Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-03-04 nr. 3321

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ.
Mėnesiena
9
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Apie lietuvių kalbą: ar ji galėtų būti ir elitinė?
45

KNYGŲ MUGĖ 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
12-oji Vilniaus knygų mugė: asmeniškai
4
 GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Apie tai, kaip išvariau bjaurią tetą
8

KNYGOS 
• ANA AUDICKA.
„Išsivadavusios“ moters tapatumo slinktis
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ATMINTIS 
• MARIJUS ŠIDLAUSKAS.
Jis yra ten, kur ėjo
4

KINAS 
• AGNĖ MARCINKEVIČIŪTĖ.
„Kiekvienas susitikimas – kaip dovana“
1

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatras savyje?
1
• MONIKA JAŠINSKAITĖ.
Apie spektaklio „Nutolę toliai“ kūrybą
1
• „Paukščiai“ – nuo „gulbės“ iki „kalakuto“

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
„Vartų“ dvidešimtmetis ir magnetinės juostelės magija
1

MUZIKA 
• ANTANĄ GUSTĮ kalbina DALIA RAUKTYTĖ.
Savam kaime džiazo pranašu nebūsi
1

PAVELDAS 
• REGINA URBONIENĖ.
Leono Lagausko kūrybos paroda

POKALBIAI 
• ANTANĄ GAILIŲ kalbina ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Gailių klanas – nauji žaidėjai kultūros lauke
15

POEZIJA 
• AIDAS JURAŠIUS.
3

PROZA 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Sąskaita
65
• DAINIUS VANAGAS.
Rikošetas
• AUGUSTINA KLIUKAITĖ.
Dvi miniatiūros

VERTIMAI 
• BARTOSZ KONSTRAT.
1

LITERATŪRA 
• VIRGINIJA CIBARAUSKĖ.
Tarp estezės ir nevilties:
vieno Sigito Parulskio eilėraščio analizė
7

KULTŪRA 
• Padėka
• Šv. Jeronimo premijos konkursas
• Konkursas Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijai gauti
• Du pasiaiškinimai

IN MEMORIAM 
• In memoriam Vytautas Mockaitis

DE PROFUNDIS
„Ar tik Romos patricijai slapta nesvajojo apie barbarus?..
Taip pat yra žmonių, kurie savo susidėvėjimą priima
kaip civilizacijos nuopuolį.“ Romain Gary
 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Programa kino intelektualams
6

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Tarpinės būsenos
• ONA GAIDAMAVIČIŪTĖ.
Mikalojaus Povilo Vilučio mokykla –
kūrybiškos raiškos link
• VYTAUTAS NARBUTAS.
Žvilgsnis į kitą pasaulį
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Tapyba, grafika, muzika...
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Laisvės dvidešimtmečio spalvos
• ARMINA JONUŠAITĖ.
Erotinis posūkis Aleksandro Vozbino tapyboje
• ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS.
Akademiškai apie Valentiną Antanavičių
• Sveikiname!
• Informacija
• Skirkite 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio
Lietuvos dailininkų sąjungai
• Jubiliejai
• In memoriam
• Parodos LDS galerijose

KNYGŲ MUGĖ

Apie tai, kaip išvariau bjaurią tetą

Arba Vilniaus knygų mugė mažiems ir jauniems

GINTARĖ ADOMAITYTĖ

[skaityti komentarus]

– Ar visi mane girdi? – štai kokiais žodžiais prasidėjo Vilniaus knygų mugės pirmasis vaikiškas renginys.

Netvarkos Nykštuko padėjėją (aktorė Agata Stanulevič) išgirdo visi, kas tik sukiojosi palei Vaikų sceną ar net gerokai atokiau.

Puiku, nes apie Linos Žutautės knygą „Kakė Makė ir Netvarkos Nykštukas“ iš tiesų verta šūktelėti kuo garsiau.

Šiauliuose gyvenančią dailininkę įsidėmėjau prieš keletą metų, labiausiai –­ kaip Gendručio Morkūno knygų iliustratorę. Vieną iš nedaugelio, tikrai įsijaučiančią į iliustruojamą knygą...

Vis dėlto parašė ir savą. Kažin ar galime vadinti ją paveikslėlių knyga; pagal žanro taisykles gal ne. Paveikslėlių knygai juk gana tik vieno sakinio puslapyje. Linos Žutautės pasaka kitokia. Tai – rišlus aiškaus siužeto tekstas, dosniai, gausiai, sodriai iliustruotas. Ir svarbus...

Lina mugėje pasakojo, kad knygą dovanojo pats gyvenimas. Kai jos sūnui buvo treji, tai netvarkos namie radosi tiek, kad atrodė – tuoj ir pačių namų nebeliks. Teko šauktis Netvarkos Nykštuko...

Viso Linos pasakojimo nespėjau išklausyti. Kaip spėsi: juk visi žinome, kad Knygų mugėje renginiai sutampa. Būtinai vienu metu vyks bent du ar trys, kuriuose geidi būti.

Norėjau žvilgtelėti į Lietuvos televizijos laidą – Tūkstantmečio vaikus. Kaip daugybė skaitančių žmonių, taip ir aš svajoju: televizija knygos labui kada nors dirbs daugiau, įtaigiau. Mugėje tikrai dirbo. Tūkstantmečio vaikai klausėsi svajingos muzikos, bandė spėti, koks čia baletas ir su kokiu literatūros kūriniu siejamas. „Spragtukas, Čaikovskis, Hoffmannas!!!“ – vos susilaikau nešūktelėjusi. Tai – mano vaikystės kūriniai, bet ne jų, deja... Pasijutau kaip blogį nešanti fėja – patekau į tą žaidimo mirksnį, kai į klausimus dalyviams atsakyti sunku. Tad lėkiau toliau, lėkiau ten, nuo ko mane vaikystėje saugojo ir neišsaugojo.

O pakeliui, pakeliui...

Broviausi pro šaunų jaunimą, pro jų piknikus ant grindų, pro jų bendravimus. Griežta teta, glūdinti manyje, burbėjo, kad ketvirtadienį – Bičiulių dieną –­­ moks­leiviškų renginių galėjo būti kur kas daugiau. Nuo pat ryto! Jai prieštaravo švelnioji mano pusė: bet juk ir tūsas gerai, daugybės knygų akivaizdoje nėra jis beprasmis.

Bet kurgi aš lėkiau? Į detektyvų žemę.

„Ar turi alibi?“ – tai kolektyvinė Lietuvos moksleivijos knyga, sumanyta „Baltų lankų“ leidyklos. Knygos kol kas neskaičiau, tik pirmuosius puslapius –­ skubotai, prie stendo. Kabina, vilioja, bet komplimentų tekstams dar neskubu žarstyti. Leidyklos sumanymui – taip. Ir Regimantui Tamošaičiui, pilnutėlėje salėje skaitančiam paskaitą apie Lietuvoje atstumtą, užguitą žanrą. Taip, Regimantai, detektyvui – pasakos giminaičiui – dera pareikšti pagarbą.

Penktadienį sau skyriau du vaikiškus skanėstus. Nenusivyliau nė vienu. Džiaugiuosi, kad „Vagos“ leidykla primena vaikams Kostą Kubilinską. Ar pamenate kūrinį „Vilkas uodegą prišalo“? Sklandžiai, jausmingai, jaukiai jį sekė Indrė Sakalauskienė, lydima tinkamai parengto muzikos įrašo.

– Ar Indrė aktorė? – teiravausi leidyklos atstovės.

– Vadiname ją pasakotoja...

Marcelijaus Martinaičio knygos „Seno smuikininko dainelės. Drakonas ir upė“ laukiau nekantriai. Ir... malšinau, oi kaip malšinau savyje tą jau minėtą bjaurią, reiklią tetą.

Ko ji (aš) burba?

Ogi to, kad mėgstu tikras knygas – be triukų. Ši kitokia. Smuikininką reikia skaityti iš vienos pusės, o jei verti knygą atbulai, randi drakoną. Tartum spaustuvė būtų apsirikusi: nežinia kur pradžia, o kur pabaiga. Ir drakonai, tie drakonai... Kiek jų būta pastaruoju metu vaikų literatūroje, kiek dar bus!

Laimei, leidyklos „Dominicus Lituanus“ surengta popietė buvo tokia jauki, poeto žodžiai tokie išmintingi, Gedimino Storpirščio dainos tokios jausmingos, kad bjaurioji mano pusė susigūžė, susigėdo ir išspūdino iš mugės. Ilgam. O aš džiaugiausi, kad pasiklausyti Marcelijaus Martinaičio ir jį lydinčiųjų susirinko tiek daug žmonių. Tikrai daugybė kartų – visos kartos! Sukluso ant pagalvėlių prie scenos besivartaliojantys vaikai, mamos ir tėčiai slėpė ašaras, o močiutės jas oriai braukė.

Dabar jau galėsiu skaityti knygą, lydima tos popietės jaukumo. Kam man nervai?

Privalau atsiprašyti visų Lietuvos paukš­čių, kad šeštadienį į Knygų mugę nėjau. Norėjau, kad diena būtų kitokia, be šurmulio. O paukščių atsiprašau todėl, kad knygas apie juos pristatė du poetai. Moju tau, Jono Liniausko „Paukščių abėcėle“; moju ir tau, Vlado Braziūno kūriny „Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai“. Aš dar jus pasičiupsiu.

Šarka ant uodegos man atnešė įdomų gandą – apie tą mugės šeštadienį, kurį praleidau. Dailininkas Stasys Eidrigevičius vieną uolią vaikų literatūros gerbėją sužavėjo ne iliustracijomis. Ne tik jomis... Paaiškėjo, kad Stasys, kaip reta kas, moka bendrauti su judriais, gal net neklusniais ar mugėje pervargusiais vaikais.

Dabar neilgam peržengsiu man skirtas ribas – pasakosiu ne tik apie knygas mažiems ir jauniems.

Sekmadienį, leidyklos Bernardinai.lt paprašyta, tariau kelis žodžius apie Gend­ručio Morkūno knygą „Švęsti kosmose ir tvarte“. Eseistikos knyga – ne vaikams, bet kiek joje rašoma apie vaikus, apie džiaugsmą ir drąsą skaityti vaikiškas knygas, kai jau esi suaugęs.

O jau tada užburtas (greičiausiai taip, užburtas...) mugės ratas įsuko mane į abejotiną karuselę. Gal be reikalo išgujau iš savęs tą bjaurią, gebančią priešintis tetą?

Štai sėdžiu aš Rašytojų kampe, kuriame uoliai dirba Lietuvos televizija, štai pasakoju vaikų laidai apie dvi man svarbias knygas, tokiam šou nė trupučio nepasirengusi, nenusiteikusi.

Bet knygos, kokios knygos...

Donaldo Bisseto „Aukštyn kojom“ tikrai tinka kamerų akivaizdai – juk knygos autorius savo tėvynėje Anglijoje visų pirma minimas kaip aktorius: tiek visko vaidinęs, o dar sekęs pasakas televizijoje. Taip radosi jo knygos.

Apie Gendručio Morkūno „Iš nuomšiko gyvenimo“ pasakoti laidai nesugebėjau. Ir jums dabar, raštu, kol kas nemoku. Tik prisipažįstu: pamiršau, kaip aš pamiršau per tas kameras, per skubą, per sumaištį pasakyti svarbiausia. Ne Lietuvos televizija, o Lietuvos radijas gali didžiuotis, kad turėjo nuoširdų gerbėją, net talkininką, kolegą –­ gerą rašytoją Gendrutį Morkūną.

Kaip ragana ant šluotos iš Rašytojų kampo (toliau nuo TV, toliau...) lekiu į Forumą pagerbti Metų knygos autorių. Būtent autorių, ne vieno autoriaus...

Forume renkasi trys rašytojų penketukai – pasak kai kurių man svetimų žmonių, neva tikrasis – suaugusiųjų, o kiti, paauglių, vaikų, tik šalia. Galėčiau scenoje rasti penkiolika rašytojų, o pamatau gerokai mažiau.

Kazys Saja tikrai turi alibi. Tą pačią valandą, kai jis galėtų būti pagerbtas Forume, kitoje erdvėje – Vaikų scenoje –­ vyksta jo knygos „Vėjo pamušalas“ pristatymas.

Vėju lekiu ten. Randu rašytoją palinkusį prie autografų, tad apkabinu ne jį –­ jo žmoną Zitą Mažeikaitę.

Tai ar jau viskas? Ar jau laisva?

Kad ne.

Grįžkime dar kartą į tą Forumo salę. Man, lakiojusiai, pasivaideno, kad išrinktieji tokie liūdni, jau tokie liūūūūūūdni...

Kartą „Literatūroje ir mene“, apžvelgdama almanachą „Ūkas“, citavau Marcelijų Martinaitį – jo paauglystės nelaimę Raseiniuose laimėti varžybas.

Man gera girdėti, kaip Knygų mugėje penktadienį ar sekmadienį Marcelijus Martinaitis vis užsimena, kad jo – Metų knygos autoriaus, taigi čempiono – knyga „Mes gyvenome“ yra vaikiška, paaugliška. Iš vaikystės, iš pasakojimų anūkui, iš prisiminimų.

Atleiskite, jei ne taip – per laisvai –­ Marcelijų Martinaitį cituoju. Gal be reikalo išgujau bjaurią tetą – ji tai visada tiksli. Ir nuobodi.

Nežinau, kada ji grįš.


 

Skaitytojų vertinimai


66548. kremblys2011-03-06 22:34
Adomaite, ar jau vien tik raganos vaikams knygas rašinėja? Žutautė, Jautakė ir panašios bjaurybės?

66551. baik lot, krembly2011-03-07 10:44
Nelok dėl tų pavardžių, o skaityk, ką tos atseit raganos rašo - jos rašo kaip angelai, sakau tau.

66567. krembliui :-) 2011-03-07 18:06
Kabinkite, kabinkite, dėl pavardžių vis kabinkite ir nenurimkite. Juk kas, kas, o Litmenis turėtų propaguoti lietuvišką dvasią, o ne kosmopolitišką. Damos nori būti blatnesnės, bet atrodo tik juokingesnės su tom savo -akėm.

66599. kremblys2011-03-08 16:33
Man jos nekliūna. Aš su tokiom neapibrėžtos tapatybės asabom reikalų neturiu. Vaikų gaila...

66603. apibrėžta tapatybė2011-03-08 17:03
keista, o aš su krembliu reikalų neturiu. Su kuo jis tų reikalų turi?

66719. Klausimas :-) 2011-03-13 17:01
"Lina mugėje pasakojo, kad knygą dovanojo pats gyvenimas. Kai jos sūnui buvo treji, tai netvarkos namie radosi tiek, kad atrodė – tuoj ir pačių namų nebeliks. Teko šauktis Netvarkos Nykštuko..." Kodėl Lina savo knygoje vaizduoja mergaitę, o ne berniuką (juk netvarkingas buvo sūnus)? Ar laikosi senamadiško požiūrio, kad tvarkos reikia mokyti tik mergaites?

66721. dar krembliui2011-03-13 18:23
tu prisiskaitei Roald`o Dahl`io, todėl dabar tau visur vaidenasi raganos,ir tu jas atpažįsti. Teisingai, jų LT yra, ir tave jos tuoj pavers pele - cyp cyp cyp

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
5:08:03 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba