi joje rodomi kūriniai sukurti 2002 ir 2003 metais, o kai kurių iš jų premjeros tik ką įvyko Maskvoje - kaip antai jau pavadintos šiųmetiniu hitu jaunimo komedijos "Nė negalvok" ar režisieriaus Aleksandro Chvano melodramos "Karmen". Į "Nė negalvok" (rež. Ruslanas Baltceris) kūrėjai kviečia jaunimą - jie verčiasi per galvą, stengdamiesi dvidešimtmečius įtraukti į klipinio montažo, poliekraninio vaizdo, komikso stilistikos, kičo kratinį, į vieną filmą grūsdami melodramą ir veiksmo filmą, jų parodiją ir komediją. Aleksandras Chvanas, kadaise išgarsėjęs pirmu naujųjų laikų rusų filmu, pakviestu į Kanų kino festivalį, - "Diuba diuba", siūlo naują žlugdančios aistros versiją - filme "Karmen" aistra kalinei žlugdo jauno kalėjimo prižiūrėtojo gyvenimą.

Debiutinis Aleksandro Šeino filmas "Maišytuvas" paties autoriaus yra apibūdinamas kaip "SOS artas", nervingas filmas apie nervingą laiką. Tai - istorija apie pavydą, apverčianti jauno romantiko gyvenimą aukštyn kojom. Savaitė pristatys ir vieną garsiausių praėjusių metų debiutų - Filipo Jankovskio "Judėjimą", istoriją apie pasiturintį žurnalistą Gurjevą ir jo neramią sažinę. Filme susirinko, atrodo, visas madingiausias Maskvos trisdešimtmečių "su trupučiu" kinematografininkų būrys (nuo paties Filipo Jankovskio ir Oksanos Fanderos iki prodiuserio ir filmo aktoriaus Fiodoro Bondarčiuko), sugalvojęs papasakoti, kaip jie gyvena ir kaip juda "link savęs" tokiame sudėtingame, konformistinių pažiūrų reikalaujančiame laike.

Filmas "Žaidžiame "Moderną" (rež. Maksimas Korostyševskis) gali sudominti tuo, kad pagrindinio vaidmens atlikėja Oksana Korostyševskaja buvo vadinama viena geriausių 2002 metų aktorių, be to, filmas sukurtas rusų klasiko Ivano Bunino vėlyvojo kūrybos periodo apysakos "Korneto Jelagino byla"(1926 m.) motyvais. Šį projektą ėmėsi globoti Peterburgo režisierius Aleksejus Učitelis, kuris mūsų žiūrovams gerai pažįstamas iš biografinio filmo apie I.Buniną "Jo žmonos dienoraštis". Tikėtina, kad klasikos žinovo A.Učitelio globa (jis - filmo "Žaidžiame "Moderną" prodiuseris) veltui nenuėjo, ir egzaltuotos artistės Sosnovskajos bei korneto Jelagino aistros istorija filme suskambės kaip moderno epochos nuotaikų kūrinys. Be to, filme vaidina visas Rusijos kino žvaigždynas - Olga Volkova, Jevgenijus Mironovas, Michailas Kozakovas, taip pat A.Učitelio filmų "Žizel" manija" ir "Jo žmonos dienoraštis" aktorė Galina Tiunina.

iliustracija
Michailas Jefremovas ir Konstantinas Chabenskis filme "Judėjimas"

"Žvaigždė" - gal ambicingiausias "Mosfilmo" pastarojo dešimtmečio projektas, kuriam įgyvendinti buvo pakviestas psichologinių trilerių "Gyvačių šaltinis" ir "Gerbėjas" režisierius Nikolajus Lebedevas. Garsios Emanuilo Kazakevičiaus apysakos herojams režisierius grąžino jų realų amžių (1949 m. Aleksandro Ivanovo filme jie ne vienu dešimtmečiu buvo pasendinti), o "Mosfilmui" - vardą studijos, galinčios kurti didelės gamybinės apimties, kone "spilbergiškų" užmojų karinius filmus. Įtampa, puikus jaunų aktorių ansamblis, pirotechniniai efektai ir jausminga Aleksejaus Rybnikovo muzika garantavo šiam filmui gana neblogus finansinius rodiklius, o Nikolajaus Lebedevo, kaip režisieriaus, korektiškumas laidavo patriotinį, bet ne agresyvų (kaip buvo A.Balabanovo "Kare") patosą.

Nepaisant labai skirtingų temų ir stilistikos filmų, bendras daugumos bruožas yra tas, kad kinematografininkai stengiasi įsivaizduoti savo potencialų žiūrovą, orientuotis į vienus ar kitus žiūrovų interesus, jie tarsi dalinasi tarpusavyje auditoriją. Ir šiuo atžvilgiu gana neblogai atspindi savo šalies kino tendencijas. Jau nekalbant, kad išsamiai pristato mums nematytus (ar žinomus tik iš serialų) jaunus ir madingus aktorius ("Žvaigždė", "Nė negalvok", "Karmen", "Maišytuvas").

Parengė RASA PAUKŠTYTĖ

 

Skaitytojų vertinimai


40325. Ricardas :-) 2007-08-06 19:48
Labai įdomus straipsnis, ypač šiais laikais, kai taip užmirštamas geras kinas. http://www.itsm.lt

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
5:09:44 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba